Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2009

Samhengi hlutanna

Alla sķšustu viku žį var umręšan sterk ķ żmsum bloggmišlum og fréttamišlum, bęši hér heima og erlendis, um aš vķsindamenn viš Hįskólann ķ East Anglia (CRU) hefšu stundaš falsanir į loftslagsgögnum og hefšu fleira misjafnt ķ pokahorninu (sjį Blogg: Aš stela bķl og nota fyrir sjónvarp).

Svo viršist sem žetta mįl sé žannig aš vexti aš sumir telja aš hęgt sé aš afneita heilli öld loftslagsrannsókna og afgreiša hlżnun jaršar af mannavöldum sem eitt risastórt samsęri. Žvķ mišur er žaš mikill misskilningur į žvķ hvernig vķsindin virka.

Žótt viš žyrftum aš henda öllu žvķ sem žau hjį CRU hafa gert (sem ekkert bendir til) žį hefši žaš lķtil sem engin įhrif į stöšu mįlanna ķ dag. Žaš eru ašrar stofnanir sem stunda loftslagsrannsóknir, t.d. mį finna óhįšar hitastigsmęlingar į heimasķšu NASA, NOAA og JMA - sem sżna svipaša sögu og gögnin frį CRU.

Žetta eru ekki einu gögnin sem sżna aš hitastig fer hękkandi, sem dęmi mį nefna gögn um hörfun jökla, sjįvarstöšubreytingar, śr ķskjörnum, snjóalög, sjįvarhita og hafķsmęlingar, svo viš nefnum nokkur af žeim gögnum sem vķsindamenn nota til aš stašfesta hlżnun jaršar. Śt frį žessum gögnum hafa žśsundir vķsindamanna skrifaš tugžśsundir greina um vandamįliš: Hlżnun jaršar af mannavöldum.

Žaš veršur aš teljast ansi langsótt aš vķsindamenn séu bśnir aš fikta viš öll žessi gögn og séu allir ķ einhverju stórkostlegu samsęri. Ef žaš kemur svo ķ ljós aš vķsindamenn CRU hafi įtt viš gögnin, žį er žaš vissulega įmęlisvert fyrir žį vķsindamenn – en žaš segir ekkert um alla hina.

Sjį meira į loftslag.is: Samhengi hlutanna


mbl.is Pachauri ver loftslagsfręšinga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvers vegna er veriš aš ręša minni losun gróšurhśsalofttegunda?

loftslagJį, hvers vegna er žaš? Er um tķskubólu aš ręša eša hugsanlegt samsęri vķsindamanna og stjórnmįlamanna? Nei, žetta er alvöru mįl, sem finna žarf lausn į. Žetta er alvarlegt, vegna žess aš męlingar sżna fram į aš hitastig fari hękkandi og lang flestir loftslagsvķsindamenn telja aš hęgt sé aš rekja žessa hękkun hitastigs til aukningar gróšurhśsalofttegunda. Ž.a.l. er veriš aš reyna aš vinna aš svokallašri pólitķskri lausn ķ Kaupmannahöfn ķ desember.

Žaš vill nś oft verša svo meš pólķtķskar lausnir, aš ekki er aušvelt aš fį alla til aš verša sammįla. Ķ žessu tilviki spyrja sumar žjóšir sig t.d. hvort aš žęr eigi aš taka žįtt ķ svona samkomulagi, žar sem žęr telja jafnvel aš ašrar žjóšir hafi stašiš aš bak stórum hluta losunar gróšurhśsalofttegunda. Hvort hinar pólķtķsku lausnir eru einu framkvęmanlegu leiširnar til aš nį settu marki, er spurning sem viš veršum aš spyrja sjįlf okkur? En ef žetta er ekki lausnin, hvar liggur hśn žį?

En hvert er žį markmiš svona rįšstefnu, eins og haldin veršur ķ Kaupmannahöfn ķ desember? Jś markmišiš er einfaldlega aš nį samkomulagi um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda žannig aš minni lķkur séu į aš hitastig fari 2°C yfir žaš hitastig sem var fyrir išnvęšingu. Vķsindamenn eru almennt sammįla um aš gróšurhśsalofttegundir hafi įhrif į hitastig, enda liggur fyrir mikiš magn rannsókna og męlinga aš baki. Hverjar afleišingar hitastigshękkunar verša er erfitt um aš segja, en viš hljótum aš vilja nżta žekkingu okkar, okkur til framdrįttar og reyna aš hafa jįkvęš įhrif į framtķšina meš gjöršum okkar. 


mbl.is Kķnverjar og Bandarķkjamenn ętla aš draga śr mengun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš meš Ķsland?

Žetta er vęntanlega fķn skżrsla sem vķsaš er ķ, ķ fréttinni - en takmörkuš er hśn - allavega fyrir okkur Ķslendinga.

Fyrirsögn fréttarinnar gefur Ķslendingum hugsanlega von um aš ķ žessari skżrslu sé veriš aš segja aš viš (vęntanlega Ķslendingar) getum grętt į hlżnun jaršar.

Viš į loftslag.is renndum ķ gegnum žessa skżrslu og rétt er aš minnast į žaš aš hvergi er minnst į Ķsland - enda erum viš ekki ķ Evrópusambandinu.

Reyndar er margt sem žykir mikilvęgt fyrir Ķsland, ekki rętt ķ žessari skżrslu, sjį žessa tilvitnun:

This project does not pretend to be comprehensive as relevant impact categories are not included in the assessment. Market impact categories such as fisheries, forests and energy demand/supply changes have not yet been addressed. Other non-market impact categories like biodiversity and potentially catastrophic events are not considered in this study either.

Sem sagt ekki er fjallaš um fiskveišar (og žann markaš), skógrękt, né orkuframboš né eftirspurn, spurning hvort óreglulegra rennsli fyrrum jökulįa eigi t.d. eftir aš hafa įhrif į orkuframboš hér į landi ķ framtķšinni - žegar jöklar į Ķslandi minnka. Einnig er erfitt aš gera sér grein fyrir žvķ hvort um gróša sé aš ręša žegar ekki er fjallaš um breytingar ķ vistkerfum og öfgaatburšum t.d. öfgaśrkomu.

Žar sem ekki var fjallaš um fiskveišar, žį kemur žaš aš sjįlfsögšu ekki į óvart aš ekki er fjallaš um sśrnun sjįvar - en žaš getur haft töluverš įhrif į fiskveišar framtķšarinnar.

En žar sem ekki var fjallaš um ofangreinda žętti, né Ķsland sérstaklega žį veršum viš aš grķpa eitthvaš sem gęti veriš nįlęgt žeim ašstęšum sem viš bśum viš į Ķslandi.

Viš eigum t.d. margt sameiginlegt meš Bretlandseyjum, en um heildarefnahagslegu įhrifin žar er sagt mešal annars:

The sectoral and geographical decomposition of welfare changes under the 2.5°C scenario shows that aggregated European costs of climate change are highest for agriculture, river flooding and coastal systems, much larger than for tourism. The British Isles, Central Europe North and Southern Europe appear the most sensitive areas. Moreover, moving from a European climate future of 2.5°C to one of 3.9°C aggravates the three noted impacts in almost all European regions. In the Northern Europe area, these impacts are offset by the increasingly positive effects related to agriculture.

Bretlandseyjar koma žvķ ekki vel śt śr žessari skżrslu og žvķ mį reikna meš, mišaš viš takmarkanir žessarar skżrslu aš sambęrileg gildi hefšu komiš fyrir Ķsland. Um žaš er žó erfitt aš fullyrša. 

Žaš viršist sem aš śt frį žessu žį komi Noršur Evrópa best śt (ž.e. Svķžjóš, Finnland og Eystrasaltsrķkin). Viš eigum lķtiš sameiginlegt meš žeim hvaš varšar loftslag.

Svo er žaš sišferšisleg spurning hvort aš rétt sé aš meta hvort einhver lönd eigi eftir aš "Gręša" į hlżnun jaršar? Žaš bendir nefnilega allt til žess aš hluti jaršarbśa eigi eftir aš fara illa śt śr žeim loftslagsbreytingum sem hugsanlega eru framundan.

Sjį skżrsluna hér: Climate change impacts in Europe - Final report of the PESETA research project


mbl.is Gętum grętt į hlżnun jaršar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš stela bķl og nota fyrir sjónvarp

nullViš skrifušum um ansi heitt mįlefni fyrir tveimur dögum į loftslag.is (sjį Hakkarar afrita tölvupósta og skjöl).

Hakkarar nįšu aš afrita tölvupóst loftslagsvķsindamanna sem starfa viš rannsóknarmišstöš hįskólans ķ East-Anglia (CRU) ķ Norwich. Žessir tölvupóstar – eša hluti af žeim hefur birst į vefsķšum sem sérhęfa sig ķ aš efast um hlżnun jaršar af mannavöldum og margir fjölmišlar eru nś farnir aš bergmįla žaš sem efasemdamennirnir segja – oft įn žess aš kynna sér hvaš vķsindamennirnir voru ķ raun og veru aš segja.

Viš fjöllušum ķ raun ekki ķtarlega um žetta ķ upphafi, žvķ okkur fannst lķklegt eftir dįlķtinn lestur aš žaš žyrfti ansi hreint magnaša samsęriskenningasmiši til aš sjį eitthvaš samsęri og falsanir śt śr žessum tölvupóstum.

Mešal annars hafa ķslenskir fjölmišlar birt skrumskęldar śtgįfur af žessum fréttum – žaš selur vķst aš skrifa svona fréttir, žótt žęr séu illa unnar.

Viš tökum eina svona frétt og leišréttum misfęrslur sem žar koma fram ķ nżrri bloggfęrslu į loftslag.is. Sjį Aš stela bķl og nota fyrir sjónvarp


Óvissan mikil

antarctic_dome_a_226Ķ nżjasta hefti Nature Geoscience sem er hlišarrit Nature, er bréf til tķmaritsins um nżjar nišurstöšur į śrvinnslu śr žyngdarmęlingar meš nżrri kynslóš gervitungla sem nefnist GRACE (Gravity Recovery and Climate Experiment). Hingaš til hefur veriš vitaš aš Vestur-Sušurskautiš vęri aš missa massa hratt – en gögn hingaš til hafa bent til žess aš Austur-Sušurskautiš vęri tiltölulega stöšugt.

Žessar nżju rannsóknir benda til žess aš Austur-Sušurskautiš sé bśiš aš vera aš missa massa sķšastlišin žrjś įr, en rétt er aš benda į aš óvissa er nokkuš mikil.  

Į loftslag.is er fjallaš meira um žessa óvissu, en žaš er of snemmt aš draga žęr įlyktanir aš žessi massabreyting geti veriš af völdum loftslagsbreytinga og žį er enn sķšur hęgt aš fullyrša aš hśn geti valdiš 5 m hękkun sjįvarstöšu eins og segir ķ fréttinni sem hér er tengt viš.

Sjį meira į loftslag.is: Austur-Sušurskautiš lķka aš missa massa?


mbl.is Sušurskautiš brįšnar hrašar en įšur var tališ
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru loftslagsmįlin einföld eša flókin?

loftslagEmil Hannes Valgeirsson hefur skrifaš sinn annan gestapistil į Loftslag.is. Aš žessu sinni veltir hann upp spurningunni, "Eru loftslagsmįlin einföld eša flókin?". Pistillinn byrjar meš žessum oršum:

"Eins og flest annaš ķ žessum heimi geta loftslagsmįlin ķ senn veriš einföld og flókin. Žau geta lķka veriš aušskilin eša torskilin en mjög oft eru žau lķka misskilin. Fyrir mér eru hugmyndir um hlżnandi loftslag af mannavöldum ķ sinni einföldustu mynd eitthvaš svipašar žvķ sem sést hér į myndinni."

[Pistil Emils mį lesa hér]

Einnig mį benda į żmsa ašra gestapistla sem birst hafa į sķšunni, m.a. um fugla, jöklabreytingar, Noršurheimsskautiš og fleira fróšlegt, sjį gestapistla sķšunnar

 

 Hlżnun af mannavöldum


Afleišingar

loftslagŽaš er gert rįš fyrir margskonar mögulegum afleišingum af hękkandi hitastigi. Ekki er hęgt aš festa nišur hvernig žróuninn mun verša ķ framtķšinni, en flestar spįr gera rįš fyrir hękkandi hitastigi į nęstu įrum og įratugum. Hvernig mögulegar afleišingar af žeirri hitastigshękkun verša, mun vęntanlega verša misjafnt eftir svęšum. Ekki er hér ętlunin aš taka afstöšu um žaš hvort tryggingafélögin hafi reiknaš rétt ķ žessu tilfelli sem fréttin fjallar um.

Į heimasķšunni Loftslag.is höfum viš skrifaš żmislegt um afleišingar loftslagsbreytinga og framtķšina, m.a. eftirfarandi:


mbl.is Tryggingafélög żkja loftslagstjón
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lausnir

Žaš er vęntanlega żmislegt sem skoša žarf ķ sambandi viš žęr lausnir sem žarf aš grķpa til vegna losunar koldķoxķšs.

Ķ žessu sambandi langar mig aš vekja athygli į sķšu į Loftslag.is sem fjallar lķtillega um lausnir og mótvęgisašgeršir

Einnig höfum viš fjallaš um loftslagsrįšstefnuna ķ Kaupmannahöfn, sjį:

loftslag


mbl.is Kolefnisjöfnun virkar öfugt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sśrnun sjįvar

loftslagAuk hlżnunar jaršar, žį hefur losun CO2 (koldķoxķšs) śt ķ andrśmsloftiš önnur og minna žekkt įhrif, svokallaša sśrnun sjįvar (e. ocean acidification). Frį aldamótunum 1800 hefur sjórinn gleypt einn žrišja af losun manna į CO2 og hefur sjórinn žvķ veriš eins konar sķa sem minnkaš hefur įhrif CO2 į hlżnun jaršar – en um leiš hefur žaš haft įhrif į efnafręši sjįvar. Sśrnun sjįvar (e. ocean acidification) er žvķ einskonar aukaafurš losunar į CO2 śt ķ andrśmsloftiš og oft kallaš ”hitt CO2-vandamįliš”.

Viš höfum tekiš žetta fyrir į Loftslag.is, mešal annars į eftirfarandi sķšum:


Nokkur lykilatriši um loftslagsfundinn

COP15Nżleg fęrsla į loftslag.is fjallar um nokkur lykilatriši sem verša rędd į loftslagsfundinum ķ Kaupmannahöfn.

Žar er eftirfarandi spurningum velt upp:

Um hvaš fjallar loftslagsfundurinn ķ Kaupmannahöfn?
Hvaš er mįliš?
Hverjir eiga aš draga śr losun?
Hverjir munu borga?
Hvaš meš verslun į kolefniskvóta?
Er aušveldara aš minnka losun meš žvķ aš stoppa eyšingu skóga?
Hverjir eru möguleikarnir į samningi ķ Kaupmannahöfn?

Sjį nįnar į loftslag.is: COP15 – Kaupmannahöfn nokkur lykilatriši


mbl.is Engin bindandi takmörk į losun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband