Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2009

Data Currantly Unavailable

Ansans, nś er ekki lengur hęgt aš skoša hafķsśtbreišslu į heimasķšu NSIDC, nś birtist bara eftirfarandi mynd:

daily_temp_unavailable

Svo viršist sem söfnun gagna hafi fariš hrakandi og aš ekki vęri lengur hęgt aš treysta į žau gögn sem sķšan mišaši lķnurit sitt viš.

Sķšasta myndin sem ég į er frį žvķ ķ byrjun maķ:

20090504_Figure2
Gögn frį žessu įri blį, įriš sem var meš minnstu śtbreišslu ž.e. 2007, gręnt og mešaltal įranna 1979-2000 dökkgrį (žarna er einnig tvö stašalfrįvik frį mešaltalinu.

Žeir eru vķst aš reyna aš setja af staš nema ķ nżjum gervihnetti og vonast til aš geta haldiš įfram aš senda śt gögn fljótlega - vonandi gerist žaš.

Į mešan er hęgt aš notast viš japönsk gögn sem sżna śtbreišsluna nokkuš vel (held ég - veit ekki hvort žau eru minna eša meira nįkvęm). Žau eru reyndar ekki meš mešaltališ til aš bera saman viš, enda nį žau eingöngu aftur til įrsins 2002.  Dįlķtiš krašak, en gögnin fyrir žetta įr eru sżnd rauš:

AMSRE_Sea_Ice_Extent
Hafķsśtbreišsla noršurskautsins frį įrinu 2002, af heimasķšu ijis.iarc.uaf.edu. Smelliš tvisvar til aš stękka.


Aš hlusta į hlżnun jaršar!

Rakst į įhugaverša frétt į heimasķšu National Geographic um nżja rannsókn.

Hśn fjallar um žaš hvernig jaršskjįlftafręšingar hafa ķ gegnum tķšina sķaš śt bylgjusuš sem jaršskjįlftamęlar nema žegar śthafsalda kemur af fullum krafti aš landi - vegna truflana sem sušiš veldur viš męlingu jaršskjįlfta.

Nś ętla menn aš snśa žessu viš og sķa śt jaršskjįlftana til aš sjį breytingu ķ žeirri orku sem śthafsaldan veldur žegar hśn kemur aš landi. Vķsindamennirnir eru nś aš vinna śr žessum bylgjugögnum, sem nį aftur til fjórša įratug sķšustu aldar og hafa veriš męldar į sambęrilegan hįtt allan žann tķma (vissulega stafręnt sķšustu įratugi - en samt sambęrilegar męlingar) og žvķ ęttu žaš aš vera nokkuš įreišanleg gögn.

Žar sem menn deila um žaš hvort stormar séu aš aukast eša ekki viš hlżnun jaršar, žį gęti žessi rannsókn skoriš śr um žaš.

bylgja953214


CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.

Ég skrifaši langa og nokkuš ķtarlega fęrslu fyrir stuttu sem heitir Hlżnun jaršar - gróšurhśsaįhrif og CO2. Kenningin. Hśn hefši getaš oršiš mun ķtarlegri ef ég hefši haft tķma (og ef ég hefši viljaš aš enginn myndi lesa hana sökum lengdar :) Ég var persónulega aš vona aš einhverjar spurningar myndu vakna, sem ég gęti notaš ķ žessari fęrslu, en engar komu - svo ég įkvaš aš handpikka mótrök héšan og žašan til aš setja ķ žessa fęrslu - ž.e. mótrök gegn įhrifum CO2 į loftslagsbreytingar. Skošum nokkrar fullyršingar og mótrök viš žeim (ég hefši getaš haft žetta lengra og ķtarlegra, ég splitta žessu einhvern tķman upp og skrifa meira um hvert atriši).

1: Ešlisfręšin į bakviš gróšurhśsaįhrifin er vafasöm.

Orka sólar kemur inn ķ lofthjśp jaršar sem ljós, jöršin hitnar og geislar frį sér bylgjum sem gróšurhśsalofttegundirnar gleypa ķ formi hita, sem gróšurhśsalofttegundirnar geisla aftur frį sér og hita upp nešri lög lofthjśpsins og jöršina. 

Gróšurhśsaįhrifin hafa veriš žekkt ķ yfir öld og ešlisfręšin į bak viš žau eru mjög vel žekkt - žetta er ekki kenning, heldur stašfest lögmįl. Įn gróšurhśsaįhrifanna vęri mešalhiti jaršar um 33°C lęgri en hann er.

4292

2: Žaš er einfaldlega ekki hęgt aš sanna aš CO2 sé įstęša nśverandi hlżnunar.

Žaš er einfaldlega ekki hęgt aš sanna vķsindi, sannanir eru hluti af stęršfręšinni. Ķ vķsindum eru gögn metin og besta kenningin sem śtskżrir gögnin veršur rķkjandi į žeim tķma. Žar sem žaš er hęgt žį gera vķsindamenn spįr og bśa til prófanir sem stašfesta, breyta eša eru ķ mótsögn viš kenningu žeirra og žurfa aš breyta kenninguna žegar nż gögn koma ķ hśs.

Kenningin um hlżnun jaršar af mannavöldum vegna śtblįsturs CO2 stendur traustum fótum. Žetta er kenning sem leit dagsins ljós fyrst fyrir rśmri öld sķšan af svķanum Svante Arrhenius og er byggš į ešlislfręšilögmįli, sem fjöldinn allur af gögnum styšja, bęši beinar męlingar og óbeinar auk žess bestu loftslagslķkön śtbśin til aš reikna śt hitastig aftur ķ tķman stašfesta žaš mišaš viš žęr breytur sem viš vitum um į sķšustu öld (hitastig, breytingar į CO2, eldgos og śtgeislun sólar svo eitthvaš sé nefnt). Öll žau gögn benda til žess aš hiti jaršar sé aš hlżna vegna aukningar CO2 ķ andrśmsloftinu og žvķ er žetta besta kenningin sem viš höfum ķ dag.

arrhenius1 
Mynd af Svante Arrhenius, stęrri myndin tekin į Svalbarša, hann fékk Nóbelinn ķ efnafręši žótt kenningar hans um hlżnun af völdum CO2 hafi ekki fengiš hljómgrunn ķ fyrstu (mynd tekin af heimasķšunni The Discovery of Global Warming)

3: Ašrar gróšurhśsalofttegundir eru mun įhrifameiri og ķ mun meira magni ķ lofthjśpnum heldur en CO2, t.d. vatn (vatnsgufa).

Rétt er žaš aš CO2 er ķ mun minna magni en vatnsgufa - žetta litla magn CO2 hefur žó leitt til žess aš mešalhitastig į jöršinni er 33°C hęrri en įn žess og žvķ žarf ekki mikla lógķk til žess aš sjį aš sś aukning sem hefur oršiš frį upphafi išnbyltingunnar (37% aukning) leišir til hęrra hitastigs į jöršinni (athugiš aš 37% aukning ķ magni CO2 žżšir ekki 37% aukning ķ hita, enda minnka hitastigsįhrif CO2 meš vaxandi magni - žannig skil ég žaš allavega).

Magn vatnsgufu ķ lofthjśpnum er ķ raun ķ beinu sambandi viš hita andrśmsloftsins. Ef žś gętir einhvern vegin aukiš magn vatns ķ lofthjśpnum, įn žess aš breyta hitastigi žį fęri vęntanlega aš rigna, einnig ef žaš vęri fjarlęgt į einhvern hįtt śr lofthjśpnum žį myndi hann fljótt nį aftur sama rakastigi vegna uppgufunar. Loftslagsfręšingar tala žvķ vissulega um aš vatnsgufa sé mjög mikilvęg gróšurhśsalofttegund og žaš er tekiš meš ķ loftslagslķkönum, en žaš er svörun/afturverkun (e. feedback) en ekki kraftur sem stżrir hita.

wcmaindiagram2qg9

Žvķ hefur vatnsgufa įhrif til mögnunar į hitastigi jaršar sem er ķ beinu sambandi viš magn CO2 ķ andrśmsloftinu, en ekki įhrif eitt og sér.

Um Vatnsgufu segir heimasķša Vešurstofunnar:

Vatnsgufa (H2O) ķ lofthjśpnum er einnig öflug gróšurhśsalofttegund. Hśn er žó venjulega ekki talin til hefšbundinna gróšurhśsalofttegunda žvķ magn hennar er mjög breytilegt frį einu svęši til annars, ólķkt fyrrgreindum lofftegundum en magn žeirra er mjög įlķka alls stašar ķ lofthjśpnum.

Į flestum stöšum į Jöršinni breytist magn vatnsgufu ķ lofti lķka mjög hratt meš tķma. Hringrįs vatns ķ lofthjśpnum er mjög hröš, lķftķmi vatnsgufu er męldur ķ dögum mešan framantaldar lofftegundir hafa lķftķma sem er męldur ķ įrum, įratugum, įrhundrušum eša jafnvel įržśsundum.

Um skż segir:

Žegar vatnsgufa žéttist getur hśn myndaš skż og žó aš skż séu ekki gróšurhśsalofttegund žį geta žau haft sambęrileg įhrif. Eftir heišskķra nótt er aš jafnaši mun kaldara ķ morgunsįriš en eftir skżjaša nótt. Munurinn liggur ķ žvķ aš skżin gleypa ķ sig varmageislun frį Jöršinni og endurgeisla svo hluta hennar til baka aš yfirborši jaršar, rétt eins og gróšurhśsalofttegundirnar.

Skż hafa einnig mikil įhrif į orkujafnvęgi Jaršar meš žvķ aš spegla sólargeislun til baka śt ķ geiminn. Skżin eiga žvķ stóran hluta ķ endurspeglunarstušlinum, sem er 0,3 eša 30% fyrir Jöršina. Fyrir Jöršina ķ heild vega speglunarįhrif žyngra en „gróšurhśsaįhrif” tengd skżjum, ž.e. skżin lękka yfirboršshita Jaršar.

Reiknašar hafa veriš įhrif mismunandi breyta til hlżnunar og kólnunar og žar sjįst įhrif CO2 greinilega, en einnig įhrif til kólnunar vegna skżja. Vatnsgufa er ekki meš žvķ žar er į feršinni svörun (feedback) vegna aukins hita af völdum CO2.

geislunarbusk
Geislunarįlag (ķ W/m2) frį upphafi išnbyltingar og helstu orsakažęttir. Raušar sślur sżna įhrif til hlżnunar jaršar en blįar til kólnunar (mynd śr skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi).

Ašrar gróšurhśsalofttegundir eins og t.d. tvķnituroxķš (N2O) og metan (CH4) eru mun öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2, en žęr eru lķka ķ mun minna magni. Žvķ mišur žį er möguleiki į aš žaš geti breyst, žvķ kenningar eru uppi um aš viš brįšnun sķfrera į noršurhveli žį geti mikiš magn metans losnaš śt ķ andrśmsloftiš og aš žaš muni hafa skelfilegar afleišingar ķ įtt til enn meiri hlżnunar jaršar.

4: Gróšurhśsaįhrif af mannavöldum er ašeins 2% į mešan 98% eru nįttśruleg.

Žótt ótrślegt megi viršast, žį viršist žessi fullyršing vera nokkuš rétt, en žó einstaklega villandi. Gleymiš žvķ ekki aš hin nįttśrulegu gróšurhśsaįhrif hita jöršina um sirka 33°C, frį -18°C og upp ķ +15°C og hlżnunin sem CO2 veldur er žvķ sirka 2% mišaš viš žau įhrif sem voru žį žegar til stašar fyrir išnbyltinguna. Žaš er žvķ ekkert rangt viš žessa fullyršingu, hśn er meira yfir ķ aš vera villandi og til aš draga śr alvarleika aukningunarinnar af völdum manna. Aš auki magnast upp hitabreytingin vegna vatnsgufu eins og ég nefndi hér ofar.

5: Žaš eru ašrar įstęšur fyrir aukningu CO2 ķ lofthjśpnum og žar meš ašrar įstęšur fyrir hlżnun jaršar.

Aukningin er af mannavöldum og žaš skiptir öllu mįli:

Vitaš er aš gróšurhśsalofttegundirnar hafa aukist mikiš frį upphafi išnbyltingunnar (mišaš viš 1750). Styrkur CO2 er nś 37% meiri en fyrir išnbyltingu og styrkur CO2 og metans er nś meiri en hann hefur veriš ķ a.m.k. 650 žśsund įr (ég hef einnig heyrt 20 milljón įr). Įstęša aukningarinnar er aš mestu leiti vegna bruna jaršefnaeldsneytis, en aš hluta vegna breytinga ķ landnotkun (eyšing skóga t.d.). CO2 magn hefur veriš męlt skipulega frį žvķ į sjötta įratug sķšustu aldar (en fyrri tķma gögn fįst meš óbeinum męlingum - t.d. męlingar į magni CO2 ķ loftbólum ķskjarna).

Mauna_Loa_Carbon_Dioxide
Breyting ķ magni CO2 ķ lofthjśpnum frį lokum sjötta įratugs og til dagsins ķ dag.

-

volcanoes_co2
Mynd sem sżnir CO2 magn śr ķskjörnum (Law dome, Antarktķku) og svo samanburš viš męld gildi frį Hawai. Örvarnar sżna hvenęar nokkur stór eldgos uršu.  

Carbon_Dioxide_400kyr_Rev
Hér sést hvaš stęršargrįšan mišaš viš sķšstu hlżskeiš ķsaldar. 

Eins og ég minntist į hér fyrir ofan, žį er aukning CO2 ķ andrśmsloftinu aš mestu vegna bruna jaršefnaeldsneytis - žaš hefur veriš stašfest meš svoköllušum samsętumęlingum (męlingum į hlutfalli milli samsętanna C12, C13 og C14). Hlutfall samsęta (ķsótópa/isotopes) kolefnis ķ andrśmsloftinu hefur breyst į žann veg aš ekki fer į milli mįla hvašan CO2 ķ andrśmsloftinu kemur - ž.e. frį bruna jaršefnaeldsneytis aš mestu leiti, en einnig frį eyšingu skóga og jaršvegs. -jaršefnaeldsneyti er C14 laust (C14 er geislavirkt og helmingast į nokkrum žśsund įrum, į mešan jaršefnaeldsneyti er tugir ef ekki hundruša milljón įra gamlar jaršmyndanir) og žvķ hefur hlutfall žess minnkaš ķ andrśmsloftinu.

Žį fer žaš ekki milli mįla ef skošuš eru lķnurit sem sżna śtblįstur vegna bruna jaršefnaeldsneytis aš žarna hlżtur aš vera samsvörun (beriš žaš saman viš lķnuritiš hér fyrir ofan):

Global_Carbon_Emission_by_Type_to_Y2004
Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til įrsins 2004 

Žį er ljóst aš magn CO2 eykst ekki af nįttśrulegum orsökum, eins og t.d. viš śtblįstur eldfjalla.

44226451dipthreeapf27b9sd8 
Eldfjalliš Anak Krakatau ķ Indónesķu, en eldfjöll gefa frį sér żmis gös, mešal annars CO2. 

Fyrir fįeinum įrum reiknušu vķsindamenn magn śtblįsturs CO2 frį eldfjöllum (bęši į landi og į botni sjįvar) og śtreiknaš magn žess sem eldfjöll gefa frį sér samtals eru 130-250 milljón tonn af CO2 į įri - sem er slatti. Menn gefa frį sér um 29 milljarša tonna į įri ķ allt (tölur frį įrinu 2006). Eldfjöll gefa žvķ frį sér tęplega 1 % af žvķ sem menn gefa frį sér af CO2. Žau hafa žvķ sįralķtil įhrif mišaš viš mennina, allavega undanfarna įratugi.

Žį er ljóst aš aukning CO2 er ekki aš koma frį sjónum, žrįtt fyrir žį stašreynd aš kalt vatn geymi CO2 betur en heitt vatn (og sjórinn er aš hitna eins og öll jöršin). Mįliš er aš viš aukningu CO2 ķ andrśmsloftinu hefur sjórinn tekiš aš sér aš dempa žau įhrif og sogiš ķ sig meira af CO2. Žaš hefur leitt til žess aš hafiš hefur sśrnaš meira undanfarin sirka 200 įr en nokkurn tķman sķšan fyrir 55 milljón įrum - sį atburšur leiddi til mikillar hnignunar og śtdauša sjįvarlķfvera. Meira lesefni mį finna meš žvķ aš skoša tenglana sem eru ķ žessari fęrslu.

ocean_pH_change
Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar (heimild earthtrends.wri.org).

Žaš er žvķ ljóst aš aukning CO2 ķ andrśmsloftinu er af völdum manna.

6: Žaš er lķtil fylgni milli aukningar ķ CO2 og hitastigs - CO2 hefur veriš mun meira ķ lofthjśpnum ķ fyrndinni įn įhrifa manna og žį hefur jafnvel veriš kaldara en nś er. 

Phanerozoic_Carbon_Dioxide
Hér eru nokkrar mismunandi rannsóknir į magni CO2 aftur til loka Kambrķum (af wikipedia).

Phanerozoic_Climate_Change
Hér er įętlun į hitastigi jaršar aftur til loka Kambrķum (af wikipedia).

Žaš er rétt aš fylgnin viršist hafa veriš minni ķ fyrndinni (Kambrķum og Ordavisium sérstaklega), gögnin eru žó mjög léleg enda mörg hundruš milljón įra gögn óbeinna męlinga śr jaršlögum. 

En žį voru lķka allt ašrar ašstęšur en nś (lega og stęrš landmassa) sem höfšu įhrif į hitastig - žaš er alžekkt aš žaš er kaldara į jöršinni žegar stórir landmassar eru į pólunum, heitara žegar pólarnir eru landlausir - žeir sem žekkja eitthvaš til jaršsögu vita hvaš ég er aš tala um.

En žrįtt fyrir allt žį vita menn aš  fylgnin er allnokkur nśna og fylgnin hefur veriš mikil sķšastlišin 650 žśsund įr samkvęmt ķskjörnum:

Svarta lķnan sżnir proxķ fyrir hitastig žar sem kjarnarnir voru teknir og rauša lķnan er CO2.

Įstęša žess aš CO2 var svona mikiš hęrra ķ fyrndinni er lķklega grķšarlega mikil eldvirkni og žaš aš ašrar lķfverur voru į ferli į žeim tķma (sem sagt meiri eldvirkni og minni ljóstillķfun). Nś er žaš aftur į móti losun manna į CO2 sem er höfušorsökin aukningarinnar frį žvķ fyrir išnbyltingu. 

8: Ķskjarnar sżna aš CO2 eykst eftir aš hitastig er byrjaš aš rķsa. 

Žaš skal į žaš bent aš žaš er vitaš aš CO2 er ekki fullkomlega ķ takt viš hitastig ķ ķskjörnum sķšastlišna jökul- og hlżskeiša (munar eitthvaš ķ kringum 800 įr sem CO2 eykst eftir aš hitinn byrjar aš aukast). Skżringunnar ķ žessari tregšu frį žvķ hlżnar og žar til merkjanleg aukning veršur į CO2 aš leita ķ heimsöfunum. Žaš er ekki fyrr en žau taka aš hlżna aš CO2 losnar śr lęšingi.

Žį var CO2 ekki frumorsök hlżnunar, heldur magnaši CO2 upp hlżnun sem var žį žegar komin af staš (vegna svokallašra Milankovich sveifla).

Nś er CO2 aftur į móti aš aukast og hitastig aš aukast į sama tķma og ašrir nįttśrulegir ferlar eru ķ nišursveiflu. 

9: Aukiš CO2 er bara jįkvętt, žaš eykur vöxt plantna og hjįlpar til viš ljóstillķfun.

Plöntur eru mismunandi - sumar eru meš innbyggt kerfi sem eykur magn CO2 ķ plöntuvef žeirra og žetta hefur ekki įhrif į žęr plöntur, ašrar plöntur žurfa t.d. vatn til aš nį ķ CO2 og žar sem vatn er af skornum skammti žį getur žetta haft jįkvęš įhrif. Į móti kemur aš hęrri hiti eykur uppgufun og viš žaš minnkar vatn. Žaš bendir margt til žess aš žessi jįkvęšu įhrif vari yfirleitt ķ örfį įr, eftir žaš fara ašrir žęttir aš hafa meiri įhrif (skortur į vatni og köfnunarefni).

Rannsóknir benda til žess aš žetta hafi slęm įhrif į hitabeltisskóga (rannsóknir ķ Panama og Malasķu sem geršar hafa veriš ķ tvo įratugi samfellt hafa sżnt aš vöxtur hefur minnkaš um 50%). Žį er ekki vitlaust aš benda į grein um gömlu trén ķ Yosomite, en samkvęmt žessari frétt žį eru žau aš drepast, lķklega vegna hlżnunar jaršar (žvķ žau hafa lifaš af talsveršar sveiflur undanfarnar aldir).

Vöxtur plantna getur žį aukist į noršlęgum slóšum  - t.d. hér į landi žį meira vegna hlżnunar en aukins C02 (sjį t.d. Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi - gefin śt af Umhverfisrįšuneytinu įriš 2008, pdf-skjal 11 MB).

Hvaš varšar uppskeru viš matvęlaframleišslu, žį er hśn töluvert flókin. Mikiš af žeirri uppskeru sem ręktuš er žarfnast sérstakrar tegundar jaršvegs, loftslags, rakastigs, vešurs og fleira. Ef loftslag breytist žaš mikiš aš uppskera brestur, žį žarf aš fęra bśin - en žaš er ekki vķst aš žaš sé alltaf hęgt.


Fyrirlestur

Ég mį til meš aš benda į fyrirlestur sem haldinn veršur į föstudaginn nęsta Ķ VRII byggingunni ķ Hįskóla Ķslands. Dr Goldberg um loftslagsmįl.

Vitaš mįl er aš hann hefur ekki sömu skošanir og meirihluti vķsindamanna varšandi įstęšur hlżnunar loftslags, en žaš vęri žó gaman aš kķkja į hann, sérstaklega žar sem hann tók žįtt ķ Heartlands-rįšstefnunni (sem er annįluš fyrir aš vera styrkt meš olķupeningum og žvķ hluti af afneitunarmaskķnunni - denial machine prófiš aš gśggla žaš).

Svo ég haldi nś įfram aš tala illa um karlinn, žį er hann menntašur ķ mįlmsušu og hefur aldrei stundaš rannsóknir į loftslagi, žar meš hef ég uppljóstraš menntasnobb mitt og snobb fyrir žeim sem stunda alvöru rannsóknir Cool

fyrilestur

 

Eins og ég segi, žį mun ég reyna aš komast og vona ég innilega til žess aš ķslenskir sérfręšingar ķ loftslagsmįlum męti nś og ręši viš kappan, žvķ ég er alltof hlédręgur og óöruggur meš mig til aš fara aš rķfa kjaft opinberlega.


Rękjan

Įhugavert, ég rakst einmitt į grein um daginn žar sem fjallaš var um rękjuna ķ Science.

Žar segir frį žvķ aš egg rękjunnar klekist śt rétt fyrir žörungablóma vorsins, sem er megin fęša lirfunnar. Rękjan er ašlöguš aš hitastigi sjįvar į sķnum heimaslóšum og hitinn ręšur žvķ hversu langan tķma eggin žurfa til aš žroskast. Žvķ mun breytt hitastig mögulega verša til žess aš rękjulirfan hitti ekki aš aš koma śr eggi į réttum tķma.

En ein athugasemd viš fréttina - hvers konar rękja er žetta eiginlega į myndinni sem fylgir žessari frétt?

499653A

 

Hér er mynd sem er nęr lagi:

Raekja
Rękja - stóri kampalampi (Pandalus borealis), mynd af odinn.org.


mbl.is Ķslendingur mešhöfundur aš grein ķ Science
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tvęr góšar fréttir

Vil bara benda į tvęr nżjar rannsóknir sem eru ķ jįkvęšari kantinum.

Sś fyrri sżnir aš kórallar eiga aušveldar meš aš ašlaga sig aš breyttu hitastig en įšur hefur veriš tališ. Snilldin viš žetta er aš žeir geta uppfęrt yfir ķ hitakęrari žörunga sem hjįlpa žį viš aš vinna fęšu śr sjónum. Sjį Corals upgrade algae to beat the heat. Ekki gleyma samt sśrnun sjįvar, né įhrif hlżnunar į ašrar tegundir sjįvardżra.

Sś seinni sżnir fram į aš hękkun sjįvarboršs hefur mögulega veriš ofmetin af völdum hugsanlegrar brįšnunar sušurskautsins. Sjį Flood risk from Antarctic ice 'overestimated'. Neikvęša ķ žessari frétt er aš breyting į žyngdarafli jaršar gęti leitt til žess aš magn sjįvar į noršurhveli gęti aukist, svo įhrif hęrri sjįvarstöšu aukist į noršurhveli.


Hlżnun jaršar - gróšurhśsaįhrif og CO2. Kenningin.

Ķ sķšustu fęrslu fjallaši ég um söguna og žróun kenningunnar um gróšurhśsaįhrifin og hlżnun jaršar, ķ stuttu mįli mį segja aš sagan sé svona: 

Fyrir rśmum 100 įrum sżndi Svķinn Svante Arrhenius fram į aš aukinn styrkur koldķoxķšs gęti valdiš hlżnun lofthjśpsins, en langur tķmi leiš įšur en fólk vaknaši almennt til vitundar um aš mannkyniš hefši įhrif į loftslag jaršar meš athöfnum sķnum. Įriš 1990 kom śt fyrsta śttekt Vķsindanefndar Sameinušu žjóšanna, sem fęrši sterk rök fyrir žvķ aš loftslagsbreytingar af manna völdum ęttu sér staš. Fjórša śttektin kom svo śt 2007 og žar er tekinn af allur efi: Loftslagsbreytingar af völdum manna eru ótvķręšar og munu valda mikilli röskun į komandi įratugum ef ekki er gripiš ķ taumana. (Śr skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi - gefin śt af Umhverfisrįšuneytinu įriš 2008, pdf-skjal 11 MB).

Nś ętla ég aš fara yfir kenninguna sjįlfa. Helsta heimildin sem ég ętla aš nota ķ žessari samantekt er Ritiš 2/2008 (og heimasķša Vešurstofunnar) auk wikipediu og fleiri heimasķšna. Ķ raun ęttu allir sem hafa įhuga į loftslagsbreytingum aš lesa žaš sem stendur ķ Ritinu, auk žess sem bókin Gróšurhśsaįhrif og Loftslagsbreytingar eftir Halldór Björnsson (2008) fer ķtarlega yfir bakgrunn kenningarinnar. Ef eitthvaš rugl er ķ tślkun minni į kenningunni, žį er žaš žó eingöngu mķn sök og minn skilningur sem er ķ rugli - ekki heimildanna minna.

Gróšurhśsaįhrifin 

Sólin er sį frumkraftur sem ešlilegt er aš telja aš hafi mest įhrif į loftslagsbreytingar į jöršinni (sjį fęrslu mķna um sólina), sś vęri lķka raunin nś ef ekki vęri fyrir gróšurhśsalofttegundirnar. Sólin hitar jöršina meš varmageislun, en ef sólin vęri ein um aš valda hitabreytingum į jöršinni žį myndi mešalhiti jaršar sveiflast ķ kringum -18°C (lęgra žegar virkni hennar vęri lķtil, hęrri žegar virknin vęri mikil). Įhrif gróšurhśsalofttegunda hękka žar meš hitastig jaršar um 33° eša upp ķ 15°C. Į heimasķšu vešurstofunnar er įgętt dęmi sem śtskżrir žessi įhrif gróšurhśsalofttegunda į skiljanlegan hįtt:

Reikistjarnan Venus er nęr Sólu og styrkur varmageislunar Sólarinnar er rśmlega 2600 W/m2 efst ķ lofthjśpi Venusar. En ólķkt Jöršinni er Venus skżjum hulin og skżin endurvarpa um 80% sólgeislunarinnar. Einungis tęplega 530 W/m2 (um 9 ljósaperur) verša eftir til aš hita Venus sem er rķflega helmingur žess sem fer ķ aš hita upp Jöršina.

Ef varminn frį Sólinni réši yfirboršshita ętti Jöršin aš vera heitari en Venus. Stašreyndin er samt sś aš yfirboršshiti į Jöršinni er um 15°C en rśmlega 400°C į Venusi! Žaš getur žvķ ekki veriš rétt aš varmageislunin ein sér rįši yfirboršshitanum.

Munurinn į Jöršinni og Venusi liggur ķ žvķ aš į Venusi eru aš verki firna öflug gróšurhśsaįhrif. Žau hękka yfirboršshitann žar um tęplega 450°C. Sams konar įhrif eru miklu veikari ķ lofthjśpi Jaršar, žar bęta gróšurhśsaįhrif einungis 33°C viš mešalhitann. Mikilvęgi žessa er samt óumdeilt. Įn gróšurhśsaįhrifanna vęri -18°C hiti į yfirborši Jaršar og ólķklegt aš lķf hefši kviknaš hér.

Samlķkingin viš gróšurhśs er nokkuš villandi, žvķ žau ferli sem hita gróšurhśs eru önnur en žau sem hita lofthjśpinn - oršiš gróšurhśsaįhrifin (e. greenhouse effect) hefur žó veriš notaš žaš lengi aš žvķ veršur varla breytt śr žessu. 

Gróšurhśsalofttegundir 

Gróšurhśsalofttegundirnar eru margar og žęr helstu eru t.d. CO2 (koldķoxķš), N2O (tvķ-nituroxķš) og metan (mun fleiri eru til, en žęr eru ķ žaš litlu magni aš žęr hafa lķtil įhrif). Um Vatnsgufu segir heimasķša Vešurstofunnar:

Vatnsgufa (H2O) ķ lofthjśpnum er einnig öflug gróšurhśsalofttegund. Hśn er žó venjulega ekki talin til hefšbundinna gróšurhśsalofttegunda žvķ magn hennar er mjög breytilegt frį einu svęši til annars, ólķkt fyrrgreindum lofftegundum en magn žeirra er mjög įlķka alls stašar ķ lofthjśpnum.

Į flestum stöšum į Jöršinni breytist magn vatnsgufu ķ lofti lķka mjög hratt meš tķma. Hringrįs vatns ķ lofthjśpnum er mjög hröš, lķftķmi vatnsgufu er męldur ķ dögum mešan framantaldar lofftegundir hafa lķftķma sem er męldur ķ įrum, įratugum, įrhundrušum eša jafnvel įržśsundum.

Žegar vatnsgufa žéttist getur hśn myndaš skż og žó aš skż séu ekki gróšurhśsalofttegund žį geta žau haft sambęrileg įhrif. Eftir heišskķra nótt er aš jafnaši mun kaldara ķ morgunsįriš en eftir skżjaša nótt. Munurinn liggur ķ žvķ aš skżin gleypa ķ sig varmageislun frį Jöršinni og endurgeisla svo hluta hennar til baka aš yfirborši jaršar, rétt eins og gróšurhśsalofttegundirnar.

Aš auki segir:

Skż hafa einnig mikil įhrif į orkujafnvęgi Jaršar meš žvķ aš spegla sólargeislun til baka śt ķ geiminn. Skżin eiga žvķ stóran hluta ķ endurspeglunarstušlinum, sem er 0,3 eša 30% fyrir Jöršina. Fyrir Jöršina ķ heild vega speglunarįhrif žyngra en „gróšurhśsaįhrif” tengd skżjum, ž.e. skżin lękka yfirboršshita Jaršar.

Vitaš er aš gróšurhśsalofttegundirnar hafa aukist mikiš frį upphafi išnbyltingunnar (mišaš viš 1750). Styrkur CO2 er nś 37% meiri en fyrir išnbyltingu og styrkur CO2 og metans er nś meiri en hann hefur veriš ķ a.m.k. 650 žśsund įr. Įstęša aukningarinnar er aš mestu leiti vegna bruna jaršefnaeldsneytis, en aš hluta vegna breytinga ķ landnotkun (eyšing skóga t.d.). CO2 magn hefur veriš męlt skipulega frį žvķ į sjötta įratug sķšustu aldar (en fyrri tķma gögn fįst meš óbeinum męlingum - t.d. męlingar į magni CO2 ķ loftbólum ķskjarna).

Mauna_Loa_Carbon_Dioxide
Breyting ķ magni CO2 ķ lofthjśpnum frį lokum sjötta įratugs og til dagsins ķ dag.

-

volcanoes_co2
Mynd sem sżnir CO2 magn śr ķskjörnum (Law dome, Antarktķku) og svo samanburš viš męld gildi frį Hawai. Örvarnar sżna hvenęar nokkur stór eldgos uršu.  

Eins og ég minntist į hér fyrir ofan, žį er aukning CO2 ķ andrśmsloftinu aš mestu vegna bruna jaršefnaeldsneytis (Žį er ljóst aš magn CO2 eykst ekki af nįttśrulegum orsökum, eins og t.d. viš śtblįstur eldfjalla) - žaš hefur veriš stašfest meš svoköllušum ķsótópamęlingum (męlingar į hlutfalli milli C12, C13 og C14), en einnig fer žaš ekki milli mįla ef skošuš eru lķnurit sem sżna śtblįstur vegna bruna jaršefnaeldsneytis:

Global_Carbon_Emission_by_Type_to_Y2004
Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til įrsins 2004.

Hér mį sķšan sjį hvašan helstu gróšurhśsalofttegundirnar frį mönnum koma (smella į myndina til aš stękka).

World-FlowChart

Geislunarbśskapur

Į einfaldan hįtt žį sendir sólin frį sér orkurķka geisla sem skella į lofthjśp jaršar, hluti žeirra endurkastast, ašrir nį aš hita upp jöršina sem sendir žį frį sér geisla sem żmist fer śt ķ geim eša aš andrśmsloftiš meš hjįlp gróšurhśsalofttegundanna gleypa žį, magna upp og geisla til jaršar aftur og magna žannig upp hita viš jöršina.

Kiehl og Trenberth (1997) reiknušu śt hvernig orka sólar dreifist frį fyrstu snertingu viš lofthjśp jaršar (sjį grein žeirra hér en greinin heitir Earth's Annual Global Mean Energy Budget og er ein af grundvallargreinum ķ žessum fręšum og notuš ķ nżjustu kennslubókum ķ loftslagsfręšum). Mynd žeirra er svona:

buskapur
Orka frį sólinni kemur inn ķ lofthjśpinn, hluti speglast śt ķ geiminn, hluta gleypir lofthjśpurinn og hluta gleypir yfirboršiš. Yfirboršiš hitar lofthjśpinn meš beinni upphitun (Thermals) og uppgufun (Evapo Transpiration). Jöršin sendir einnig frį sér innrauša geisla (Surface Radiation) sem hita lofthjśpinn, sem gleypir geislana og geisla henni aš miklu leiti aftur til jaršar. Žetta hitar yfirboršiš sem geislar žį meiru til loftshjśpsins. Ķ heild fęr yfirboršiš um tvöfalt meiri varma meš endurgeislun frį lofthjśpnum en žaš fęr frį sólinni (Mynd śr grein Kiehl og Trenberth) 1997.

Aukning į gróšurhśsalofttegundunum eykur geislunina aftur til jaršar - jöršin hitnar. Śtreikningar sżna aš viš tvöföldun į CO2 einu ķ andrśmsloftinu leiši til žess aš hiti hękki um 1,5-4,5°C.

En ašrir žęttir hafa breyst frį upphafi išnbyltingarinnar og ķ skżrslu IPCC voru teknar saman žęr upplżsingar sem til voru um hvaš hefši breyst ķ geislunarbśskap jaršarinnar:

geislunarbusk
Geislunarįlag (ķ W/m2) frį upphafi išnbyltingar og helstu orsakažęttir. Raušar sślur sżna įhrif til hlżnunar jaršar en blįar til kólnunar. Sżnd eru įhrif gróšurhśsalofttegunda, auk beinna og óbeinna įhrifa loftarša. Einnig eru sżnd įhrif ósóns, vatnsgufu ķ hįloftum, įhrif breytinga į yfirborši jaršar į endurskinsstušul, įhrif flugslóša, og breytinga į sólgeislun. Žrišji dįlkurinn sżnir mat į geislunarįlagi žessara įhrifavalda. Fjórši dįlkurinn sżnir hversu vķšfešm įhrif hvers orsakažįttar eru, og fimmti dįlkurinn gefur til kynna stöšu vķsindalegrar žekkingar į hverjum orsakažętti (mynd śr skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi).

Langmesta breytingin er į geislunarįhrifum frį CO2 og žar er žekkingin mest en einnig er aukning ķ geislunarįhrifum metans (metan CH4 er žó ķ mun minna magni en CO2, en įhrif hvers mólikśls eru sterkari). Ašrar breytingar eru minni eša til lękkunar hita.

Gerš hafa veriš loftslagslķkön sem endurspegla žekktar breytingar helstu įhrifavalda hitastigs jaršar og hvernig geislunarįlag žeirra hefur breyst og nišurstaša žeirra plottaš saman viš męlt hitastig: 

HB_ErVedurfarAdBreytast_mynd2

a) Hitafrįvik viš yfirborš jaršar į sķšustu öld. Svarta breiša lķnan sżnir athuganir, fķndregnu lķnurnar sżna nišurstöšur margra loftslagslķkana žar sem geislunarįlagiš žróašist ķ samręmi viš aukningu gróšurhśsalofttegunda og nįttśrulegra žįtta (s.s. breytinga į sólgeislun og loftarša vegna eldgosa). Breiša rauša lķnan sżnir mešaltal lķkananna. Stęrstu eldgos į 20. öldinni eru einnig merkt inn į myndina.
b) Eins og ķ a) - nema ķ loftslagslķkönunum var ekki tekiš tillit til įhrifa gróšurhśsalofttegunda. Mynd og texti af vedur.is - heimild IPCC. 
Žaš er tališ aš 90-95% lķkur séu į žvķ aš aukning gróšurhśsalofttegunda vegna athafna mannkyns valdi megninu af žeirri hnattręnu hlżnun sem įtt hefur sér staš sķšan um mišja sķšustu öld. Įn kęlandi įhrifa loftarša er lķklegt aš gróšurhśsalofttegundirnar einar sér hefšu valdiš enn meiri hlżnun. Einnig er tališ aš 1-5% lķkur séu į žvķ aš žessar hnattręnu hlżnun megi śtskżra meš nįtturulegum žįttum. Nįttśrlegir žęttir hefšu leitt til kólnunar frį žvķ um mišja sķšustu öld.
-

Į nęstu dögum ętla ég aš senda eina fęrslu ķ višbót um hlżnun jaršar - gróšurhśsaįhrif og CO2, um nokkur mótrök gegn įhrifum CO2.


Hlżnun jaršar - gróšurhśsaįhrif og CO2. Sagan.

Žaš eru żmis villandi mótrök ķ gangi varšandi CO2 (koldķoxķš) og įhrif žess į loftslag. Ķ ljósi žess žį ętla ég aš fara yfir sögu kenningarinnar ķ stuttu mįli, sķšan fręšin į bak viš kenninguna um hlżnun jaršar af mannavöldum og aš lokum ętla ég aš fara yfir helstu mótrökin sem haldin eru į lofti gegn kenningunni. Lķklega verša žetta žrjįr ašskildar fęrslur.

Fyrst vil ég minna į bloggfęrslu žar sem ég skrifaši einfalda lżsingu į gróšurhśsaįhrifunum og er hśn įgęt ef fólk vill fį mjög einfalda mynd af įstęšunum į bakviš hlżnun jaršar.

Upphafiš.

Saga hugmynda og kenninga um loftslagsbreytingar er nokkuš löng (textinn hér er aš mestu žżddur af heimasķšu um uppgötvun hlżnunar jaršar - Discovery of Global Warming og myndir teknar héšan og žašan). Žegar vķsindamenn uppgötvušu ķsaldir fortķšar varš mönnum ljóst aš miklar loftslagsbreytingar hefšu įtt sér staš ķ fyrndinni. Menn tengdu žaš breytingum ķ hita sólar, eldgos, fellingahreyfingar fjalla sem breyttu vindįttum og sjįvarstraumum. Einnig komu fram hugmyndir um aš breytingar hefšu įtt sér staš ķ andrśmsloftinu.

Įriš 1896 fékk sęnskur vķsindamašur aš nafni Svante Arhenius žį hugmynd aš meš brennslu jaršefnaeldsneytis, sem myndi auka CO2 ķ andrśmsloftinu, myndum viš auka mešalhita jaršar - žaš žótti žó ekki lķklegt, žar sem ešlis- og efnafręšin į bakviš kenninguna var ekki nęgilega žekkt.

arrhenius1 
Mynd af Svante Arrhenius, stęrri myndin tekin į Svalbarša, hann fékk Nóbelinn ķ efnafręši žótt kenningar hans um hlżnun af völdum CO2 hafi ekki fengiš hljómgrunn ķ fyrstu (mynd tekin af heimasķšunni The Discovery of Global Warming)  

Į fjórša įratug sķšustu aldar, tóku menn eftir žvķ aš Bandarķkin og svęši umhverfis Noršur-Atlantshafiš hafši hlżnaš töluvert sķšastlišna hįlfa öld. Vķsindamenn töldu aš žetta vęri bara tķmabundiš skeiš nįttśrulegra breytinga af óvissum įstęšum. Reyndar hélt mašur aš nafni G.S Callandar į lofti kenningu um einhvers konar gróšurhśsaįhrif. En hver sem įstęšan var fyrir hlżnuninni, žį fögnušu menn henni.

Į sjötta įratugnum fóru nokkrir vķsindamenn aš kanna gróšurhśsakenningu Callandars meš betri tękni og śtreikningum. Žessar rannsóknir sżndu fram į aš CO2 gęti vissulega safnast upp ķ lofthjśpnum og myndi valda hlżnun. Męlingar sżndu loks fram į žaš įriš 1961 aš magn CO2 vęri ķ raun aš vaxa ķ lofthjśpnum.

Framfarir

Į nęstu įratugum fleygši vķsindunum fram, fram komu einföld stęršfręšilķkön sem reiknušu śt loftslagsbreytingar, rannsóknir į fornloftslagi śt frį frjókornum og steingervingum skelja tóku kipp og smįm saman įttušu menn sig į žvķ aš alvarlegar loftslagsbreytingar vęru mögulegar og höfšu  gerst. Įriš 1967 sżndu śtreikningar aš mešalhiti jaršar gęti hękkaš um nokkrar grįšu innan 100 įra af völdum śtblįsturs CO2. Ekki žótti įstęša til aš hafa įhyggjur af žessu en sżnt hafši veriš fram į aš žaš žyrfti aš rannsaka žetta betur.

200841203531821_

Umhverfisvitund vaknaši į įttunda įratugnum og uggur jókst varšandi athafnir manna og įhrif žeirra į umhverfiš. Įsamt gróšurhśsakenningunni komu fram réttmętar įhyggjur vegna sóts og rykagna ķ andrśmsloftinu af völdum manna og afleišingar žeirra til kólnunar - męlingar sżndu kólnun frį žvķ į fimmta įratugnum į noršuhveli jaršar og voru fjölmišlar sérstaklega ruglingslegir ķ umfjöllun sinni og blésu upp fréttir af nęstu ķsöld į einni blašsķšu og žeirri nęstu fréttir af geigvęnlegum flóšum vegna brįšnunar jökulskjaldanna.

Žaš mį eiginlega segja aš žrįtt fyrir allt, žį var žaš eina sem vķsindamenn voru almennt sammįla um į žessum tķma, aš mikill skortur vęri į žekkingu į loftslagskerfum jaršar. Söfnun loftslagsgagna jókst hröšum skrefum, allt frį męlingum hafrannsóknaskipa og yfir ķ gervihnattamęlingar. 

Flókiš pśsluspil

Vķsindamönnum varš smįm saman ljóst aš um flókiš pśsluspil vęri aš ręša og aš margt hefši įhrif į loftslag. Eldvirkni og breytingar ķ sólinni voru ennžį talin vera frumkrafturinn į bak viš loftslagsbreytingar og aš žeir kraftar yfirgnęfšu įhrif manna. Jafnvel lķtil breyting į sporbraut jaršar hefši įhrif. Žaš kom ķ ljós aš stjarnfręšilegar hringrįsir (fjarlęgš frį sólu, breytingar ķ möndulhalla o.fl.) hefšu aš hluta sett af staš jökulskeiš ķsalda. Ķskjarnar śr jöklum Gręnlands og Sušurskautsins sżndu einnig fram į mikil og geigvęnleg stökk ķ hitastigi jaršar ķ fyrndinni.

solar

Meš keyrslu betri tölvulķkana fóru aš koma fram vķsbendingar um hvernig žessar snöggu hitabreytingar ęttu sér staš, t.d. meš breytingum ķ hafstraumum. Sérfręšingar spįšu žurrkum, stormum, hęrri sjįvarstöšu og öšrum hörmungum. Žekkingin var žó ekki nęg og uršu vķsindamenn aš mata lķkön sķn meš upplżsingum sem ekki voru nęgileg til aš hęgt vęri aš treysta žeim, upplżsingar um skżjahulur og fleira. Einnig voru raddir hįvęrar um žekkingarleysi žess hvernig loftslag, lofthjśpurinn og vistkerfi jaršar verkušu saman.

Męlingar sżndu aš fleiri lofttegundir voru aš aukast ķ andrśmsloftinu, lofttegundir sem myndu hafa įhrif til hlżnunar og vęru skašleg ósonlaginu [Meš sameiginlegu įtaki jaršarbśa gįtu menn komiš ķ veg fyrir eyšingu ósonlagsins en žaš er önnur saga]. Viškvęmni lofthjśpsins var žannig opinberuš. Ķ lok įttunda įratugsins var ljóst aš hitastig var enn aš hękka og alžjóšleg vķsindarįš byrjušu aš hvetja til minnkunar śtblįsturs gróšurhśsalofttegunda. Įriš 1988 var heitasta įriš frį žvķ męlingar hófust fram aš žvķ (flest įrin sķšan hafa veriš heitari). Vegna óvissu og vegna žess hve flókin loftslagskerfin eru deildu vķsindamenn įfram um hvort rķki heims ęttu aš gera eitthvaš ķ mįlinu. Samtök og einstaklingar sem voru į móti reglugeršum um losun CO2 byrjušu aš eyša miklum peningum ķ aš sannfęra fólk um aš vandamįliš vęri ekki til stašar.

Óvissan minnkar

Rannsóknir vķsindamanna jukust hröšum skrefum og skipulögšu verkefni sem nįšu um allan hnött. Rķki heims tóku saman höndum og settu į laggirnar vķsindanefndir skipašar vķsindamönnum og embęttismönnum til aš komast aš samkomulagi um hvaš vęri ķ raun aš gerast.

Įriš 2001 komst vķsindanefndin (IPCC) aš nišurstöšu um mjög varlega oršaša įlyktun sem fįir sérfręšingar voru ósammįla um.  Nefndin gaf śt žį yfirlżsinga aš žó aš loftslagskerfi jaršar vęri žaš flókiš aš vķsindamenn myndu aldrei žekkja žaš algjörlega til hlżtar, žį vęri žaš miklum mun lķklegra en ekki aš jaršarbśar myndu verša fyrir baršinu į mikilli hnattręnni hlżnun. Į žessum tķmapunkti var kenningin um hlżnun jaršar žvķ fullmótuš ķ raun. Vķsindamenn voru bśnir aš pśsla saman nęgilega mikiš af pśslinu til aš hafa mikla hugmynd um žaš hvernig loftslag gęti breyst į 21. öldinni og aš žaš sem hefši hvaš mest įhrif vęri hvernig losun CO2 myndi žróast.

Frį 2001 hafa tölvulķkön žróast og magn fjölbreytilegra gagna aukist grķšarlega, sem styrkt hefur žį nišurstöšu aš śtblįstur manna sé lķklegt til aš valda alvarlegum loftslagsbreytingum. IPCC stašfesti žaš ķ skżrslum frį įrinu 2007, en enn eru töluverš skekkjumörk į įętlušum loftslagsbreytingum, mešal annars vegna óvissu um hversu mikiš veršur hęgt aš draga śr śtblęstri CO2.

projections_ipcc_e

Ķ lok nęstu aldar er žvķ įętlaš aš hnattręnn hiti jaršar verši bśinn aš aukast um 1,4 - 6°C. Žrįtt fyrir aš enn sem komiš er sé hitinn ekki farinn aš nįlgast žessi hitagildi, žį eru įhrif hlżnunar žegar farin aš hafa įhrif į jaršarbśa. Daušsföll af völdum hitabylgja ķ Evrópu, hękkandi sjįvarstaša, meiri žurrkar og flóš, śtbreišsla hitabeltissjśkdóma og hnignun viškvęmra dżrategunda.

Žekking manna eykst į orsökum hlżnunarinnar, enn koma žó mótbįrur frį litlum hóp vķsindamanna um aš CO2 sé orsökin, en loks er žó śtlit fyrir aš rķki heims ętli aš taka saman höndum og reyna aš draga śr losun CO2 - žaš mun reynast grķšarlega erfitt verkefni, enda er stefnan sett į žaš markmiš aš reyna aš foršast aš hitinn fari yfir 2°C, mišaš viš įriš 1990.

Nęst fer ég ķ gegnum helstu atriši kenningunnar um hlżnun jaršar af völdum śtblįsturs CO2.


Vatnslįsinn.

Segjum aš žaš vanti vatnslįs ķ vask ķ bašherberginu žķnu, žś getur ekki skrśfaš fyrir vatniš žannig aš yfirvofandi er mikiš vatnstjón ef žś bregst ekki viš, vatn flęšir į gólfiš og žaš hefur myndast pollur ķ bašherberginu. Žś hefur ķ fórum žķnum vatnslįs sem žś veist aš passar fullkomlega. Žś veist aš žaš er ekki mikil skynsemi ķ žvķ aš vera meš einhverjar efasemdir, allar vķsbendingar benda til žess aš hann passi (sjónręnt séš žį passar hann, męlistęršir eru allar réttar og meira aš segja ertu meš ķ höndunum leišbeiningarit sem segir slķkt hiš sama). Nokkrir ašrir vatnslįsar eru ķ verkfęrakassanum, en žś sérš aš žeir passa hreint ekki. 

Į sama tķma segir mįgur žinn (sem er sjįlfmenntašur sérfręšingur ķ pķpulögnum) aš žaš verši nś varla mikiš vatnstjón - vatnsrennsliš eigi nś varla sök į vatnspollinum ķ bašherberginu, žvķ vatnspollurinn viršist standa ķ staš ķ bašherberginu į sama tķma og vatnsrennsliš er stöšugt (pollurinn er jafnvel bśinn aš minnka) - į sama tķma er konan žķn ķ einu horni bašherbergisins meš ausu og eys vatni yfir ķ bašiš, en śtséš er aš hśn muni ekki hafa orku til aš halda įfram mikiš lengur og aš hśn yrši aš taka sér pįsu, svo ljóst er aš pollurinn muni stękka.

Mįgur žinn segši jafnframt aš sjónmat žitt vęri ekki rétt, męlingar vitlausar og aš žetta leišbeiningarit vęri sett saman af sérfręšingum sem hefšu ekkert vit į lögnum (žaš hefši veriš śtbśinn af mönnum sem hefšu aš vķsu notiš įlits sérfręšinga ķ lögnum og tekiš saman gögn frį žeim, en hefšu annars ekki mikiš vit į lögnum).

Hvaš myndiršu gera?

Myndir žś ekki skella vatnslįsnum ķ og tengja? Vęri žér ekki nįkvęmlega sama žótt sķšar kęmi ķ ljós aš vatnslįsinn vęri ekki fullkomlega réttur, ef ljóst vęri fyrirfram aš hann vęri langbesti vatnslįsinn sem žś hefšir?

Lķkingamįl: Vatnsrennsliš er kenningin um CO2 śtblįstur manna, mįgur žinn er einn af žeim sem finna kenningunni um hlżnun jaršar af völdum CO2 allt til forįttu, konan žķn er sólin og sjįlf ausunin er minnkandi virkni sólar, vatnslįsinn er minnkandi śtblįsturs CO2 og hinir vatnslįsarnir ašrar kenningar, leišbeiningaritiš er skżrsla IPCC.


Climate Denial Crock - CO2

Žaš vill svo skemmtilega til aš ég hef ķ bķgerš smį umfjöllun um įhrif CO2 og nokkur mótrök gegn kenningunni um hlżnun jaršar af völdum śtblįsturs CO2. Žį kom inn nżtt myndband frį Greenman um CO2 sem er įgętis upphitun.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband