Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2009

Sjįvarstöšubreytingar

Hękkun sjįvarstöšu er ein af verri afleišingum hękkandi hitastigs og žvķ eitt af žvķ sem menn eru aš reyna aš įtta sig į. Viš hękkun sjįvarstöšu geta žéttbżl landsvęši fariš undir sjó, sjįvarflóš geta aukist og haft verri afleišingar, meš tilheyrandi mengun grunnvatnsstöšu og strandrofi. En hvaš mun sjįvarstaša hękka mikiš žaš sem af er žessari öld?

Ķ skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi er eftirfarandi texti:

Lķkleg hękkun sjįvaryfirboršs til loka aldarinnar er hįš žvķ hversu mikiš hlżnar, en varmažennsla veldur um 70% af hękkuninni. Stór óvissužįttur ķ sjįvaryfirboršshękkun felst ķ hugsanlegum breytingum į ķsflęši ķ stóru ķshvelunum į Gręnlandi og Sušurskautslandinu. Žessi óvissužįttur er ekki tekinn inn ķ śtreikninga IPCC, en gęti aukiš viš sjįvaryfirboršshękkunina. Hér aš nešan veršur žvķ mišaš efri mörk hękkunarinnar sem kemur fram hjį IPCC. Žetta er ófullkomin ašferš viš aš vega saman óžekkta óvissu vegna hugsanlegrar aukningar ķsflęšis og žekktrar óvissu vegna annarra žįtta, og mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš ekki er hęgt aš śtiloka mun meiri sjįvaryfirboršshękkun

Meš žvķ aš taka hęstu gildi IPCC skżrslunnar fįst allt aš 0,6 m hękkun sjįvarstöšu til įrsins 2100 (frį įrinu 1990) mišaš viš 4°C hękkun hitastigs. Ķ skżrslunni sem ég vitna ķ hér fyrir ofan kemur einnig fram aš frį 1904-2003 hafi sjįvarborš hękkaš um 1,74 mm į įri (eša um 17 sm į öld), en einnig kemur fram aš frį 1997-2007 hafi sjįvarborš hękkaš um 3,4 mm į įri og žvķ ljóst aš hękkun yfirboršs sjįvar hefur sótt ķ sig vešriš, žį vegna aukinnar hlżnunar sjįvar og aukinnar brįšnunar jökla.

Žaš skal tekiš fram aš allar sjįvarstöšubreytingar sem ég tala um hér, eru hnattręnar breytingar fengnar śt meš męlingum į sjįvarföllum į sķšustu öld og sķšar meš gervihnattamęlingum. Žį er bśiš aš leišrétta fyrir landrisi og landsigi, en žaš flękir mįliš vķša, t.d. hér į Ķslandi. Sem dęmi žį er land aš rķsa į Sušausturlandi vegna minna jökulfargs og er žaš frį 10-15 mm į įri. Į móti kemur aš landsig er vķša annars stašar, t.d. er žaš um 3,4 mm į įri ķ Reykjavķk og allt aš 8 mm į įri yst į Reykjanesi. Hugsiš žaš bara žannig aš žegar talaš er um hękkun sjįvarstöšu ķ kringum aldamótin 2100, žį mį bęta 0,34 m viš sjįvarstöšuhękkunina ķ Reykjavķk og 0,8 m viš hękkunina į Reykjanesi, en draga 1,0-1,5 m frį hękkuninni į Sušausturlandi.

Ķ Kaupmannahafnarskżrslunni kemur einnig fram aš hękkun sjįvarstöšu hafi sótt ķ sig vešriš undanfarin įr, eins og sést į žessari mynd:

sjavarstöšubreytingar
Sjįvarstöšubreytingar frį 1970, smella žarf į myndina tvisvar til aš sjį hana ķ réttri stęrš, en skżringar eru į ensku.

Nżlegar rannsóknir um mögulega hękkun sjįvarstöšu eru nokkuš hęrri en įętlanir IPCC gerir rįš fyrir, t.d. gerir ein rannsókn rįš fyrir möguleikanum į 0,5-1,4 m hękkun sjįvarstöšu til įrsins 2100. Önnur rannsókn gerir rįš fyrir 0,8-2,0 m hękkun sjįvarstöšu til įrsins 2100.

Eitt eiga allar tilgįtur um hękkun sjįvarstöšu sameiginlegt og žaš er aš jafnvęgi muni ekki nįst fyrr en eftir nokkur hundruš til žśsund įr og aš sjįvarstaša muni hękka töluvert į žeim tķma. Ķ dag las ég frétt um rannsóknarhóp sem segir aš žessi jafnvęgisstaša muni verša ķ kringum 25 m. Muniš aš žaš er ekki tališ lķklegt aš žaš gerist į nęstu įratugum, frekar horft til nęstu žśsund įra eša svo. Meš samsętumęlingum ķ götungum ķ setlögum Rauša hafsins og samanburši viš ķskjarna ķ Sušurskautinu telja vķsindamennirnir sem sagt aš mišaš viš nśvarandi CO2 magn ķ andrśmsloftinu žį sé jafnvęgisstaša sjįvarboršs um 25 m hęrra en žaš er ķ dag (+/- 5 m). Žaš er reyndar ķ nokkru samręmi viš hęrri sjįvarstöšur sem eru um 3ja milljón įra gamlar og eru ķ 15-25 m hęš yfir nśverandi sjįvarmįli - en į žeim tķma var magn CO2 svipaš og žaš er ķ dag.

Viš getum svo sem huggaš okkur viš žaš aš menn telja aš žetta gerist ekki fyrr en eftir žśsund įr eša svo, nema hvaš aš ég las ķ dag frétt um nżja rannsókn sem bendir til žess aš jökulbreišur geti hörfaš hrašar en menn töldu įšur og žar meš hraša žvķ aš jafnvęgi sjįvarstöšuhękkana nįist - žaš geti jafnvel gerst į örfįum hundrušum įra.

------

Žaš skal į žaš bent aš jafnvel žótt žessar tvęr fréttir séu ótengdar, žį tengdi ég žęr svona saman og žvķ er žetta mķn tślkun į žeim. Segjum aš žaš gerist į nęstu 500 įrum aš jafnvęgi upp į 25 m nįist og aš sjįvarstöšuhękkunin verši jöfn og žétt fram aš žvķ. Žį yrši sjįvarstašan įriš 2100, um 5 m hęrri en hśn er ķ dag og 25 m hęrri įriš 2500.

Mér datt žvķ ķ hug aš leika mér smį, sérstaklega eftir aš ég rakst į skemmtilega višbót ķ Google Earth. Žeir sem eru meš Google Earth geta prófaš eftirfarandi:

Opniš eftirfarandi višbót ķ Google Earth: Rising Sea Level animation

Hér eru svo leišbeiningar um hvernig stilla skuli Google Earth: Sjį ->hér<-

Nišurstašan śt śr žessum ęfingum eru eftirtaldar tvęr myndir sem sżna 5 m sjįvarstöšuhękkun og 25 m:

Google Earth Reykjavķk 5 m
Hękkun sjįvarstöšu um 5 m ķ Reykjavķk (ljós skuggi) samkvęmt Google Earth (smella til aš stękka).

Google Earth Reykjavķk 20 m
Hękkun sjįvarstöšu um 25 m ķ Reykjavķk (ljós skuggi) samkvęmt Google Earth (smella til aš stękka).

Ég var žó ekki alveg sįttur viš Google Earth, žvķ mig grunar aš landlķkan žeirra sé eitthvaš vitlaust hér viš land (auk žess sem skerpan er ekki nógu góš į myndinni, žegar ég er ķ Google Earth heima - kann ekki aš laga žaš). Mig grunar aš žessi višbót virki samt nokkuš vel į žéttbżlari stöšum heims, t.d. London, New York og svo framvegis, svo endilega prófiš.

Ég įkvaš aš bśa mér til mitt eigiš kort af vestanveršri Reykjavķk og fylgdi hęšarlķnum aš mestu:

5-25 m Reykjavik copy
Sjįvarstöšuhękkanir ķ Reykjavķk į nęstu öldum, fjólublįtt sżnir 5 m hękkun og ljósblįtt 25 m hękkun sjįvarstöšu (smella til aš stękka).

En žetta er aš sjįlfsögšu óljóst - eitt er žó vķst aš ef ég ętla aš kaupa mér land ķ framtķšinni, sem ég vil aš verši einhvers virši fyrir afkomendur mķna, žį mun ég skoša hversu hįtt yfir sjó landiš er, svo viss er ég um aš sjįvarborš muni rķsa töluvert į nęstu hundraš įrum.


Samsęri vķsindamanna

Mašur heyrir stundum žau rök gegn kenningunni um hlżnun jaršar af mannavöldum aš žetta sé eitt allsherjar samsęri.

Žaš er ekki aušvelt aš rökręša viš žį sem halda žvķ fram, en mašur getur žó bent į glufur ķ žeim mįlflutningi. 

Žaš er ķ fyrsta lagi frekar langsótt aš žśsundir vķsindamanna séu ķ einu allsherjar samsęri, hvort heldur žaš vęri mešvitaš eša ekki. Efasemdamenn benda oft į aš vķsindamenn žurfi į žessum heimsendaspįdómum aš halda til aš fį styrki til rannsókna. Žaš gleymist ķ žeirra rökum aš benda į žaš aš žaš hefur tekiš vķsindamenn meira en öld aš komast aš žeirri nišurstöšu aš gróšurhśsaįhrifin eru raunveruleg og aš menn geti meš losun gróšurhśsalofttegunda haft įhrif į loftslag. Ekkert samsęri žar ķ gangi, kenningar hafa flogiš fram og til baka į milli vķsindamanna undanfarna öld og sķšastlišna tvo įratugi hefur sś kenning oršiš rķkjandi - vegna žess aš gögnin styšja žessa kenningu (sjį t.d. CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.) en gögnin styšja ekki ašrar kenningar (sjį t.d. Er žaš virkilega ekki sólin?, Śtblįstur eldfjalla).

Žaš er vissulega rétt aš žaš er erfišara fyrir žį sem ašhyllast ašrar kenningar aš koma žeim ķ gegnum žaš ferli aš fį sķnar nišurstöšur birtar og ritrżndar, en žaš efast enginn vķsindamašur um žaš aš ef slķk kenning kemur, studd af vķsindalegum gögnum, žį myndu menn hlusta į žaš. Reyndar er žaš žannig aš ég efast ekki um aš menn myndu fagna ef sżnt yrši fram į aš viš žyrftum ekki aš óttast losun gróšurhśsalofttegunda - ég hugsa meira aš segja aš sį hinn sami vķsindamašur fengi Nóbelinn og yrši hylltur sem hetja. Žvķ mišur hefur enginn slķkur komiš fram, enn sem komiš er.

Menn halda enn ķ vonina aš kenning Svensmark eigi eftir aš reynast lausnin, en enn sem komiš er hefur kenning hans ekki hlotiš mikinn hljómgrunn. Žaš getur žó allt gerst, skošiš t.d. grein į bloggsķšu Įgśsts Bjarnasonar (Nżjar fréttir af Svensmark tilrauninni hjį CERN ķ Sviss...). Ég er žó ekki bjartsżnn į aš hans kenning hreki kenninguna um hlżnun jaršar af mannavöldum.

Varšandi peningahlišina, žį hafa vķsindamenn bent į aš žaš vęri tryggara fyrir žį, til aš fį meiri styrki, aš segja aš žaš sé óvissa um hlżnun jaršar af mannavöldum, frekar en aš segja aš nś sé nišurstaša komin ķ mįliš og aš nś žurfi aš bregšast viš į pólitķska svišinu.

Reyndar er žaš svo aš undanfarinn įratug hefur kenningin um hlżnun jaršar af mannavöldum žurft aš berjast viš öfl sem svo sannarlega hafa töluveršan pening į milli handanna. Öfl sem hafa bęši styrkt "vķsindamenn" til aš halda į lofti öšrum kenningum og žį helst efanum um aš hlżnun jaršar af mannavöldum sé raunveruleg - auk žess sem žeir hafa ritskošaš eigin vķsindamenn.

Žaš aš hin "illu öfl" Wink hafi styrkt vķsindamenn segir ekkert um žaš hvort efasemdamenn hafi rangt fyrir sér eša ekki, žaš segir heldur ekkert til um sannleiksgildi kenningunnar um hlżnun jaršar af mannavöldum žótt meirihluti vķsindamanna ašhyllist žį kenningu. Žaš sem skiptir mįli eru gögnin og gögnin segja aš jöršin sé aš hlżna og aš hlżnunina sé aš mestu leiti hęgt aš rekja til losun į gróšurhśsalofttegundum (žį mest CO2) og aš frekari hlżnun sé ķ kortunum sem muni hafa slęmar afleišingar į samfélag manna, sérstaklega ķ vanžróušu rķkjunum.


Enn ein skżrslan

Nś er komin śt enn ein skżrslan sem mašur žarf aš prenta śt og lesa ķ sumarfrķinu. Hér er um aš ręša skżrslu sem ętluš er aš brśa biliš frį IPCC skżrslunum 2007 og uppfęra žį žekkingu sem bęst hefur viš sķšan žį. Hśn er unnin upp śr rįšstefnu sem haldin var ķ mars ķ Kaupmannahöfn og viršist full af nżjum upplżsingum sem hjįlpa mun žjóšum heims aš įkveša hvaš skuli gera, hvaš varšar višbrögš viš loftslagsbreytingum. Eftir aš hafa rennt mjög lauslega ķ gegnum skżrsluna žį sżnist mér aš žaš helsta ķ skżrslunni sé žetta:

Skżrslan sżnir fram į aš stašan er verri ķ dag, en įętlanir IPCC gera rįš fyrir og aš hęttan hafi aukist į dramatķskum įhrifum loftslagsbreytinga. Žį fer hśn yfir višbrögš til aš takmarka įhrifin. Žį segir ķ skżrslunni aš ašgeršarleysi sé óafsakanlegt ķ ljósi žeirra žekkingar sem viš bśum yfir. Eflaust er mun meira ķ henni, en skoša mį skżrsluna ->Hér<-

Į sama tķma birtir umhverfisstofnun žęr fréttir aš losun ķslendinga į gróšurhśsalofttegundum hafi aukist um 6% milli įrana 2006 og 2007.


Bandarķsk skżrsla um hlżnun jaršar

Ég vil endilega benda į löngu tķmabęra skżrslu sem bandarķskir vķsindamenn voru aš gera fyrir žingnefnd. Ķ tķš George W. Bush var ekki tekiš mikiš mark į ašvörunum vķsindamanna og voru helstu rįšgjafar Bush-stjórnarinnar meš śtstrikunarpennan į lofti ķ boši olķufyrirtękjanna. En žaš er alltaf von og nś ętlar Obama greinilega aš taka į mįlunum og opna eyru rįšamanna og almennings fyrir žeirri vį sem er byrjuš aš banka į dyrnar.

Hęgt er aš nįlgast skżrsluna um įstandiš og horfur ķ loftslagsmįlum śt frį bandarķskum hagsmunum ->Hér<-, en einnig er rętt lķtillega um hnattręn įhrif.

10 lykilatriši skżrslunnar:

1 - Hlżnun jaršar er ótvķręš og fyrst og fremst af völdum manna. Hnattręn aukning ķ hita sķšastlišin 50 įr. Žessi aukning er fyrst og fremst af völdum losunar manna į gróšurhśsalofttegundum.

2 - Loftslagsbreytingar eru byrjašar ķ Bandarķkjunum og eiga eftir aš aukast. Aukning į śrhellisrigningum, hękkandi hiti og sjįvarborš, minnkandi jöklar, sķfreri aš brįšna, lengri vaxtartķmi plantna, ķslaust lengur į hafi og vötnum og breytingar į vatnsrennsli fljóta.

3 - Įhrif loftslagsbreytinga eru byrjašar og munu aukast. Žau hafa įhrif į vatn, orku, samgöngur, landbśnaš, vistkerfi og heilsu. Žessar breytingar eru mismunandi eftir landsvęšum og eiga eftir aš aukast.

4. Loftslagsbreytingar munu auka įlagiš į vatnsbśskap. Breytingar ķ vatnsbśskap er mismunandi eftir landsvęšum. Žurrkar vegna minnkandi śrkomu og aukinnar uppgufunar er vķša vandamįl sérstaklega į vesturströndinni. Flóš og minnkandi vatnsgęši eru lķklega į mörgum landsvęšum.

5 - Framleišsla landbśnašarvara veršur erfišari. Aukiš CO2 hefur jįkvęš įhrif į hluta ręktašs lands og hlżnunar, en eftir žvķ sem žaš hlżnar meir žį mun ręktun verša erfišari. Auknar plįgur, vatnsvandamįl, sjśkdómar og öfgavešur mun gera ašlögun landbśnašar erfiša.

6 - Hętta hefur aukist fyrir strandsvęši vegna hękkandi sjįvarstöšu og storma. Landeyšing og flóš, sérstaklega viš Atlantshafiš og mexikóflóa, auk eyja ķ Kyrrahafi og hluta Alaska. Orku og samgöngumannvirki, auk annarra mannvirkja viš ströndina eru lķkleg til aš verša fyrir slęmum įhrifum.

7 - Aukin hętta į heilsubresti manna.  Ašalįstęšur verša aukinn hiti, vatnsbornir sjśkdómar, minni loftgęši, öfgavešur og sjśkdómar vegna skordżra og nagdżra. Minni kuldi hefur einhver jįkvęš įhrif. Bętt heilbrigšiskerfi getur minnkaš žessi įhrif. 

8 - Loftslagsbreytingar mun hafa aukin įhrif į mörg félags- og umhverfisvandamįl. Vandamįl vegna mengunar, fjölgunar, ofnotkun landgęša og annarra félags, efnahags og umhverfistengdra vandamįla munu aukast vegna loftslagsbreytinga.

9 - Fariš veršur yfir hęttulega žröskulda, sem leiša munu til stórra breytinga ķ loftslagi og vistkerfa. Žröskuldar eins og brįšnun hafķss og žišnun sķfrera, afkoma lķfvera allt frį fiskum til skordżraplįga sem hafa įhrif į samfélag manna. Žvķ meiri loftslagsbreytingar žvķ verri žröskulda veršur fariš yfir.

10 - Loftslagsbreytingar framtķšarinnar og įhrif žeirra fara eftir žeim įkvöršunum sem teknar eru ķ dag. Magn og hraši loftslagsbreytinga mun fara eftir hversu mikil nśverandi og framtķšarlosun į gróšurhśsalofttegundum veršur. Til aš minnka įhrifin žį veršur aš minnka losun og ašlagast žeim breytingum sem eru nś žegar óumflżjanlegar.


Vķsindažįttur śtvarps Sögu

Į śtvarpi Sögu er reglulega vķsindažįttur meš żmsu fróšlegu efni, męli meš žvķ. Įstęšan fyrir žvķ aš ég minnist į žaš nśna er aš ķ sķšasta žętti var vištal viš Halldór Björnsson loftslagsfręšing eša eins og segir į vefnum stjornuskodun.is:

Halldór Björnsson loftslagsfręšingur hjį Vešurstofu Ķslands skżrši frį gróšurhśsaįhrifum og loftslagsbreytingum og įhrifum žeirra į jöršina. Komiš var inn į kenningar danska vķsindamannsins Henrik Svensmark og bandarķska vķsindamannsins Richard Lindzen um kólnun jaršar.

Hęgt er aš hlusta į sķšasta žįtt og fleiri žętti frį sķšustu mįnušum ->hér<-

Frįbęrt framtak hjį umsjónarmönnunum Birni og Sęvari og fį žeir žakkir fyrir.


Hvaš veldur?

Hvernig vitum viš aš žaš erum viš mennirnir sem erum aš valda žeirri hlżnun sem oršiš hefur?

Einfalda svariš ķ žremur lišum, skošiš tenglana fyrir nįnari śtskżringar eša tilvķsun ķ žęr.

  • Aukningin ķ CO2 er vegna brennslu jaršefnaeldsneytis, žetta vitum viš śt frį kolefnissamsętum ķ andrśmslofti (hlutfall C-14, C13 og C12 sjį t.d. śtskżringu į Real Climate). Auk žess sem žaš er augljóst ef skošuš eru gröf sem sżna aukninguna sem oršiš hefur frį upphafi išnbyltingarinnar - ekki hafiš, ekki eldgos, ekkert annaš śtskżrir aukninguna.
  • Ešlisfręši CO2, metans og annarra gróšurhśsalofttegunda segir okkur aš žau geisla frį sér hita, nokkuš sem hefur veriš vitaš ķ rśmlega öld.
  • Hitastig hefur aukist grķšarlega sķšan fyrir išnbyltingu, ekki nóg meš žaš žį hefur žaš aukist meira undanfarna nokkra įratugi en žekkt er ķ nįnustu fortķš hvort heldur meš beinum męlingum eša óbeinum męlingum. Tengslin viš aukningu CO2 vegna bruna eru augljós, žrįtt fyrir sveiflur ķ hitastigi sem verša vegna nįttśrulegra orsaka, t.d. breytinga ķ virkni sólar, El Nino eša eldfjalla. Žessar nįttśrulegu sveiflur og ašrar śtskżra į engan hįtt žessa miklu uppsveiflu sem oršiš hefur ķ hitastigi undanfarna įratugi.

Hafķsinn 2000-2009

Rakst į vķdeó meš žróun śtbreišslu hafķss į Noršurslóšum undanfarin nķu įr. Takiš t.d. eftir lįgmarksśtbreišslu hvers įrs sem er oftast ķ september.


Loftslag framtķšar

Žaš eru margar vangaveltur um hvernig loftslagiš veršur į žessari öld.

Verši ekki gripiš til harkalegra ašgerša žį er framtķšarsżnin ekki góš - žį er t.d. lķklegt aš hnattręnn hiti hękki um allt aš 4°C.  Žaš er ekki aš įstęšulausu aš žjóšir heims stefna aš žvķ aš hitinn aukist ekki um 2°C. Sjį t.d. myndböndin ķ fęrslunni Nokkrar grįšur. og grein ķ NewScientist frį žvķ fyrr ķ vetur um hvaš geti gerst ef hitinn hękkar um 4°C? 

Ef menn eru heimakęrari, žį er til skżrsla um įhrif hnattręnna loftslagsbreytinga į Ķslandi (pdf 10 mb)


mbl.is Hętta į grķšarlegum nįttśruhamförum eykst
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Smįaurar

Žetta eru smįaurar mišaš viš žaš sem žeir ęttu aš borga jaršarbśum fyrir žann skaša sem žeir hafa gert umręšunni um hlżnun jaršar af mannavöldum, sjį Denial Machine.
mbl.is Greiši tugi milljarša ķ bętur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Global Governance.

Ég lét til leišast aš horfa į fyrsta hluta myndbands sem Jón Ašalsteinn benti mér į aš horfa į. Fyrsta hlutann mį sjį hér meš ašstoš youtube:

Hér er mitt įlit į žessum 10-11 mķnśtum:

Žaš er greinilegt aš ķ žessari mynd eru samankomnir helstu forkólfar į móti kenningunni um hlżnun jaršar af mannavöldum og žeir endurtaka sömu žvęluna og hefur veriš marg hrakin.

Myndin byrjar į žvķ aš segja aš margir vķsindamenn efist um aš Al Gore hafi rétt fyrir sér – ókey, ég er lķka į žvķ aš hann hafi ekki alltaf rétt fyrir sér. Ég er žó viss um aš hnattręn hlżnun jaršar sé af mannavöldum – viš erum žvķ sammįla um margt – žó hann hafi ekki alltaf rétt fyrir sér aš mķnu mati. (sjį t.d. fęrsluna Potholer: Gore vs. Durkin)

Nęst kemur frétt um stašbundiš vešurfyrirbęri ķ Bandarķkjunum – óvenju kalt um pįskaleitiš. Žar sem viš erum aš ręša hnattręna hlżnun – žį į žetta bara alls ekki viš ķ žeirri umręšu. Žetta skapar vissulega stemmninguna sem žetta įróšursmyndband er aš vonast eftir (sjį t.d. fęrsluna Annar kaldasti aprķl į žessari öld!)

Nęst koma efasemdir um aš CO2 hafi įhrif į loftslag. Žessar efasemdir eru óžarfar (sjį t.d. fęrsluna CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.)

Žar nęst er gert lķtiš śr IPCC og sś stašreynd aš hśn er aš einhverju leiti stjórnmįlalegs ešlis geri hana ótrśveršuga. Žaš gleymist aš geta žess aš af žvķ aš hśn er stjórnmįlalegs ešlis, žį hafa olķurķki t.d. Bandarķkin fengiš ķ gegn breytingar į oršalagi sem hefur gert minna śr vandanum ķ gegnum tķšina, en vķsindin eru žó eins traust og žau geta veriš mišaš viš žį žekkingu žegar hver skżrsla kom śt. Ef žeir sem hefšu žekkinguna myndu rįša oršalaginu og stjórnvöld myndu sķšan taka fullkomiš mark į innihaldi žeirra, žį stęšum viš ekki andspęnis žeim vanda sem allt stefnir ķ.

Sķšan kemur jaršfręšingur aš nafni Ian Clarke, sem hefši greinilega ekki įtt aš fį sitt prófskirteini į sķnum tķma. Fyrst segir hann aš sólin sé uppspretta žeirrar hlżnunar sem oršiš hefur – hvernig hann fęr žaš śt žegar öll gögn segja annaš skil ég ekki (sjį t.d. fęrsluna Er žaš virkilega ekki sólin?) Hann nefnir lķnurit Gores sem sżnir hversu vel CO2 og hitastig jökul- og hlżskeiša falla saman. Gore fer ekki meš ósannindi žar – en į žaš hefur veriš bent aš Gore minnist ekki į frumįstęšuna fyrir žvķ aš žaš hlżnar, ž.e. sveiflur ķ hreyfingum jaršar; möndulhalli og fjarlęgš frį sólu sem dęmi. Žegar hlżnar fer af staš ferli sem losar CO2 og stigmagnar hlżnunina – žaš er žvķ töluveršur tķmamunur į ferlunum ž.e. CO2 og hlżnuninni. Reyndar er žaš 800 įra munur eins og efasemdamenn hafa réttilega bent į. Mįliš er aš vķsindamenn vita žetta og hafa vitaš lengi – hvort Gore vissi žaš er óljóst, en hann einfaldar mįliš töluvert, mögulega til aš flękja ekki myndina sķna of mikiš – veit ekki. Žaš skiptir ekki mįli, žvķ vķsindamenn hafa aldrei leynt žeirri stašreynd aš CO2 hękkaši 800 įrum seinna en hitastig į sķšustu hlżskeišum, enda hafa žeir góšar śtskżringar į žeirri hękkun (sjį aftur fęrsluna CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.). Žeir vitna ķ The Great Global Warming Swindle – sem sżnt hefur sig vera sjįlft heilmikiš svindl (sjį fęrsluna Algjört svindl).

Nęst kemur Dr Fred Singer – sem rekur rannsóknastofu sem styrkt er af olķurisanum Exxon – mašur getur ekki tekiš hann alvarlega. Žaš er eins og ef hagfręšingur į launaskrį Björgólfs kęmi ķ vištal og segši okkur aš IceSave sé ķ raun algjör snilld. Hann segir aš žaš sé ķ raun hlżnunin sem valdi aukningu į CO2 – hvašan kemur žaš CO2 spyr ég. Sumir efasemdamenn halda žvķ fram aš hśn komi śr hafinu – en žvķ mišur žį er CO2 lķka aš aukast ķ hafinu – meira aš segja er CO2 ķ hafinu fariš aš nįlgast gildi sem męldust sķšast fyrir 55 milljónum įrum – žvķ fylgdi mikil nišursveifla og śtdauši margra sjįvarlķfvera (sjį aftur fęrsluna CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.).

Sķšan er rętt hversu lķtill hluti af heildarmagni CO2 sé af mannavöldum – en žeir gleyma žvķ aš minnast į žaš aš aukningin sem oršiš hefur frį upphafi išnbyltingunnar mį nęr algjörlega rekja til losunar CO2 af mannavöldum (brennsla jaršefnaeldsneytis og skógareyšing stęrstur hluti žar). Žar nęst minnast žeir į žį stašreynd aš vatnsgufa er langstęrsti hluti „gróšurhśsagasa“ – en gleyma aš minnast į aš vatnsgufan magnast upp viš žann aukna hita sem CO2 veldur. Žį segja žeir aš skż auki enn į gróšurhśsaįhrif vatnsgufu – en žar er grķšarleg óvissa – flestar rannsóknir benda til žess aš skż hafi frekar įhrif til kólnunar en hitt (sjį aftur fęrsluna CO2 og įhrif į loftslagsbreytingar. Nokkur mótrök.)

Ég įkvaš aš vera ekki aš eyša meiri tķma ķ žetta myndband - ef mašur kaupir 80 jaršaber og fyrstu 10 valda magapķnu, žį hęttir mašur aš borša žau.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband