Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2009

Hękkun sjįvarstöšu

Ķ jśnķ birti ég fęrslu um sjįvarstöšubreytingar žar sem fariš var ķ helstu spįr vķsindamanna um hękkun sjįvarstöšu fram til įrsins 2100.

IPCC gerir rįš fyrir 18 - 76 sm hękkun sjįvarstöšu til 2100 (ef allt er tekiš inn ķ dęmiš), en nżlegar spįr hafa veriš įkafari:

Nżlegar rannsóknir um mögulega hękkun sjįvarstöšu eru nokkuš hęrri en įętlanir IPCC gerir rįš fyrir, t.d. gerir ein rannsókn rįš fyrir möguleikanum į 0,5-1,4 m hękkun sjįvarstöšu til įrsins 2100. Önnur rannsókn gerir rįš fyrir 0,8-2,0 m hękkun sjįvarstöšu til įrsins 2100.

Ég tók žaš skrefi lengra og birti óįbyrga spį mķna śt frį nżlegum rannsóknum um aš jafnvęgisstig sjįvarstöšuhękkana mišaš viš nśverandi hitastig yrši 25 m (en aš sś hękkun sjįvarboršs yrši žó ekki fyrr en eftir 1000 įr - sjį frétt) og tengdi žaš nżlegum rannsóknum um aš brįšnun jökla geti oršiš mun hrašari (jafnvęgisstigi yrši nįš eftir nokkur hundruš įr - sjį frétt).

Žar sem žetta er bara blogg žį voru žetta aš sjįlfsögšu bara pęlingar og nišurstaša mķn var sś, mišaš viš žęr forsendur aš jafnvęgisstiginu (25 m) yrši nįš į 500 įrum jafnt og žétt, aš hękkun sjįvarstöšu yrši um 5 m ķ lok aldarinnar. Ég birti eftirfarandi mynd af vesturhluta Reykjavķkur aš gamni, sem sżnir sjįvarborš mišaš viš sjįvarstöšuhękkanir upp į 5 og 25 m:

5-25 m Reykjavik copy
Sjįvarstöšuhękkanir ķ Reykjavķk į nęstu öldum, fjólublįtt sżnir 5 m hękkun og ljósblįtt 25 m hękkun sjįvarstöšu (smella til aš stękka).

Žaš birtast enn fréttir sem geta stutt žęr fullyršingar aš sjįvarstöšuhękkanir geti oršiš hrašari en IPCC spįir, sjį t.d. Sea level rise: It's worse than we thought. Brįšnun ķshellna og jökla Gręnlands og Sušurskautsins hefur veriš aš aukast undanfarna įratugi (sjį Ķshellur Sušurskautsins og Er yfirborš Gręnlandsjökuls aš hękka? - einnig nżlegar fréttir t.d. Hér og Hér).

Ath: Ķshellur er žykkur ķs skautanna sem liggur viš land og į sjó og hefur myndast į mörghundruš įrum og ķ sjįlfu sér veldur žaš ekki hękkun sjįvarstöšu žó ķshellurnar brįšni, žęr aftur į móti eru hįlfgeršir tappar sem halda aftur af skriši jökuls śt ķ sjó og žvķ valda žęr óbeint hękkun sjįvarstöšu.

_46108533_ice466boat
Ilulissat jökullinn sem hefur hörfaš um 15 km sķšasta įratug.

Einnig skal į žaš bent aš hitastig sjįvar heldur įfram aš hękka, en sjįvarhiti hefur mikil įhrif į brįšnun ķshellna. Sķšastlišinn jśnķ var sjįvarhiti sį mesti fyrir jśnķ frį žvķ męlingar hófust samkvęmt žessari frétt.

En... žótt žessi inngangur sé aš mestu helgašur žvķ aš fęra rök fyrir žvķ aš hękkun sjįvar geti oršiš mun hrašari en spįr IPCC segja til um, žį hefur nżleg grein vķsaš žvķ į bug. 

Ķ greininni nota vķsindamennirnir kóralsteingervinga og hitastigsgögn śr ķskjörnum og fengu śt sjįvarstöšubreytingar sķšustu 22 žśsund įra (nś vęri gott aš hafa ašgang aš greininni til aš skoša ašferšafręšina og gröfin).

Meš žvķ aš bera saman hvernig sjįvarstöšubreytingar uršu mišaš viš hitabreytingar viš lok sķšasta jökulskeišs (fyrir um 10 žśs įrum), žį fundu žeir śt aš IPCC hefši veriš nokkuš nęrri lagi ķ sķnum śtreikningum. Samkvęmt žeirra nišurstöšum žį žżšir 1,1-6,4°C hękkun ķ hitastigi um 7-82 sm hękkun sjįvarstöšu įriš 2100, sem er mun minna en spįr undanfarin misseri hafa bent til og lķkt tölum IPCC sem hljóšar upp į 18-76 sm. Vķsindamennirnir sögšu ennfremur ķ vištali viš AFP:

"Fifty centimetres of rise would be very, very dangerous for Bangladesh, it would be very dangerous for all low-lying areas. And not only that, the 50 centimetres  is the global mean. Locally, it could be as high as a metre perhaps even higher, because water is pushed into different places by the effect of gravity."

Lauslega žżtt: "Fimmtķu sentimetra hękkun sjįvarstöšu yrši mjög hęttuleg fyrir Bangladesh, žaš yrši mjög hęttulegt fyrir öll svęši sem liggja nįlęgt sjįvarborši. Einnig er žetta 50 sentimetra mešaltal fyrir hnöttinn allan. Stašbundiš gęti sjįvarstöšuhękkun oršiš allt aš metri, jafnvel meiri, vegna mismunandi įhrifa žyngdaraflsins." Aš auki sögšu žeir aš hęttuleg flóš yršu algengari, aš ef sjįvarstaša hękkar um 50 sm žį muni flóš sem hafa oršiš einu sinni į öld, verša einu sinni į įratug. Aš auki kom fram aš žegar til lengri tķma er litiš žį mun sjįvarstöšuhękkun vegna hlżnunar į žessari öld, halda įfram ķ margar aldir.

* Fyrirvari: Žaš er ekki hęgt aš treysta fréttatilkynningum um mįliš fyrr en bśiš er aš lesa greinarnar og žvķ skuluš žiš taka umfjöllunum um fréttatilkynningar sem ég er aš fjalla um meš fyrirvara.


Ritskošun

Žeir sem afneita eša efast um hlżnun jaršar af mannavöldum eru oft hįvęrir um aš veriš sé aš ritskoša žį, žeir fįi ekki birtar greinar um loftslagsmįl ķ virtum tķmaritum og aš fjölmišlar fjalli ekki nóg um žeirra hliš mįlanna. Sķšasta vika hefur veriš įhugaverš hvaš žetta varšar.

Fyrir stuttu rataši grein efasemdamanna inn ķ virt tķmarit (sjį fęrsluna Hlżnun. - seinni hluti fęrslunnar). En menn eru bśnir aš hakka žessa grein ķ sig undanfariš (sjį t.d. Global warming and the El Nińo Southern Oscillation). Ef žetta er ein af žeim greinum sem menn kvarta yfir aš séu ritskošašar, žį skil ég vel aš žęr greinar sleppi ekki ķ gegn - žessi grein er ekki höfundum sķnum til sóma. Ef greinin var ekki nógu slęm, žį voru yfirlżsingar höfunda ķ fjölmišlum yfirgengilega vitlausar (sjį įgętar umfjallanir um žetta ķ erlendum bloggum: How not to analyze climate data, Mother nature’s sons, Old News og Is our whole dissembly appeared?).

En žetta er ekki įstęšan fyrir žvķ aš žessi fęrsla er skrifuš, heldur var įstęšan sś aš benda efasemdamönnum į žaš aš nś eru aš koma ķ ljós aftur og aftur ritskošun žeirra sem hafa barist hvaš mest gegn kenningunni um hlżnun jaršar af mannavöldum. Fyrst ętla ég aš endurbirta bśt śr eldri fęrslu minni:

Einnig vil ég benda į įhugaverša bloggfęrslu sem ég las įšan um falsanir og mistślkanir olķuišnararins į gögnum sinna eigin vķsindamanna - sjį hér og greinin sem hann vķsar ķ er śr The New York Times og mį sjį hér.

Žetta er žaš sem olķuišnašurinn tjįši umheiminum:

"The role of greenhouse gases in climate change is not well understood... scientists differ" on the issue.

Ž.e. "Įhrif gróšurhśsalofttegunda į loftslagsbreytingar eru lķtiš žekktar... vķsindamönnum ber ekki saman um mįlefniš."

Žaš sem vķsindamenn höfšu tjįš sķnum yfirmönnum var aftur į móti žetta:

The scientific basis for the Greenhouse Effect and the potential impact of human emissions of greenhouse gases such as CO2 on climate is well established and cannot be denied.

 Ž.e.  "Vķsindalegur bakgrunnur gróšurhśsaįhrifanna og hugsanleg įhrif śtblįsturs manna į gróšurhśsalofttegundum eins og CO2 į loftslag er vel ķgrundaš og er ekki hęgt aš draga ķ efa."

Žaš er žvķ ljóst aš olķuišnašurinn ritskošaši sķna vķsindamenn.

Nś hefur komiš ķ ljós aš Bush-stjórnin vķsvitandi leyndi grķšarlega nįkvęmum gervihnattagögnum sem hefšu getaš sżnt mönnum fyrr fram į žį grķšarlegu breytingu sem er aš verša į noršurskautinu. Sjį frétt um mįliš Hér.

---

Žaš sem var sķšan einna helst kveikjan aš žessari fęrslu er žaš aš nś hefur einn "virtasti" efasemdamašur bloggheimsins um hlżnun jaršar vešurfręšingurinn Anthony Watts fengiš žaš fram aš myndbandi var eytt af sķšu YouTube. Ég sé eiginlega eftir žvķ aš hafa ekki veriš bśinn aš benda ykkur į žetta myndband, en žaš kemur ekki aš sök, žvķ hęgt er aš nįlgast žaš į nż (ķ bili allavega).

Myndbandiš setti hinn frįbęri Greenman (Peter Sinclair) inn į Youtube, en žaš er sį sami og hefur gert Climate Denial Crock myndböndin sem ég birti hér annaš slagiš.

Menn eru ķ raun frekar hissa į žessu, žvķ žaš er ekki eins og veriš sé aš brjóta į höfundarétti Watts, heldur eru višhafšar efasemdir um gagnsemi rannsókna hans į vešurstöšvakerfi Bandarķkjanna. Hann hefur lengi haldiš žvķ fram aš žaš sé ekki aš hlżna, heldur séu gögn frį vešurstöšvum aš sżna einhverskonar gervihlżnun vegna žess hve illa sé stašiš aš uppsetningu žeirra. Greenman fer ķ saumana į žessum rannsóknum Watts og reyndar tekst honum aš afgreiša žaš žannig aš ķ raun sé ekkert aš marka žessar rannsóknir Watts. 

Žaš sem gerir žetta enn furšulegra er aš Watts birtir endalaust į heimasķšu sinni efni sem eignaš er öšrum, įgrip greina, myndir og fleira - og hann getur ekki heimilda ķ öllum tilfellum. Einnig aš ekki megi efast um rannsóknir žess manns sem efast hvaš mest um verk annarra - hlęgilegt eiginlega.

En allavega, annar notandi af YouTube er bśinn aš stelast til aš setja myndbandiš inn aftur og ég myndi drķfa mig aš skoša žaš, įšur en Watts lętur loka žessu myndbandi lķka.

Ašrir bloggarar hafa skrifaš um žetta mįl, sjį t.d. Climate Crock of the Week: What's Up with Anthony Watts [take 2], The video that Anthony Watts does not want you to see: The Climate Denial “Crock of the Week” og Roger Pielke Sr speaks on Climate Crock: Laugh or cry?


Hlżnun.

Ég hef sagt nokkrum sinnum hér į žessu bloggi aš hitastigsžróun undanfarinna nokkurra įra segi ósköp lķtiš um undirliggjandi hlżnun sem er ķ gangi vegna hlżnunar jaršar af mannavöldum (sjį Er aš kólna? og Annar kaldasti aprķl į žessari öld!).

Undanfarin nokkur įr hefur hiti jaršar nefnilega stašiš ķ staš aš mestu, sumir segja aš loftslag sé jafnvel aš kólna, sem er fjarri lagi (sjį žessar erlendu bloggfęrslur: What cooling trend? og Global Warming? why is it so freaking cold?).

Įstęšan fyrir žvķ aš hitinn hefur nįnast stašiš ķ staš er sś, aš žrįtt fyrir hina sterku undirliggjandi hlżnun sem į sér staš, žį hafa nįttśrulegar sveiflur ķ sólinni (sjį Er žaš virkilega ekki sólin?) og ENSO (sjį El Nino/La Nina - tķmabundnar sveiflur ķ hitastigi.) veriš ķ žannig fasa aš žau hafa nįš aš draga śr hlżnuninni žaš mikiš aš hlżnunin hefur aš einhverju leiti tżnst, sérstaklega fyrir žį sem gleyma žvķ aš žaš er bśiš aš hlżna töluvert undanfarna nokkra įratugi.

Žaš hefur žó valdiš mér nokkrum įhyggjum aš žrįtt fyrir kuldafasa nįttśrulegra sveiflna, žį hefur hitinn stašiš ķ staš ķ hęstu hęšum (en ekki hefur kólnaš jafn mikiš og kuldafasarnir myndu valda venjulega), en heitustu įr frį žvķ męlingar hófust hafa veriš langflest undanfarin nokkur įr (sjį grein Sveins Atla: Heitustu įr ķ heiminum frį 1880).

06_13_08_globalairtemp
Hitastig jaršar frį žvķ męlingar hófust.

Žvķ kemur žaš mér ekki į óvart aš vķsindamenn eru nś aš spį aukningu ķ hlżnun jaršar nęstu fimm įrin (sjį fréttatilkynningu Hér, sjį sķšan nešst ķ žessari fęrslu fyrirvara vegna fréttatilkynningarinnar*). Ķ fréttatilkynningunni er mešal annars sagt:

The analysis shows the relative stability in global temperatures in the last seven years is explained primarily by the decline in incoming sunlight associated with the downward phase of the 11-year solar cycle, together with a lack of strong El Nińo events. These trends have masked the warming caused by CO2 and other greenhouse gases.

Lauslega žżtt: "Greiningin sżnir aš hiš tiltölulega stöšuga hitastig sķšustu sjö įra, geti veriš śtskżrt aš mestu meš nišursveiflu ķ śtgeislun sólar ķ hinni 11 įra sólblettasveiflu, įsamt skorti į sterkum El Nino. Žessi ferli hafa huliš hlżnunina sem er af völdum CO2 og annarra gróšurhśsalofttegunda".

Vķsindamenn spį žvķ nś aš hlżnunin muni aukast töluvert nęstu įrin og aš jafnvel verši slegiš metiš frį 1998. Žaš getur vel veriš aš viš séum byrjuš aš sjį žessa aukningu ķ hitastigi nś žegar (sjį fęrslu Emils: Mešalhiti jaršar ķ hęstu hęšum), enda viršist El Nino vera byrjašur:

surfacetemp_lastweek_300
Sjįvarhiti ķ kyrrahafinu 1. jślķ 2009 viš mišbaug, er aš minnsta kosti einni grįšu hęrri en aš mešaltali - sem er vķsbending um El Nino (appelsķnugula svęšiš viš mišbaug noaanews.noaa.gov).

Undirliggjandi hlżnun jaršar af mannavöldum hefur žvķ haldiš įfram aš aukast samkvęmt žessari grein og munu nįttśrulegar sveiflur nęstu įra magna hitastigstölurnar upp ķ hęstu hęšir (meš žeim fyrirvara aš ekki komi eldgos sem dragi śr vęgi hlżnunarinnar į móti) į svipašan hįtt og nįttśrulegar sveiflur undanfarinna įra hafa lękkaš hitastigstölur.

--- --- --- ---

Žessu tengt žį verš ég aš minnast į undarlega rannsókn sem komst ķ gegnum ritrżningakerfi hins žekkta tķmarits Journal of Geophysical Research, en greinin heitir Influence of the Southern Oscillation on tropospheric temperature. Žeir sem efast um hlżnun jaršar af mannavöldum hafa fjallaš um žessa grein (sjį t.d. bloggfęrslu eftir Įgśst og Watts).

Žaš hefur komiš ķ ljós aš žetta er gölluš grein. Ašferšafręšin er vafasöm og nišurstöšukaflinn lķka. Ef ég skil žetta rétt, žį er ašferšafręši žeirra žannig aš meš tölfręšilegum ašferšum žį eyša žeir śt trendinu sem er ķ hlżnun jaršar. Žeir semsagt eyša śt sveiflur śr gögnunum, nema sveiflur sem eru meš tķšnina 1,5-7 įr, sem žeir magna upp (sveiflur ķ ENSO magnast žannig upp) og įlykta sem svo aš žaš sé ekkert sem bendi til žess aš žaš sé trend til stašar annaš en žaš sem ENSO gefur og žar meš sé engin hlżnun ķ gangi vegna śtblįsturs manna.

Žaš sem verra er, er aš yfirlżsingarnar voru jafnvel mun sterkari ķ fréttatilkynningum um žessa "frįbęru" grein og hvernig hśn "afsannaši" hlżnun jaršar af mannavöldum. Fréttatilkynningarnar voru alls ekki ķ samręmi viš umfjöllunarefniš. 

Sjį įgętar umfjallanir um žetta ķ erlendum bloggum: How not to analyze climate data, Mother nature’s sons, Old News og Is our whole dissembly appeared?

Eitt af žvķ sem ég lęrši af žvķ aš fylgjast meš žessu fķaskó ķ kringum žessa grein, er aš framvegis ętla ég aš skoša fréttir og fréttatilkynningar sem fylgja nżjum greinum meš varśš (ég mun žó birta žaš sem mér žykir įhugavert - en hafa fyrirvara į).

Einnig hefur žetta afhjśpaš mögulegan galla ķ ritrżningakerfinu (žaš er nįnast skandall aš hleypa žessari grein ķ gegn, fer ekki ofan af žvķ), en sem betur fer er žetta undantekning frekar en regla - žaš er ekki oft sem slķkar greinar sleppa ķ gegnum žaš kerfi - en žaš getur gerst.

Žaš er vitaš mįl aš žaš er bśiš aš fara mikiš ķ pirrurnar į efasemdamönnum um hlżnun jaršar aš žeir hafa ekki fengiš birtar greinar eftir sig ķ ritrżnd tķmarit, einfaldlega af žvķ aš vķsindin eru ekki žeirra sterkasta hliš. Žeir hafa žvķ reynt mikiš aš gera lķtiš śr žvķ kerfi. Meš einhverjum lśalegum vinnubrögšum tókst žeim aš koma žessari grein ķ gegnum ritrżningakerfiš, en um leiš afhjśpa žeir skort sinn į vķsindalegri rökhugsun. Ég verš ekki hissa žótt aš ritstjóri žessa tķmarits muni segja af sér - lįgmarkiš vęri aš sjįlfsögšu aš hann komi meš opinbera afsökunarbeišni. Yfirlżsingar um aš ekki sé hęgt aš treysta žessum tķmaritum eru žó ekki tķmabęrar (žetta er undantekning frekar en regla).

* Fyrirvari: Žaš er ekki hęgt aš treysta fréttatilkynningum um mįliš fyrr en bśiš er aš lesa greinarnar og žvķ skuluš žiš taka umfjöllunum um fréttatilkynningar sem ég er aš fjalla um meš fyrirvara.


How it all ends

Ég hef oft rekist į žetta myndband žegar ég hef veriš aš skoša youtoube, en ekki fundiš neina löngun til aš skoša žaš fyrr en nś. Žaš er bara nokkuš magnaš - flottar pęlingar. Męli meš žvķ. Hann hefur sķšan gert helling af öšrum myndböndum sem ég ętla aš skoša, auk žess sem hann hefur skrifaš bók um mįliš.


Magnandi svörun

Įstęšan fyrir žvķ aš ég var aš pęla ķ oršasambandinu positive feedback ķ sķšustu fęrslu (einnig nefnt amplifying feedback) og žżšingu į žvķ yfir ķ ķslensku (jįkvęš svörun/magnandi svörun), er sś aš žaš er frekar mikiš notaš hugtak ķ loftslagsfręšum. Žar er įtt viš ferli žar sem afleišingin magnar upp orsökina og veldur kešjuverkun meš hugsanlega slęmum stigvaxandi įhrifum. Į móti getur afleišingin myndaš negative effekt (neikvęša/mótvęgis svörun) į móti orsökinni og dregiš śr henni.

Magnandi svörun 

Viš hlżnun jaršar eru żmis ferli sem valda magnandi svörun (e. positive effect).  Viš hlżnun eykst t.d. raki eša vatnsgufa ķ andrśmsloftinu og žar sem vatnsgufa er gróšurhśsalofttegund žį magnar žaš hlżnunina upp.

Annaš žekkt ferli er hiš svokallaša Ice-Albeido effect ž.e. žegar hafķs brįšnar vegna hlżnunar jaršar žį endurspeglast minna sólarljós śt śr lofthjśpnum og sjórinn gleypir meiri hita og žvķ hitnar meira meiri hafķs brįšnar.

global-warming-arctic-ice-sheets

Eitt af žeim ferlum sem valda mönnum hvaš mestum įhyggjum er brįšnun sķfrerans, en ķ honum er mikiš magn kolefnis (Metan) sem hętt er viš aš losni śt ķ andrśmsloftiš. Žaš gęti  haft geigvęnleg įhrif og magnaš upp hlżnun jaršar margfalt hrašar og sett af staš atburšarrįs sem ekki sér fyrir endan į. Hlżnun - nokkurt magn Metans losnar - hlżnar enn meir - meira magn Metans losnar og svo koll af kolli.

Siberia-Russia-002

Annaš žekkt ferli sem menn hafa įhyggjur af, er aš hęfni sjįvarlķfvera til aš vinna kolefni śr sjónum og žar meš aš binda hiš sķvaxandi kolefni (sem óhjįkvęmilega eykst ķ hafinu vegna śtblįsturs manna) minnkar töluvert viš hlżnun sjįvar. Į mešan er hafiš aš sśrna sem minnkar enn möguleika sjįvarlķfvera aš vinna kolefni śr sjónum (sjį CO2 - vįgestur śthafanna). Žaš veldur žvķ aš hafiš tekur viš minna af CO2 og žvķ mun CO2 ķ andrśmsloftinu aukast hrašar sem žvķ nemur og auka žar meš į hlżnun jaršar.

Hvaš meš skżin

En ég minntist į negative feedback, žar sem afleišingin vinnur į móti orsökinni, en hingaš til hefur žaš veriš tališ allt eins lķklegt aš aukin skżjamyndun vegna hlżnunar jaršar geti unniš į móti hlżnuninni (žó menn hafi ekki veriš sammįla um žaš frekar en margt annaš). Nżlega birtist grein ķ Science sem bendir til žess aš žessu sé öfugt fariš. Ž.e. aš aukin hlżnun sjįvar minnki lįgskż sem hafa hingaš til veriš talin lķklegust til aš dempa hlżnunina. Hér er žvķ mögulega komiš nżtt ferli sem veldur magnandi svörun. Žaš skal žó tekiš fram aš žetta er umdeilt eins og allt sem tengist skżjum hvaš varšar loftslag, en ég mun fylgjast meš žessu og skrifa um žaš hér ef ég frétti meira.

clouds


Positive feedback

Ķ vķsindum er oft notaš oršasambandiš positve feedback sem hefur veriš žżtt į ķslensku sem jįkvęš afturverkun eša jįkvęš svörun (sem ég nota mest). Žeir sem hafa veriš aš pęla ķ loftslagsmįlum vita aš jįkvęš svörun er alls ekki jįkvęš ķ sjįlfu sér, heldur einstaklega neikvętt ferli (ķ sambandi viš hlżnun jaršar sem er óneitanlega neikvętt).

Jįkvęš svörun felur ķ sér aš eitthvaš magnast upp, t.d. žegar hafķs brįšnar vegna hlżnunar jaršar žį endurspeglast minna sólarljós śt śr lofthjśpnum og sjórinn gleypir meiri hita og žvķ hitnar meira - meiri hafķs brįšnar - meira hitnar og  svo framvegis. Ekki beint jįkvętt.

Ég rakst į oršasamband sem einn blašamašur notar ķ śtlandinu ž.e. amplifying feedback ķ stašinn fyrir positive feedback.

Žvķ spyr ég ykkur: Dettur ykkur eitthvaš ķ hug til aš nota ķ stašin fyrir jįkvęša svörun?


Staša hafķssins į Noršurskautinu

Žaš er nś oršiš ljóst aš brįšnunin ķ įr veršur ķ hęrri kantinum og spurningin nś er bara hvort brįšnunin nįi lįgmarkinu 2007. Žaš kemur ķ ljós hvernig lįgmarkiš veršur, lķklega ķ lok september en ķ fyrra žį nįši lįgmarkiš ekki sömu lęgšum og įriš 2007 (śtbreišslan var žó nęstminnst frį upphafi męlinga frį 1979):

20081002_Figure3
Lįgmörk hafķss į noršurskautinu frį įrinu 1979 (nsidc.org).

 

20090722_Figure2
Hér er stašan frį žvķ ķ fyrradag, žar sem sżnd er žróunin fyrir 2007 og 2008 til samanburšar (nsidc.org).

Vķsindamenn hafa gert margskonar lķkön til aš reyna aš įętla lįgmarkiš ķ įr:

20090722_Figure4
Spįr vķsindamanna eftir mismunandi lķkönum (smella til aš stękka, tekiš af nsidc.org).

Ég hef engin spįlķkön ķ mķnum fórum, en mig grunar aš vegna žess hve ķsinn er žunnur og hversu hratt hann brįšnar nś aš śtbreišslan verši svipuš og įriš 2007 - og aš jafnvel verši slįš met ķ lįgmarksśtbreišslu.

Nś var noršurskautiš aš anda ansi köldu lofti yfir til Ķslands, spurning hvort hann hafi fengiš heitt loft ķ stašinn, sem auka muni brįšnunina enn frekar (en kannski skiptir žaš engu mįli).

-----------------------------

Ķ öšrum hafķsfréttum er žaš helst aš vķsindamenn hafa fundiš vķsbendingar um žaš aš hafķs noršurskautsins hafi ekki veriš jafn lķtill ķ nįgrenni Gręnlands ķ yfir 800 įr og aš lķklegt er tališ aš yfir sumartķman verši hafķslaust strax įriš 2030 og aš nżjar kannanir meš gervihnöttum sżni grķšarlega žynningu hafķss sķšustu įr.


Lżsandi nęturskż

Ég rakst į įhugaverša bloggfęrslu um breytingar į skżjafari, sem sumir tengja hlżnandi loftslagi. Hvort svo er ętla ég ekki aš fullyrša en vissulega er žetta įhugavert. 

Skżin sem um ręšir eru kölluš į ķslensku Lżsandi nęturskż en į ensku heita žau Noctilucent cloud (samkvęmt heimasķšu Vešurstofunnar, sjį nešst į žessari sķšu).

Ofan viš hįskż eru til glitskż / perlumóšuskż (nacreous clouds) ķ um 15 - 30 km hęš og lżsandi nęturskż (noctilucent clouds) ķ um 75-90 km hęš. Žessar skżjageršir eru mjög sjaldgęfar og tengjast ekki vešri. (tekiš af vedur.is)

noctilucentbastilleday
Mynd af blogginu sem ég minntist į įšan. Žess ber aš geta aš mér sżnist ein myndin af žeirri heimasķšu vera af ósköp venjulegu glitskż, sem er žó glęsileg sjón.

Įstęša žess aš menn hvį yfir žessum skżjum nśna, er aš žau eru farin aš sjįst į breiddarbaugum utan beltis sem žau sjįst venjulega (žau sjįst venjulega į milli 50. og 70. breiddargrįšu Noršur og Sušur). Žessi skż myndast ķ 75-85 km hęš eša ķ mišhvolfinu.

Mišhvolfiš (mesosphere) er nęst heišhvolfinu og nęr upp ķ 80 km hęš. Ķ nešri hluta žess er fremur hlżtt og stafar žaš af geislanįmi śtfjólublįrrar geislunar sem aftur veldur myndun ósons.  (af vedur.is)

Noctilucent_clouds_bargerveen
Mynd tekin af wikipedia.

Įstęša žess aš menn tengja žessa auknu śtbreišslu Lżsandi nęturskżja viš hlżnun jaršar er aš viš aukningu gróšurhśsalofttegunda žį er ekki nóg meš aš jöršin hlżni, heldur kólna efri lög lofthjśpsins (vegna žess aš śtgeislun jaršar nęr ekki ķ gegnum lofthjśpinn) og gęti žetta tengst žvķ aš einhverju leiti. Žaš sem einnig viršist styšja žessa kenningu er aš fyrstu heimildir um žessi skż komu ekki fram fyrr en eftir aš išnbyltingin hófst. Til eru ašrar kenningar t.d. um aukiš methan vegna landbśnašar.


Meira frį Greenman

Ég fer hęgt af staš eftir sumarfrķ, hér er eitt myndband eftir Greenman.


Climate Denial Crock - loftslagslķkön

Įhugavert myndband frį Greenman, męli meš honum - alltaf.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband