Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2009

Loftslagsbreytingar fyrri tķma

Žaš er stašreynd aš žaš hafa komiš hlżrri og kaldari skeiš ķ sögu jaršar en nś er. En hvaš hefur orsakaš žessar breytingar ķ loftslagi įšur fyrr?  Um leiš opnast fyrir spurninguna: Er žetta hlżskeiš sem viš upplifum nśna nįttśrulegt?

Undirliggjandi langtķmabreytingar ķ hita jaršar

Miklar breytingar į hita hafa oršiš ķ fyrndinni, svo miklar aš viš mennirnir eigum erfitt meš aš ķmynda okkur žaš. Ķ jaršfręšilegum skilningi žį eru langtķmabreytingar, žęr breytingar sem tekiš hafa milljónir, jafnvel milljarša įra (jöršin sjįlf er talin vera 4,5 milljarša įra). Sem dęmi žį var orka sólarinnar ķ upphafi jaršsögunnar einungis um 70% af orkunni sem er nś ķ dag, en orka hennar hefur aukist smįm saman sķšan žį og ķ mjög fjarlęgri framtķš munu breytingar sólarinnar einar og sér nęgja til aš eyša öllu lķfi į jöršinni. Ķ upphafi jaršarinnar var andrśmsloft jaršar einnig allt öšruvķsi en žaš er ķ dag.  Lķf tók aš žróast og breytti andrśmsloftinu smįm saman og ķ samvinnu viš sólina hefur žaš skapaš žęr ašstęšur sem viš lifum viš ķ dag.

Óreglulegar sveiflur ķ hita jaršar

Žrįtt fyrir misgóš gögn um hitastig sķšustu hundruši milljóna įra, žį er heildarmyndin nokkuš ljós:

Hér er įętlaš hitastig jaršar aftur til byrjun Kambrķum fyrir um 540 milljónum įra (af wikipedia).
Hér er įętlaš hitastig jaršar aftur til byrjun Kambrķum fyrir um 540 milljónum įra. Eins og sjį mį vinstra megin į myndinni žį er hitastig nśna frekar lįgt. Mynd af wikipedia.

Žessar grķšarlegu hitasveiflur eiga sér margar įstęšur og er ein af žeim magn CO2 ķ andrśmsloftinu. Žaš er žó langt ķ frį eina įstęša hitabreytinga fyrri jaršsögutķmabila, eins og sést ef skošaš er įętlaš magn CO2 ķ andrśmsloftinu fyrir sama tķmabil:

Hér mį sjį nokkrar mismunandi rannsóknir į magni CO2, aftur til loka Kambrķum. Eins og sést eykst óvissan mikiš eftir aldri. Mynd af wikipedia.
Hér mį sjį nokkrar mismunandi rannsóknir į magni CO2, aftur til loka Kambrķum. Eins og sést eykst óvissan mikiš eftir aldri. Mynd af wikipedia.

Žaš sem tališ er aš hafi hvaš mest įhrif į sveiflur ķ hitastigi fyrri jaršsögutķmabila er lega landanna, sem hreyfast af völdum flekahreyfinga (e. plate tectonics). Žegar stórir landmassar eru į pólunum er kaldara į jöršinni, heitara žegar pólarnir eru landlausir. Viš flekahreyfingar kķtast einnig saman flekar sem oft į tķšum myndušu stóra fellingagarša (sambęrilega viš Himalayjafjöllin og Andesfjöllin sem dęmi). Žęr breytingar breyttu vindakerfi heims og höfšu žar meš mikil įhrif į loftslag jaršar. Lega landanna hefur einnig haft grķšarleg įhrif į sjįvarstrauma og žar meš hvernig hiti dreifšist um jöršina. "Nżlegt" dęmi er žegar Amerķkuflekarnir tengdust fyrir um 5 milljónum įra og Panamasundiš lokašist. Viš žaš breyttust hafstraumar og tališ er lķklegt aš žaš sé ein af įstęšunum fyrir žvķ aš ķsöldin byrjaši smįm saman fyrir um 2,6 milljónum įra.

 Reglulegar breytingar ķ hita

 Hitastigsferillinn sem viš sįum hér fyrir ofan viršist mjśkur aš sjį žegar hann er skošašur - enda um langt tķmabil aš ręša, en undir nišri eru reglulegar hitastigsbreytingar sem verša į skemmri tķma. Žęr breytingar sjįst ekki ķ žeim gögnum sem til eru fyrir žessi fyrri jaršsögutķmabil, en ķskjarnar śr jöklum Gręnlands og Sušurskautsins sżna okkur sveiflur sem eru töluveršar yfir žśsundir įra:

Nišurstöšur ķskjarnaransókna. Proxż hitastig sķšustu 650 žśsund įra (svarta lķnan). Rauša lķnan sżnir CO2 ķ andrśmsloftinu.
Nišurstöšur ķskjarnaransókna. Proxż hitastig sķšustu 650 žśsund įra (svarta lķnan). Rauša lķnan sżnir CO2 ķ andrśmsloftinu.

En hver er įstęša žessara reglulegu breytinga?

Sporbaugur 0, alveg hringlaga
Sporbaugur 0, alveg hringlaga

Til aš byrja aš svara žessari spurningu veršur m.a. aš skoša sveiflur Milankovitch. Milutin Milankovitch var rśssneskur vķsindamašur sem rannsakaši og kortlagši loftslagsbreytingar fyrri tķma śt frį gögnum um sporbaug braut jaršar, halla hennar um möndul sinn og snśning jaršar um möndul sinn. Žessi atriši hafa įhrif į loftslag jaršar og eftir aš hann kom fram meš žessa kenningu žį kom ķ ljós aš žessi atriši féllu saman viš hlż- og kuldaskeiš ķsaldar. Allir žessir žęttir gerast meš įkvešnu millibili og geta żmist haft jįkvęša svörun, ž.e. allir žęttir żti ķ sömu įtt (til annaš hvort hlżnunar eša kólnunar) eša "unniš" hver į móti öšrum og žar meš dregiš śr įhrifunum.

Sporbaugur
Sporbaugur 0,5 ekki hringlaga og mišjuskekkja

Sporbaugur jaršar breytist ķ tķma. Žaš mį segja aš žaš sé mišskekkja ķ sporbaugnum (sem ekki er hringlaga) og sś skekkja er ekki alltaf eins heldur breytist meš tķma. Sporbaugurinn fer frį žvķ aš vera nęstum hringlaga til žess aš vera meira sporöskjulaga og tekur žessi sveifla u.ž.b. 413.000 įr. Einnig eru ašrir žęttir ķ ferli sporbaugsins sem hafa įhrif og eru žaš sveiflur sem taka u.ž.b. 96.000 - 136.000 įr. Žessi breyting hefur įhrif į hversu langar įrstķširnar eru og hversu mikil inngeislun sólarinnar er. Žetta hefur misjöfn įhrif eftir į hvoru jaršhvelinu įhrifin eru ķ hvert skiptiš. Žetta er žó eitt af žeim atrišum sem hefur įhrif til lengri tķma. Į myndunum hér til hlišar mį sjį breytingar ķ sporbaug jaršar.

.

Möndulhalli jaršar
Möndulhalli jaršar sveiflast frį 22,1°-24,5°
Möndul snśningur
Möndulsnśningssveifla jaršar

Möndulhallinn er einn af žeim žįttum sem hafa mikil įhrif į žessar reglubundnu breytingar. Ķ dag er hallinn um 23,44° (sem er u.ž.b. viš mišju žess sem hallinn getur oršiš. Möndulhallinn fer frį žvķ aš vera 22,1°-24,5°. Žessi sveifla tekur um 41.000 įr. Žegar möndulhallinn er meiri, žį hitnar į bįšum jaršhvelum aš jafnaši, en sumrin verša heitari en veturnir kaldari. Žaš mį žvķ kannski segja ķ žessari sveiflu séum viš ķ mešalstöšu.

Nęsti žįttur sem er hluti af sveiflum Milankovitch, er svokallašur möndulsnśningur. Möndulsnśningurinn er einhverskonar snśšshreyfing. Žannig aš žaš er misjafnt aš hvaša fastastjörnum pólarnir vķsa. Žessi sveifla tekur um 26.000 įr. Žetta hefur žau įhrif aš žaš hvel sem er ķ įttina aš sólu, viš sólnįnd, er meš meiri mun į milli sumars og veturs, en hitt jaršhveliš hefur mildari sumur og mildari vetur. Stašan ķ dag er žannig aš sušurhveliš upplifir meiri mun į milli įrstķša, ž.e. aš sušurpóllinn er ķ įtt aš sólu viš sólnįnd.

Eins og įšur sagši, žį hafa Milankovitch sveiflur allar samanlögš įhrif, žar sem žęr magna eša draga śr sveiflunum eftir hvernig žęr hitta saman. Heildarįhrif žessara sveiflna, eru einn af žeim žįttum sem hefur rįšiš miklu um žaš hvort jöršin hefur upplifaš hlż eša köld skeiš ķ jaršsögunni:

Sveiflur Milankovitch
Sveiflur Milankovitch. Myndin sżnir allar sveiflurna į einni mynd. Rauši ferillinn og svarti ferillinn sżna heildarįhrifin į tvo vegu. Svarti ferlillinn sżnir sólarinngeislun į sólstöšum į 65. breiddargrįšu noršurs. Žegar inngeislunin er hį, žį er hlżskeiš og öfugt. Žetta fellur nokkuš vel aš fyrri hlż og kuldaskeišum ķsaldar, til lengri tķma litiš. Fyrir nešan eru svo tvö hitastigsproxż (götunga ķ sjįvarsetlögum og ķskjarna śr Vostock ķskjarnanum) sem styšja žessa kenningu Milankovitch.

Milankovitch sveiflurnar eru žvķ taldar frumorsök sveifla ķ hitastigsbreytingum ķsaldar, ķ įtt til kulda- og hlżskeiša.

Ašrir žęttir hafa sķšan magnaš upp žessar breytingar, svokölluš magnandi svörun. Žęttir sem taldir eru hafa magnaš upp žessar breytingar eru t.d. aukning ķ CO2, en vitaš er aš viš hlżnun sjįvar žį minnkar geta žess til aš halda CO2. Eins og sjį mį į mynd hér ofar sem sżnir hitastig sķšustu 650 žśsund įra og tengsl viš mešal annars CO2, žį eykst CO2 ķ kjölfariš į hlżnun jaršar (sś aukning gerist almennt um 800 įrum eftir aš žaš byrjar aš hlżna). Žaš mį žvķ segja aš viš žaš aš hlżna af völdum Milankovitch sveifla, žį losnar meira CO2 sem veldur meiri hlżnun. Svipuš ferli eiga sér staš ķ įtt til kólnunar, nema meš öfugum formerkjum. Annar stór žįttur ķ magnašri svörun til hlżnunar og kólnunar ķsalda er t.d. hafķs- og jöklamyndanir, en žeir žęttir minnka og auka endurkast frį sólinni śt śr lofthjśpnum.

Skammtķmasveiflur ķ loftslagi/vešri

Įšur er en fariš yfir skammtķmasveiflur ķ loftslagi, žį er rétt aš geta aš žaš er munur į loftslagi og vešri:

Loftslag er ķ raun tölfręšilegar upplżsingar į bak viš hitastig, raka, loftžrżsting, vindstyrk, regn, efnasamsetningu lofthjśpsins og żmsir ašrir vešurfręšilegir žęttir į įkvešnu svęši yfir langt tķmabil. Loftslag er žvķ ekki vešur, sem er gildi fyrrnefndra vešurfręšilegra žįtta į įkvešnum staš og tķma.

 

Hitastig sķšustu 1800 įr. Rauša lķnan sķnar beinar męlingar en żmsar óbeinar męlingar ķ żmsum litum.
Hitastig sķšustu 1800 įr fyrir noršurhvel jaršar. Rauša lķnan sķnar beinar męlingar en żmsar óbeinar męlingar ķ żmsum litum.

Hér fyrir ofan var minnst į langtķmabreytingar af völdum sólarinnar, en einnig eru skammtķmasveiflur ķ sólinni sem hafa įhrif  į loftslag til skamms tķma, t.d. sólblettasveiflur og śtgeislun sólar (sjį Sólin). Žessar sveiflur eru ekki miklar alla jafna, en žó er tališ aš lįgmark ķ sólblettasveiflunni Maunder lįgmarkiš (e. Maunder Minimum - nišursveifla ķ sólblettum sem stóš frį įrinu 1645-1715) hafi įtt töluveršan žįtt ķ aš višhalda litlu ķsöldinni (e. Little Ice Age - kuldatķmabil sem varš frį sirka 14. öld, sumir segja 17. öld og fram til sirka 1850) .

Maunder lįgmarkiš frį 1645-1715. Sólblettasveiflur sķšustu 400 įra.
Maunder lįgmarkiš frį 1645-1715. Sólblettasveiflur sķšustu 400 įra.

 Eins og sést į myndinni, žį er nišursveifla ķ sólblettum ķ gangi nśna. Žvķ žykir ljóst aš sś hękkun sem oršiš hefur į hitastigi jaršar eftir 1950 er ekki af völdum sólblettasveifla. 

Breytileiki ķ hafinu, ž.e. sjįvarstraumar sem knśnir eru af mismunandi sjįvarhita og hafa įhrif į loftslag eru nokkur t.d. El Nińo–Southern Oscillation (ENSO) og  Pacific Decadal Oscillation (PDO), einnig Noršuratlantshafsstraumurinn og fleiri. Žau įhrif er žó varla hęgt aš kalla loftslagsbreytingar, heldur frekar flökt eša breytileiki ķ loftslagi, žar sem žau hafa įhrif ķ stuttan tķma (nokkur įr til įratuga breytileiki), en žau dreifa hita um jarškśluna og eru žvķ mikilvęg yfir langan tķma (til kólnunar og hlżnunar), žar sem žau hafa įhrif į ferli sem geta valdiš magnandi svörun.  

Hitastig jaršar męlt meš gervihnöttum frį 1975 til įrsins ķ įr. Takiš eftir uppsveiflunni įriš 1998 af völdum El Nino og nišursveiflunni eftir 1991 af völdum eldgossins ķ Mount Pinatobo.
Hitastig jaršar męlt meš gervihnöttum frį 1975 til įrsins ķ įr. Takiš eftir uppsveiflunni įriš 1998 af völdum El Nino og nišursveiflunni eftir 1991 af völdum eldgossins ķ Mount Pinatubo.

Stór eldgos geta valdiš snöggum breytingum ķ stuttan tķma og žį til kólnunar (įr eša nokkur įr), t.d. eldgosiš ķ Mount Pinatubo įriš 1991 sem lękkaši hitastig jaršar tķmabundiš um sirka 0,4°C . Žau tķmabil ķ jaršsögunni žar sem eldvirkni hefur veriš mun meiri en nś hafa žó getaš valdiš töluverša kólnun žann tķma. Žess lags eldvirkni veršur žó einungis nokkrum sinnum į hverjum hundraš milljón įrum og veldur grķšarlegum loftslagsbreytingum ķ milljónir įra meš tilheyrandi śtdauša lķfvera. Eldfjöll gefa frį sér CO2 ķ nokkuš miklu magni en žaš er žó einungis 1/130 af žvķ sem menn losa į įri eins og stašan er ķ dag.

Žaš sama mį segja um stóra loftsteina og halastjörnur sem lenda į jöršinni. Slķkir įrekstrar valda miklum breytingum yfir stuttan tķma jaršsögulega séš og geta žvķ valdiš śtdauša dżra ķ miklu magni, t.d. er tališ aš loftsteinn sem lenti į Mexķkó fyrir um 65 milljónum įra hafi įtt töluveršan žįtt ķ žvķ aš risaešlurnar dóu śt (ašrar kenningar eru til um žann śtdauša en viš ętlum ekki śt ķ žį sįlma hér).

Kenningin um loftslagsbreytingar af mannavöldum

Eins og sést af ofangreindri upptalningu į įhrifavöldum loftslagsbreytinga žį er margt sem hefur įhrif į loftslag. Undanfarna įratugi hefur breytingin žó veriš óvenju hröš og lķtiš tengd žeim nįttśrulegu ferlum sem žekktir eru, žó vissulega séu tķmabundnar sveiflur, tengdar virkni sólar, El Nino og eldvirkni svo dęmi séu tekin.

Hitastig jaršar frį žvķ męlingar hófust.
Hitastig jaršar frį žvķ męlingar hófust.

Žaš er nś tališ nokkuš vķst aš nśverandi breytingar ķ loftslagi jaršar sé af mannavöldum (sjį kaflann um Grunnatriši kenningunnar).

Žaš skal į žaš bent aš auki, aš žrįtt fyrir aš hitastig fyrr ķ jaršsögunni hafi oft veriš hęrra en žaš er nś, žį eru bara um 200 žśsund įr sķšan mašurinn (homo sapiens) gekk fyrst um lendur Austur-Afrķku og žaš eru einungis nokkur žśsund įr sķšan sišmenningin varš til. Žvķ hefur samfélag manna aldrei upplifaš ašrar eins breytingar og nś eru byrjašar, né žęr sem mögulegar eru ķ vęndum.  

Heimildir og frekari upplżsingar

Allar helstu upplżsingarnar hér eru fengnar śr alfręšioršabókinni Wikipedia.


Rįšstefna um bindingu koltvķoxķšs ķ bergi

Alžjóšleg rįšstefna um bindingu koltvķoxķšs ķ bergi

Hefst: 07/09/2009 - 08:00
Lżkur: 08/09/2009 - 18:00

Nįnari stašsetning: Hellisheišarvirkjun

Dagana 7.-8. september nk. veršur haldin rįšstefna ķ Hellisheišarvirkjun um um bindingu koltvķoxķšs ķ bergi. Er rįšstefnan hluti af svoköllušu CarbFix samvinnuverkefni Jaršvķsindadeildar Hįskóla Ķslands, Orkuveitu Reykjavķkur, The Earth Institute ķ Columbia Hįskóla og CNRS ķ Toulouse ķ Frakklandi.

Dagana į undan rįšstefnunni verša um 50 ungir vķsindamenn frį Evrópu žjįlfašir ķ vatns- og gassżnatöku vķtt og breytt um Hellisheiši og aš rįšstefnu lokinni veršur fariš ķ fręšsluferš um Ķsland. Tilraunir meš nišurdęlingu į koltvķoxķšs munu hefjast nś į haustdögum eftir tveggja įra undirbśning hér į landi.

Tilraunin veršur gerš djśpt ķ bergi, svoköllušu basalti, į athafnasvęši Orkuveitunnar ķ Svķnahrauni sunnan viš gamla Sušurlandsveginn.

CarbFix verkefniš hefur žaš aš markmiši aš kanna möguleika žess aš bindagróšurhśsalofttegundina CO2 frį virkjuninni ķ fast form sem karbónatsteind ķ basalti. Gasiš veršur žį steinrunniš, eins og tröllin ķ ęvintżrunum.

Verkefniš kann aš leiša ķ ljós aš gerlegt sé aš draga umtalsvert śr losun CO2 frį jaršvarmavirkjunum og öšrum uppsprettum koltvķsżrings. Kolsżršu vatni veršur dęlt undir žrżstingi nišur į 500]800 m dżpi sem er einangrašur frį efri grunnvatnslögum.

Kolsżrša vatniš er hvarfgjarnt og leysir mįlmjónir śr berginu sem bindast koltvķoxķšinu og mynda karbónatsteindir. Žetta ferli hefur įtt sér staš į nįttśrulegan hįtt um aldir į jaršhitasvęšinu en meš verkefninu er veriš aš hvetja žessi efnahvörf. Vķsindamenn vķša um heim fylgjast grannt meš tilrauninni žar sem hśn mišar aš bindingu gróšurhśsalofttegundarinnar CO2 meš varanlegri hętti en reynt hefur veriš annars stašar.

Fjöldi fyrirlesara veršur į rįšstefnunni.

Skrįningu er lokiš.

Nįnar um CarbFix verkefniš

Nįnari upplżsingar um rįšstefnuna


Fyrirlestur

Opinn fyrirlestur Dr. Robert Costanza 26. įgśst 2009 ķ Öskju


Robert_CostanzaDr.  Robert Costanza mun halda opinn fyrirlestur  ķ Hįskóla Ķslands mišvikudaginn 26. įgśst nk. kl. 16.00-18.00, ķ Öskju sal 132. Titill fyrirlestrarins er "Using the global recession as an opportunity to create
a sustainable and desirable future."

Dr. Robert Costanza er einn af žekktustu fręšimönnum samtķmans innan umhverfisgeirans, einkum fyrir mat sitt į žeim fjįrhagslegu veršmętum sem felast ķ žjónustu vistkerfa ("Ecosystem Services"). Grein hans um virši
nįttśrunnar "The value of the world's ecosystem services and natural capital" sem birtist ķ Nature 1997, hefur vakiš grķšarlega athygli og er ein žeirra greina sem hvaš mest hefur veriš vitnaš ķ, ķ umhverfisfręši og vistfręši sķšustu 10 įrin. Ķ greininni var lagt mat į alheims-virši žjónustu nįttśrunnar og bentu nišurstöšur til aš veršmęti žessarar žjónustu vęri nęr tvöfalt hęrra en samanlögš žjóšarframleišsla allra žjóša, eins og hśn er venjulega męld. Žrįtt fyrir aš greinin vęri įkaflega umdeild, olli hśn straumhvörfum innan umhverfisfręši og umhverfishagfręši.


Dr. Costanza, sem er prófessor ķ visthagfręši (ecological economics) og forstjóri Gund Institute for Ecological Economics viš Vermonthįskóla, er ašalkennarinn viš alžjóšlega sumarskólann Breaking the barriers, sem haldinn veršur viš Hįskóla Ķslands 24-25 įgśst 2009. Žess aš auki er Dr. Costanza žįttakandi ķ ķslensku rannsóknarverkefni žar sem lagt er mat į mikilvęgi žjónustu nįttśrunnar į Ķslandi, og er žetta fyrsta ķslenska rannsóknin į žessu sviši.

Dr. Costanza hefur birt meira en 400 vķsindagreinar og samiš 20 bękur.
Vitnaš hefur veriš ķ verk hans ķ meira en 4500 vķsindagreinum og er hann einn žeirra vķsindamanna sem oftast hefur veriš  vitnaš til ķ vķsindaheiminum (one of ISI's Highly Cited Researchers).  

Finna mį frekari upplżsingar um Dr. Robert Costanza og Gund stofnunina į vefsķšunni www.uvm.edu/giee/

Sjį einnig frétt af vedur.is


Atlantshafsfellibylir ķ tķma og rśmi

Menn hafa bešiš eftir aš fellibyljatķminn myndi hefjast į Atlantshafi, en einhverjar tafir höfšu veriš į žvķ (sjį fęrslur Einars Sveinbjörnssonar: Reikningurinn opnašur ! og Fellibylurinn Bill).

Žaš er vķst ekki óvenjulegt aš fellibylir fari hęgt af staš, en tķmabiliš er frį 1. jśnķ til 30. nóvember. Ašaltķmabiliš er žó frį 1.įgśst og fram ķ mišjan september. Hęgt er aš vera į fellibyljavaktinni hér.

Eitt af žvķ sem haldiš hefur veriš fram ķ sambandi viš afleišingar hlżnunar jaršar er sį möguleiki aš tķšni fellibylja hafi aukist og muni aukast en um žaš hafa menn deilt.

Žaš sem hefur hvaš mesta įhrif į fellibyli er vatnsgufa ķ lofthjśpnum, hitastig sjįvar og hįloftavindar. Ef hin tvö fyrrnefndu eru hį, žį er tališ lķklegra aš žeir geti myndast. Aftur į móti žżša sterkir hįloftavindar aš minni lķkur séu į aš žeir geti myndast.

Vatnsgufa

Nżleg rannsókn bendir til aš loftslagslķkön séu aš spį rétt fyrir aš vatnsgufa sé aš aukast ķ lofthjśpnum vegna hlżnunar (sjį fréttatilkynningu). Eitt er žvķ tališ vķst og žaš er aš fellibylir framtķšar verša blautari ķ framtķšinni, meš tilheyrandi flóš.

Žar sem vatnsgufa er gróšurhśsalofttegund, žį er hętt viš aš enn ein magnandi svörunin (e. positive feedback)  sé aš koma fram  (viš hlżnun aukist vatnsgufa ķ andrśmsloftinu, sem veldur svo aftur meiri hlżnun og svo koll af kolli).  Į móti mun snjósöfnun į kaldari og hįlendari svęšum heims aukast (t.d. Sušurskautinu)

090811091832

Heildarmagn vatnsgufu ķ lofthjśpnum 4. jślķ 2009.

Sjįvarhiti 

Sjįvarhiti er stór žįttur ķ myndun fellibylja en sjįvarhiti ķ jślķ sķšastlišnum var sį hęsti frį upphafi męlinga ķ jślķ (sjį frétt NOAA). Ef sjįvarhiti er lęgri en 27°C žį er ólķklegt aš fellibylir geti myndast og žvķ žżšir aukinn sjįvarhiti aukna tķšni ķ fellibyljum.

Hįloftavindar

El Nino er talin hafa haft töluverš įhrif į žessa seinkun, en ķ jślķ var tilkynnt aš hann vęri byrjašur:

surfacetemp_lastweek_300
Sjįvarhiti ķ kyrrahafinu 1. jślķ 2009 viš mišbaug, er aš minnsta kosti einni grįšu hęrri en aš mešaltali - sem er vķsbending um El Nino (appelsķnugula svęšiš viš mišbaug noaanews.noaa.gov).

Af völdum El Nino žį eykst vindstyrkur ķ hįloftunum yfir Atlantshafi, sem fękkar myndun fellibylja į žvķ svęši. Lķklegt er aš vindstyrkur aukist viš hlżnun jaršar og žvķ er spurning hvort žaš nįi aš vinna į móti aukinni vatnsgufu og auknum sjįvarhita.

Žvķ er allt eins lķklegt aš tķšni fellibylja verši eins ķ framtķšinni eins og hśn hefur veriš undanfariš (en mun blautari vegna aukinnar vatnsgufu ķ andrśmsloftinu). 

Nżlega birtist grein ķ Nature um tķšni fellibylja fortķšar. Hęgt aš skoša greinina hér en hśn er eftir Micheal Mann og fleiri (Mann er t.d. ašalhöfundurinn aš Hokkķstafnum umdeilda). 

Greinarhöfundar notušu jaršvegs og setlagakjarna į fjölmörgum stöšum til aš įętla fyrri fellibyli:

2psepg1
Fellibyljatķšni sķšastlišin 1500 įr samkvęmt Mann o.fl.

Eins og sést žį hefur tķšni fellibylja sveiflast nokkuš og tališ er aš žaš sveiflist mikiš ķ tengslum viš sjįvarhita - einnig mį sjį įhrif La Nina en tališ er aš žaš vešurfyrirbęri hafi veriš frekar virkt ķ Kyrrahafinu ķ kringum įriš 1000 (fyrirbęri sem er meš öfugt formerki į viš El Nino).

Horft fram į veginn

Hvort hlżnun jaršar af mannavöldum muni auka fellibyli ķ framtķšinni er ennžį umdeilanlegt, en śtlit er fyrir aš svo verši raunin samkvęmt greininni hér fyrir ofan (Mann o.fl).

Žótt fellibyljum fjölgi ekki, žį er ljóst aš eyšingarafl žeirra veršur meira, žar sem žeir verša blautari į sama tķma og sjįvarstaša hękkar

____________________

P.S. Sį sem žetta skrifar er įhugamašur um loftslag og vešurfręši og vill endilega fį leišréttingar ef ekki er rétt fariš meš stašreyndir.


mbl.is Bill stefnir upp meš austurströnd Amerķku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Metanstrókar - hlżnun og sśrnun sjįvar

Ég hef įšur lżst hér įhyggjum vķsindamanna af žvķ hvaš gęti gerst ef metan fęri aš losna ķ miklu magni śr frosnum sjįvarsetlögum į landgrunninu noršur af Sķberķu (sjį fęrsluna Sofandi risi?), en metangas er grķšarlega öflug gróšurhśsalofttegund (um 25 sinnum öflugri en koldķoxķš).

Nś hafa breskir og žżskir vķsindamenn kortlagt metanstróka (mķn žżšing, mętti einnig vera metanleki e. methan seeps) sem koma upp śr sjįvarbotninum viš Svalbarša (sjį grein).

Methanstrókar
Sjóarar kannast viš myndir sem žessar (žetta eru žó ekki fiskitorfur), en meš nįkvęmum sónartękjum hafa menn fundiš metanstróka koma śr landgrunninu viš Svalbarša viš brįšnun śr įšur frosnum sjįvarsetlögum (mynd śr grein vķsindamannanna, smella į myndinni tvisvar til aš stękka).

Žetta er talin vķsbending um aš spįr varšandi magnandi svörun (e. positive feedback) séu aš rętast hvaš varšar metangas (viš hlżnun losni metangas, sem veldur svo aftur meiri hlżnun og svo koll af kolli).  

Viš hękkun sjįvarhita žį brįšna frosnir metanmettašir vatnskristallar śr setlögunum og metaniš losnar (t.d. var sjįvarhiti ķ jślķ sį hęsti frį upphafi męlinga sjį frétt NOAA).

Vķsindamennirnir fundu meira en 250 metanstróka į svęši sem žeir kortlögšu viš Svalbarša. Žeir notušu samskonar sónara (dżptarmęla) og notašir eru um borš ķ fiskiskipum til aš finna fiskitorfur (sjįlfsagt eitthvaš nįkvęmari gręjur žó). Tekin voru sżni til aš stašfesta aš um metan var aš ręša. Žessir metanstrókar komu śr setlögum sem voru į 150-400 m dżpi.

Metanvatnskristallarnir (e. methane hydrate) eru stöšugir viš mikinn žrżsting og lķtiš hitastig og eru žeir nś stöšugir į meira dżpi en 400 m viš Svalbarša. Fyrir 30 įrum voru žeir stöšugir į 360 m dżpi svo ljóst er aš óstöšugleikinn nęr dżpra nś - į sama tķma hefur hitastig sjįvar į žessum slóšum hękkaš um 1°C.  Žetta er ķ fyrsta skipti sem hęgt er aš tengja óyggjandi saman hlżnun sjįvar og losnun metans, en noršurskautiš hefur veriš aš hlżna óvenju hratt undanfarna įratugi (sjį grein frį žvķ ķ mars - Hafķs į noršurslóšum - Hver er stašan?).

 27011501
Eins og sést į nešri myndinni sem sżnir frįvik frį mešalhita fyrir įriš 2008, žį hlżnar noršurheimsskautiš óvenju hratt. Efri myndin sżnir aukningu metans ķ lofthjśpnum (mynd af www.NewScientist.com).

Žaš merkilegasta viš žessa rannsókn er aš metangas er aš losna af meira dżpi en įšur hefur veriš stašfest viš noršurheimsskautiš. Mikill hluti metangassins nęr enn sem komiš er ekki yfirborši og leysist upp ķ sjónum, en tališ er aš stęrstu strókarnir nįi upp į yfirboršiš žegar žeir eru hvaš virkastir.

Žótt mikill meirihluti strókanna nįi ekki yfirborši sjįvar žį er tališ aš žeir hjįlpi til viš aš żta undir annaš vandamįl, sem er sśrnun sjįvar (sjį nżlega fęrslu Sśrnun sjįvar - heimildarmyndir.).

Graham Westbrook einn höfunda segir ennfremur:

"If this process becomes widespread along Arctic continental margins, tens of megatonnes of methane a year - equivalent to 5-10% of the total amount released globally by natural sources, could be released into the ocean."

Lauslega žżtt: "Ef žetta ferli breišist śt į landgrunni Noršurheimskautsins, tugir megatonna af metani į įri - jafngildi 5-10% af hnattręnni nįttśrulegri heildarlosun, mun losna śt ķ sjóinn."

Žessu tengt žį sżnir nż rannsókn aš sjórinn undan ströndum Alaska er aš sżna aukiš sżrustig (sjį frétt).


Uppskera

Hérna er įgętt myndband sem sżnir įhrif hlżnunar jaršar į uppskeru żmissa matjurta.


Jökulstraumur žynnist

rannsókn į einum stęrsta jökulstraumi heims (e. ice stream - žetta eru eins konar skrišjöklar, jökulstraumar śr jökulskjöldum) bendir til žess aš brįšnunin į sušurskautinu sé dramatķskari en įšur hefur komiš fram (sjį frétt).

Bambervelocity
Jökulstraumar Antartķku (blįtt).

Um er aš ręša gervihnattamęlingar į Pine island jökli sem er į vestur Antartķku, sem sżna aš yfirborš jökulsins er aš lękka um allt aš 16 m į įri. Frį 1994 hefur jökullinn žynnst um 90 m.

figure1
Ašstreymissvęši jökulstraumsins (grįr). 

636px-Pigshelf
Jökulstraumurinn veršur aš ķshellu žegar hann kemur śt ķ sjó (sjį 
Ķshellur Sušurskautsins).

Śtreikningar į brįšnun jökulstraumsins sem geršir voru fyrir 15 įrum sķšan bentu til žess aš jökullinn myndi duga 600 įr ķ višbót, en samkvęmt žessum nżju gögnum žį gęti hann veriš horfinn eftir ašeins 100 įr. Brįšnunin er hröšust um mišbik straumsins, en žaš sem vekur mestar įhyggjur er ef žaš fer aš hafa įhrif į jökulskjöldinn lengra inn į landi. 

Brįšnun jökulstraumsins sjįlfs hefur ekki mikil įhrif į sjįvarstöšubreytingar (sjį pęlingar um Hękkun sjįvarstöšu). Tališ er aš sś brįšnun skili sér ķ um 3ja sm hękkun sjįvarstöšu. Jökulskjöldurinn sem liggur žar į bakviš gęti aftur į móti valdiš 20-30 sm sjįvarstöšuhękkun ef hann myndi einnig brįšna.


Loftslagsumręša į Ķslandi

Sjįlfhverfni er hluti af mannlegu ešli, menn hugsa hlutina oftast nęr śt frį eigin hagsmunum.

Svona oršaši kunningi minn hlutina žegar viš vorum aš ręša Evrópumįlin fyrir nokkrum vikum sķšan. Žessi orš fengu mig til aš hugsa um loftslagsumręšu į Ķslandi.

Žessi sjįlfhverfni gęti mögulega veriš hluti af įstęšunni fyrir žvķ af hverju margir Ķslendingar taka umręšuna um hlżnun jaršar af mannavöldum vetlingatökum.

Getur žaš veriš aš meirihluti Ķslendinga sé aš hugsa žetta eingöngu śt frį eigin hagsmunum?  

Oft heyrir mašur aš hlżnun jaršar sé bara nokkuš jįkvęš fyrir okkur Ķslendinga. Hér į landi sjį menn fyrir sér żmsa kosti - skógrękt og akuryrkja viršist vera eitthvaš sem menn horfa til, alžjóšleg uppskipunarhöfn vegna brįšnunar hafķss noršurskautanna, auk žess sem suma žyrstir ķ žaš aš geta veriš ķ stuttermabol śti ķ garši aš grilla allt sumariš eša fara nišur į sólarströnd og baša stęltan kroppinn.

Ef žetta er įstęšan fyrir hugsunarleysi manna hér į landi, hvaš varšar hlżnun jaršar, žį er fólk ekki alveg meš į nótunum. Žvķ ef allt fer į versta veg žį er svo margt sem er bśiš aš fara śrskeišis ķ heiminum aš žaš er eiginlega varla hęgt aš ķmynda sér žaš né afleišingarnar žess, mešal annars fyrir okkur Frónbśa.

Ég sé fyrir mér flóttamenn og strķšsįtök vķša um heim vegna hlżnunarinnar, uppskerubrest vegna žurrka og flóša, auk žess sem almenn eymd ķ heiminum getur oršiš til žess aš farsóttir breišist śt af meira offorsi en įšur hefur žekkst, sem hafa munu įhrif um allan heim. Allt žetta kemur okkur viš og mun hafa įhrif hér į landi.

Žaš er einnig tališ vķst aš aukaafurš hlżnunarinnar, hin svokallaša sśrnun sjįvar, muni hafa mikil įhrif į lönd sem byggja mikinn hluta af tekjum sķnum į fiskveišum.

Žaš sagt, žį ęttu jafnvel žeir sem vilja hag Ķslands sem bestan aš sjį žaš ķ hendi sér aš viš veršum aš draga śr losun CO2 sem fyrst, žvķ žaš er fyrirsjįanlegt aš afkoma okkar Ķslendinga verši ekkert betri žótt jöršin hlżni (og sjórinn sśrni) - žaš er öšru nęr.


Framhlaupin og lóniš.

Žaš mį finna nżlegan fróšleik um Breišamerkurjökul į heimasķšu Vešurstofunnar (sjį Framhlaupin og lóniš). Žar er ekki veriš aš fullyrša aš žetta séu afleišingar loftslagsbreytinga (žó breytingar ķ loftslagi geti haft įhrif į einhvern hįtt):

[Myndin] sżnir aš mikill jökulķshroši hefur safnast į yfirborš Jökulsįrlóns žannig aš bįtar komast žar traušlega į flot. Mögulegt er aš framhlaup valdi žessu og jökulķsinn brotni ķ smįtt žegar śt ķ lóniš er komiš.

Į heimasķšu Vešurstofunnar mį einnig lesa eftirfarandi:

...framhlaupsjöklar [eru žeir jöklar kallašir], sem styttast stöšugt um langt įrabil en hlaupa svo skyndilega fram įn žess aš loftslag gefi sérstakt tilefni til.

Žessi hegšun sumra jökla hefur ekki veriš skżrš svo fullnęgjandi sé, en žó er ljóst aš į milli framhlaupa skrķša žeir einhverra hluta vegna ekki nógu hratt til aš skila nišur į leysingarsvęšiš žeirri įkomu, sem bętist į jökulinn ofan snęlķnu. Framhlaupsjöklar verša žvķ smįm saman brattari uns žolmörkum brattans er nįš.



Ég er enginn jöklafręšingur, en ég śtiloka žó ekki aš ķ žessu tilfelli sé žetta hluti af nįttśrulegum ferlum ķ jöklinum, žrįtt fyrir aš meirihluta jökla ķ heiminum sé aš hopa vegna hlżnunar jaršar (sjį Jöklar heims brįšna).


mbl.is Myndröš af brįšnuninni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sśrnun sjįvar - heimildarmyndir.

Heimildarmyndin A Sea Change 

Ķ nęsta mįnuši (žann 26. september) veršur sżnd heimildamyndin A Sea Change, sem er um sśrnun sjįvar (e. ocean acidification). Hśn er sżnd į sjónvarpstöšinni Planet Green Network, en sś stöš skylst mér aš sé hluti af Discovery Network. Nś er ég ekki nógu vel aš mér ķ sjónvarpsfręšum til aš vita hvort žessi stöš nęst į einhvern hįtt hér į landi, žó er ég nokkuš viss um aš ef žaš er möguleiki aš sjį stöšina, žį er žaš helst ķ gegnum gervihnött.

Hęgt er aš lesa sig til um myndina hér: New Film on Ocean Acidification Reveals Unseen Face of CO2 Pollution og hér fyrir nešan eru tvö sżnishorn śr myndinni:

Heimildarmyndin Acid Test 

Viš gerš žessarar fęrslu rakst ég į umfjöllun um ašra heimildarmynd um sśrnun sjįvar sem einnig į aš sżna į sömu sjónvarpstöš, žann 12. įgśst. Sjį umfjöllun um žessa heimildarmynd hér: ACID TEST: The Global Challenge of Ocean Acidification og hér er svo sżnishorn:

Um sśrnun sjįvar

Sśrnun sjįvar er aukaafurš losunar į CO2 śt ķ andrśmsloftiš og oft kallaš "hitt CO2-vandamįliš" (į eftir hlżnun jaršar). Vegna aukningar CO2 ķ andrśmsloftinu gleypir sjórinn aukiš magn CO2 og viš žaš verša efnaskipti sem breyta pH gildi sjįvar - sjórinn sśrnar.

Sśrnun sjįvar hefur aukist žaš mikiš undanfarna įratugi aš talin er mikil hętta į žvķ, aš viš munum verša vitni aš svipašri sśrnun sjįvar og varš fyrir 55-56 milljónum įra. Sś sśrnun olli miklum śtdauša sjįvarlķfvera. 1/6 af fęšu mannkyns er fengin śr sjónum og žvķ eru miklir hagsmunir ķ hśfi fyrir mannkyniš (fyrir utan sišferšislega skyldu okkar aš eyšileggja ekki lķfsafkomu annarra lķfvera). 

Žaš mį žvķ segja aš jafnvel žeir sem višurkenna ekki stašreyndina um hlżnun jaršar af mannavöldum, ęttu aš geta tekiš undir žaš aš nś verši aš bregšast viš aukningu CO2 andrśmsloftsins, įšur en illa fer. Viš nśverandi losun CO2, žį er tališ aš sśrnun sjįvar verši farin aš nįlgast hęttumörk įriš 2030 (viš CO2 magn ķ lofthjśpnum ķ sirka 450 ppm) en nś žegar er tališ aš įhrifa sśrnunar sjįvar sé fariš aš gęta. 

Frekari upplżsingar um sśrnun sjįvar:

CO2 - vįgestur śthafanna (gömul bloggfęrsla mķn, frį žvķ ég heyrši fyrst af žessu vandamįli).
Heimshöfin sśrna jafnt og žétt (af erlendri bloggsķšu sem fjallar eingöngu um sśrnun sjįvar - hér hafa žeir tekiš grein sem birtist ķ fréttablašinu ķ mars og birt ķ heild).
Sśrnun sjįvar (hér er umfjöllun mķn um įšurnefnda grein sem var ķ fréttablašinu).
Ķ hverju felst sśrnun hafsins? (af heimasķšu EPOCA - European Project on OCean Acidification).


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband