Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2010

Hnattręn hlżnun eša loftslagsbreytingar?

Ķ nżju myndbandi į loftslag.is, tekur Greenman3610 (Peter Sinclair) fyrir skilgreiningarnar hnattręna hlżnun og loftslagsbreytingar. Hvers vegna er stundum talaš um loftslagsbreytingar og stundum um hnattręna hlżnun. Sumir “efasemdarmenn” hafa vališ aš misskilja žetta į einhvern hįtt og telja jafnvel aš žaš sé eitthvaš samsęri ķ gangi… Jęja, en hvaš um žaš, lżsing höfundar į myndbandinu er eftirfarandi – varśš žarna er talaš um afneitun…

Žaš aš nota oršiš “loftslagsbreytingar” ķ stašin fyrir hnattręna hlżnun – er žaš einhver śtsmogin, orvelsk afbökun į tungumįlinu, einskonar sįlfręšilegur oršaleikur til aš nį taki į hugsunum fólks, og sem er bśiš til af sįlfręšilegum loddurum hins Nżja Alheimsskipulags.

Loftslagsafneitarar gera sér ljóst aš ašeins žeir geta séš ķ gegnum hin illu plön hugsanalögreglu heimsins.
Hvaša dularfulla og leynilega samsęri liggur aš baki žessa tröllvaxna hugsanaspils?

Jį, jį, hann er ekkert aš skafa utan af kaldhęšninni, žaš er hęgt aš skera śt ķsstyttur ķ žessi orš hans, en myndbandiš mį allavega sjį į loftslag.is, fyrir žį sem žora: Hnattręn hlżnun eša loftslagsbreytingar?

Tengt efni į loftslag.is – Greenman3610 myndbönd:


Mótvęgisašgeršir varšandi loftslagsvandann

Hluti af fęrslu um Lausnir og mótvęgisašgeršir af loftslag.is.

Mótvęgisašgeršir

Til aš žessar lausnir séu framkvęmanlegar, žį žarf aš koma til mótvęgisašgerša fólks, fyrirtękja og stofnana. Žessi ašgeršir fela m.a.  ķ sér nż markmiš sem fela ķ sér breytta įkvaršanatöku ķ m.a. fjįrfestingum. Breytingar į fjįrfestingarstefnu gętu stušlaš aš minnkandi losun koldķoxķšs til framtķšar. Žarna er rętt um aš langtķmamarkmiš t.d. fyrirtękja feli einnig ķ sér einhverskonar losunarmarkmiš į gróšurhśsalofttegundum.

Hér verša skošuš nįnar atriši sem eru athyglisverš śr žessari skżrslu, meš śtgangspunkti ķ skżrslu vinnuhóps 3. Fyrst og fremst žį eru helstu nišurstöšur skżrslu vinnuhópsins varšandi mótvęgisašgeršir eftirfarandi:

  • Hęgt er aš nį įžreifanlegum įrangri til minnkunar losunar gróšurhśsalofttegunda og kostnašur viš mótvęgisašgeršir viršist vera višrįšanlegur
  • Allar stęrstu losunar žjóširnar verša aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda
  • Ašgeršir žurfa aš hefjast sem fyrst til aš hęgt sé aš nį įrangri til minnkunar į losun gróšurhśsalofttegunda og žar meš koma ķ veg fyrir aš hitastig stķgi um of
  • Mótvęgisašgeršir snśast fyrst og fremst um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda, žį ašalega koldķoxķšs
  • Mašurinn hefur valdiš hęttulegum loftslagsbreytingum – mašurinn getur lagaš žaš

Mótvęgisašgeršir ķ żmsum geirum

Nokkrar mótvęgisašgeršir sem fram koma ķ skżrslu Vinnuhóps 3, hjį Millirķkjanefnd Sameinušu žjóšanna um loftslagsmįl (IPCC) og eru taldar upp ķ eftirfarandi upptalningu:

  • Raforkumįl: Mešal atriša sem nefnd eru: Aukning ķ skilvirkni; skipt į milli eldsneytistegunda; notkun kjarnorku; endurnżjanleg orka (vatns-, sólar-, vindafl, o.ž.h.); byrja aš dęla koltvķoxķši aftur ķ jaršskorpuna (CCS – carbon capture and storage). Ķ framtķšinni er einnig gert rįš fyrir aš hęgt sé aš dęla fleiri efnum ķ jaršskorpuna; nśtķmalegri kjarnorku verum; nśtķmalegri endurnżjanleg orka (virkjun sjįvarfalla og betri sólarorkuver)
  • Samgöngur: Mešal atriša sem nefnd eru: Farartęki sem eru meš betri nżtingu eldsneytis; bķlar sem nota hybrid tękni; notkun bio-eldsneytis; meiri notkun almenningssamgangna og mišla eins og reišhjóla; betra skipulag samgöngumįla. Ķ framtķšinni er einnig gert rįš fyrir enn betri bio-eldsneytis farartękjum; skilvirkari flugvélum; endurbęttum śtgįfum af rafmagns og hybrid farartękjum.
  • Išnašur: Mešal atriša sem nefnd eru: Meiri skilvirkni ķ rafbśnaši; orku og hita nżting verši betri; endurnżting efnis; betri stjórnun lofttegunda frį išnašinum. Ķ framtķšinni: enn betri skilvirkni žar sem tęknin er betri; CCS fyrir fleiri efni.
  • Byggingar: Mešal atriša sem nefnd eru: Skilvirkni ķ lżsingu og öšrum rafmagnstękjum; betri einangrun bygginga; sólar upphitun og –kęling. Ķ framtķšinni er einnig gert rįš fyrir enn betri hönnun bygginga, m.a. žar sem gervigreindar byggingar; samžętt notkun sólarorku ķ nżbyggingum.
  • Landbśnašur: Mešal atriša sem nefnd eru: Notkun lands til aš auka inntöku koltvķoxķšs ķ jaršvegi; bętt tękni viš żmiskonar ręktunar ašferšir; bętt notkun įburšar. Ķ framtķšinni verša vęntanlega umbętur varšandi hvaš uppskeran gefur af sér.
  • Skógrękt: Mešal atriša sem nefnd eru: Skógrękt, endurnżjun skóga; betri stjórnun skógarsvęša; minni eyšing skóga; notkun skógarafurša ķ bio-eldsneyti. Ķ framtķšinni er einnig gert rįš fyrir hugsanlega bęttri notkun tegunda og kvęma.
- - -
 
Sjį nįnar, Lausnir og mótvęgisašgeršir į loftslag.is

Vķsindin sett į gapastokk

Ķ myndbandi į loftslag.is skošar Greenman3610 hvar best er aš nįlgast įreišanlegar heimildir um loftslagsvķsindin og einnig fer hann yfir mįl žar sem fram kom frétt, į Daily Mail, um aš Phil Jones (loftslagsvķsindamašur) hefši fullyrt aš engin hlżnun hefši veriš sķšan 1995, sem er ekki sannleikanum samkvęmt. Žaš kom žó ekki ķ veg fyrir aš sumir fréttamišlar og fjöldin allur af bloggsķšum endurómušu žaš sem einhverja stašreynd og reyndu setja vķsindin į gapastokk, ef svo mį aš orši komast. En hvernig nįlgast mašur upplżsingar um vķsindin? Eftirfarandi er lżsing Greenman3610 į myndbandinu:

Žar sem ég er ekki vķsindamašur, žį dregur hiš mikla magn upplżsinga um hnattręnar loftslagsbreytingar, śr mér kjarkinn žegar kemur aš žvķ aš skoša žęr. Ég hef komist aš žvķ aš lang įreišanlegustu heimildirnar koma śr virtum ritrżndum tķmaritum. En tķmarit hafa mörg löng orš, mikiš af smįu letri og lķtiš af myndum, sem aušveldar mér ekki lķfiš. Žaš er žvķ aušvelt aš sjį hvers vegna žeir sem afneita loftslagsvķsindunum lķkar ekki viš žau. En žaš er žar sem stašreyndirnar eru.

Hvernig er hęgt aš bera kennsl į góš vķsindatķmarit?

Aš venju eru myndbönd Greenman3610 nokkuš kaldhęšin, en žau innihalda oft nokkuš fróšlegan vinkil į mįlin, sjį önnur myndbönd frį honum hér.

Myndbandiš mį sjį į loftslag.is, Vķsindin sett į gapastokk

Tengt efni į loftslag.is:

 


Viš minni virkni sólar

Ķ grein sem birtist ķ Geophysical Research Letters er velt upp žeirri spurningu hvaša įhrif žaš myndi hafa į loftslag ef sólin fęri yfir ķ tķmabil lķtillar virkni, lķkt og gerši į sautjįndu öld og hafši įhrif til kólnunar (įsamt öšrum žįttum) į svokallašri Litlu Ķsöld. Samkvęmt höfundum žį hefši sambęrilegt skeiš į nęstu įratugum og öld, vęg įhrif til mótvęgis viš hlżnun jaršar.

[...] 

Nįnar mį lesa um žetta ķ fęrslu frį žvķ ķ mars sķšastlišnum į loftslag.is, Viš minni virkni sólar

Tengt efni į loftslag.is:


Jólakvešja

Jol-01

Viš óskum lesendum okkar glešilegra jóla og farsęls komandi įrs.

Žaš veršur rólegt į loftslag.is yfir hįtķširnar, žó stöku pistlar geti rataš inn ef tilefni gefst. Viš minnum į aš töluvert lesefni er aš finna į loftslag.is, sjį t.d. Leišakerfi sķšunnar.


Lķtil Ķsöld eša kuldaskeiš Ķsaldar er į nęsta leiti?

Mżta:  Lķtil Ķsöld eša kuldaskeiš Ķsaldar er į nęsta leiti

Žessi mżta viršist fyrst og fremst miša aš žvķ aš segja aš mašurinn hafi ekkert meš loftslagsbreytingar aš gera, aš hlżnunin nś sé af völdum nįttśrulegra ferla og žess vegna sé žaš sólin sem hafi langmestu įhrifin. Viš höfum fjallaš įšur um sólina, sjį  mżturnar Hlżnunin nś er af völdum sólarinnar og Hlżnun jaršar er af völdum geimgeisla . Žaš sem žessi mżta bętir ķ raun viš fyrri mżtur er įlyktunin aš vegna minnkandi virkni sólar, žį bendi allt til aš žaš verši brįšum hnattręn kólnun. Žaš sem viršist styrkja efasemdamenn ķ žvķ aš halda žessu fram eru ašrar mżtur, ž.e. Žaš er aš kólna en ekki hlżna og Žaš er kalt į Klonke Dinke og žvķ er engin hnattręn hlżnun.

- - -  

Nįnar er hęgt aš lesa sér til um žessa mżtu į loftslag.is, žar sem m.a. sólvirkni, męlinišurstöšur og nśverandi hlżnun er gert aš umtalsefni, Lķtil ķsöld eša kuldaskeiš er į nęsta leiti


Hafķsinn ķ nóvember – nęst minnsta śtbreišsla fyrir mįnušinn

Śtbreišsla hafķss į Noršurskautinu jókst minna en ķ mešallagi sķšastlišin nóvembermįnuš, sem varš til žess aš śtbreišslan endaši sem sś nęst minnsta fyrir mįnušinn sķšan męlingar hófust. Ķ lok nóvember var Hudsonflói nęstum hafķslaus.

Ķ fęrslunni Hafķsinn ķ nóvember – nęst minnsta śtbreišsla fyrir mįnušinn į loftslag.is eru 4 myndir og gröf sem lżsa śtbreišslunni ķ nóvember 2010.

Tengt efni į loftslag.is:

 


Žaš er kalt, ž.a.l. er engin hnattręn hlżnun…

Žaš mį sjį myndband frį Greenman3610 į loftslag.is. Myndbandiš kom fyrst fram ķ janśar į žessu įri, en į alveg jafnvel viš nśna. Hann skošar kuldahretiš sem hafši veriš vķša um heim į žeim tķma. Hvaš segir žaš okkur um hnattręna hlżnun ef eitthvaš. Aš venju eru myndbönd śr myndbandasérķunni, sem hann kallar “Climate Denial Crock of the Week” full af kaldhęšni. Greenman3610 segir sjįlfur ķ lżsingu į myndbandinu, eftirfarandi:

“Viš höfum heyrt mikiš tal aš undanförnu frį afneitunarsinnum um aš lįgt hitastig sé sönnun žess aš ekki sé um neina hnattręna hlżnun aš ręša. Žaš lķtur śt fyrir aš žaš sé aš verša aš įrlegum višburši hjį mér, aš minna fólk į aš žaš komi vetur eftir sumri. Žar sem žaš lķtur śt fyrir aš afneitunarsinnar vilji trśa žvķ aš hlżnunin sé öll lygi, er hugsanlega gott aš koma meš smį upprifjun.”

Žaš mį taka žaš fram aš viš skošušum einnig žetta kuldakast hér į Loftslag.is, t.d. ķ fęrslunni “Kuldatķš og hnattręn hlżnun“. Einnig er ekki śr vegi aš benda į įgęta umfjöllun Einars Sveinbjörnssonar vešurfręšings um žetta kuldakast, “Kuldarnir ķ Evrópu og Noršur-Atlantshafssveiflan“. Žaš mį nįlgast fleiri myndbönd Greenman3610 į Loftslag.is.

Myndbandiš sjįlft mį sjį į loftslag.is, Žaš er kalt, ž.a.l. er engin hnattręn hlżnun…


Ķsöld spįš į įttunda įratugnum?

Mżta:  Vķsindamenn voru sammįla um og spįšu hnattręnni kólnun eša nżrri ķsöld į įttunda įratugnum.

Žessi mżta viršist fyrst og fremst miša aš žvķ aš segja aš fyrst vķsindamenn voru svo vitlausir aš spį ķsöld žį, žį eru žeir varla fęrir um aš spį fyrir um hlżnun nś. Žeir sem halda žessu fram birta oft į tķšum ljósritašar greinar śr vķsindasķšum dagblaša og tķmarita.  

Gömul grein śr tķmariti um hugsanlega ķsöld.

Gömul grein śr tķmariti um hugsanlega ķsöld.

Rétt er aš gera greinamun į ritrżndum tķmaritsgreinum annars vegar og svo fjölmišlum og fréttum śr vinsęlum tķmaritum sem fjöllušu um vķsindi hins vegar.

Ritrżndar greinar

Žaš er rétt aš einhverjir vķsindamenn spįšu kólnun, en žaš var ekki almenn skošun vķsindamanna aš svo myndi vera – ašrir spįšu nefnilega hlżnun. 

Ķ greininni The Myth of the 1970s Global Cooling Scientific Consensus (Peterson og fleiri 2008), žar sem fariš var ķ saumanna yfir birtar greinar vķsindamanna um loftslagsbreytingar segir eftirfarandi:

Loftslagsfręši eins og viš žekkjum žau ķ dag voru ekki til į sjöunda og įttunda įratugnum. Į žeim tķma voru vķsindamenn hver ķ sķnu horni. Žar voru žeir sem rannsökušu efnafręši lofthjśpsins, CO2 og önnur gös og įhrif žeirra į loftslag jaršar ķ einu horni. Jaršfręšingar og fornloftslagsfręšingar voru į sama tķma aš skoša hvernig jöršin gekk ķ gegnum ķsaldaskeiš og hvers vegna. Viš skošun į ritrżndum greinum kom ķ ljós aš öfugt viš mżtuna, žį voru menn žį lķkt og nś aš ręša hlżnun af völdum gróšurhśsalofttegunda og žęr taldar hafa hvaš mest įhrif į loftslag jaršar nśtķmans…. žó greinin sżni villu mżtunnar, žį sżnir greinin aš auki aš vķsindamenn žess tķma undirbjuggu žęr undirstöšur sem nśtķma loftslagsvķsindamenn byggja į enn ķ dag.

Hér er mynd śr greininni sem sżnir fjölda ritrżndra greina um loftslag sem sżna kólnun, hlutlaus og hlżnun.

Hér er mynd śr greininni sem sżnir fjölda ritrżndra greina um loftslag sem sżna kólnun, hlutlaus og hlżnun.

Fjölmišlar og tķmarit

Fjölmišlar og tķmarit birtu oft greinar um kólnun jaršar (oft lķka greinar um hlżnun jaršar) eša eins og segir ķ greininni sem vķsaš er ķ hér fyrir ofan um eina fréttina sem skošuš var:

Science Digest’s 1973 article “Brace yourself for another Ice Age” (Colligan 1973) primarily focused on ice ages and global cooling, with the warning that “the end of the present interglacial period is due ‘soon.’” However, it clarified that “‘soon’ in the context of the world’s geological time scale could mean anything from two centuries to 2,000 years, but not within the lifetime of anyone now alive.” The article also mentioned that “scientists seem to think that a little more carbon dioxide in the atmosphere could warm things up a good deal.”

Žvķ er ljóst aš jafnvel ķ tķmaritum og fjölmišlum žį var ekki einu sinni eingöngu fjallaš um aš ķsöld vęri yfirvofandi.

Heimildir og frekari upplżsingar

Į skeptical science er góš umfjöllun um žessa mżtu, einnig hefur Peter Sinclair gert gott myndband um hana:Climate Denial Crock of the Week – I Love the 70s!!

Greinin The Myth of the 1970s Global Cooling Scientific Consensus

- - - 

Žetta er mżta af mżtusķšu loftslag.is, sjį Mżtur 


NASA - Hlżjasti nóvember frį upphafi męlinga

Nóvember s.l. var hlżjasti nóvembermįnušur frį upphafi męlinga samkvęmt tölum frį NASA GISS. Einnig var tķmabiliš desember 2009 til nóvember 2010 žaš hlżjasta samkvęmt sömu tölum, sjį myndina hér undir.

Hér undir mį svo sjį hvernig hitafrįvikin į heimsvķsu voru fyrir mįnušinn. Žrįtt fyrir kulda, m.a. ķ hluta Evrópu, žį męlist hitastigiš ķ hęstu hęšum, en eins og sjį mį er hitastig nokkuš hįtt ķ noršurhluta Asķu svo og ķ Alaska og Kanada ķ mįnušinum og hefur žaš haft įhrif į nišurstöšuna.

Žaš er žvķ enn opiš fyrir aš įriš endi sem žaš hlżjast sķšan męlingar hófust, samkvęmt NASA, sjį vangaveltur varšandi žann möguleika ķ gestapistli eftir Halldór Björnsson, Og įriš veršur…

Heimildir:

Tengt efni į loftslag.is:


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband