Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2010

Nżtt jaršsögutķmabil

100326101117-large

Jaršfręšingar frį hįskólanum ķ Leicester (og fleiri) hafa komiš meš žį tillögu aš nżtt jaršsögutķmabil sé hafiš į Jöršinni, en pistill eftir žį birtist ķ tķmaritinu Environmental Science & Technology.

Žeir bęta žvķ viš aš viš upphaf žessa tķmabils sé hęgt aš tengja viš sjötta umfangsmesta śtdauša ķ jaršsögunni.

Samkvęmt vķsindamönnunum žį hafa mennirnir, į ašeins tveimur öldum, oršiš valdir aš žvķlķkum breytingum aš nżtt jaršsögutķmabil sé hafiš og aš įhrif žess muni vara ķ milljónir įra. Įhrif manna, žar meš talin hin mikla fólksfjölgun, žétt byggš ofurborga og grķšarlegur bruni jaršefnaeldsneytis – segja žeir aš hafi breytt Jöršinni žaš mikiš aš žetta tķmabil ętti aš kalla Anthropocene skeišiš – eša skeiš hins nżja manns (tillögur aš ķslensku heiti er vel žegiš).

Žetta er žó ekki ķ fyrsta sinn sem žessi tillaga kemur upp, en einn höfunda pistilsins kom meš žessa hugmynd fyrir yfir įratug sķšar og hefur hśn veriš umdeild sķšan. Undanfariš hafa fyrirsjįanlegar afleišingar athafna manna, lķkt og loftslagsbreytingar og mikil aukning śtdauša plantna og dżra. Fylgni viš žessa tillögu hefur žvķ aukist. Samfélag jaršfręšinga eru nś aš formlega aš fara yfir tillögur um žaš hvort skilgreina eigi žetta sem nżtt tķmabil ķ jaršsögunni.

Heimildir og ķtarefni

Pistillinn sem birtist ķ tķmaritinu Environmental Science & Technology mį lesa hér: The New World of the Anthropocene

Hęgt er aš lesa um Anthropocene vķšar, t.d. į Encyclopedia of Earth, Wikipedia og Oceanworld


Sakir bornar af Phil Jones

Vķsindanefnd breska žingsins hefur komist aš žeirri nišurstöšu aš Phil Jones, sem er einn af žeim sem var mišpunktur hins svokallaš climategatemįls, hafi ekki falsaš nišurstöšur. Ķ žessu mįli fóru efasemdarmenn hamförum meš upphrópanir og mistślkanir varšandi efni tölvupóstanna. Sjį t.d. ķ eftirfarandi fęrslu Blogg: Aš stela bķl og nota fyrir sjónvarp . En nś er komin skżrsla frį bresku vķsindanefndinni sem hefur haft rannsókn mįlsins ķ sķnum höndum. Ķ fréttatilkynningu kom m.a. eftirfarandi fram:

The focus on Professor Jones and CRU has been largely misplaced. On the accusations relating to Professor Jones’s refusal to share raw data and computer codes, the Committee considers that his actions were in line with common practice in the climate science community but that those practices need to change.

On the much cited phrases in the leaked e-mails—”trick” and “hiding the decline”—the Committee considers that they were colloquial terms used in private e-mails and the balance of evidence is that they were not part of a systematic attempt to mislead.

Insofar as the Committee was able to consider accusations of dishonesty against CRU, the Committee considers that there is no case to answer.

Lesa mį alla skżrslu nefndarinnar hér (PDF).

Ķtarefni

Climategatemįliš af Loftslag.is

Ašrir mišlar:

House of Commons exonerates Phil Jones
Phil Jones Exonerated by British House of Commons

Climate science ‘openness’ urged


Noršvestur Gręnlandsjökull brįšnar lķka

Hér er fęrsla sem einnig var birt į loftslag.is 

Brįšnun Gręnlandsjökuls, sem hefur veriš aš aukast į Sušur Gręnlandi undanfarinn įratug hefur einnig veriš aš aukast til noršurs eftir Vesturströnd Gręnlands, samkvęmt nišurstöšum ķ nżlegri grein sem birtist ķ Geophysical Research Letters.

Nišurstöšuna fengu vķsindamennirnir meš žvķ aš bera žyngdarmęlingar frį gervihnettinum GRACE, saman viš samfelldar GPS męlingar  į berggrunni viš jašar jökulbreišunnar.

Gögnin frį GPS męlingunum, įsamt žyngdarmęlingunum veita upplżsingar um mešal-landris mįnašarlega, af völdum massabreytinga ķ Gręnlandsjökli. Rannsóknateymiš fann aš landris viš Thule flugstöšina į noršvesturströnd Gręnlands var um 4 sm frį október 2005 til įgśst 2009. Žótt upplausn gervihnattagagnanna sé of lķtil (um 250 * 250 km reitir) til aš sżna nįkvęmlega hvar jökull brįšnar mest, žį bendir žynning jökulsins viš jašar jökulbreišunnar til žess aš hraši skrišjöklanna sé aš aukast. 

Heimildir og ķtarefni

Hęgt er aš nįlgast greinina sjįlfa hér (įgrip): Spread of ice mass loss into northwest Greenland observed by GRACE and GPS

Umfjöllun um greinina mį nįlgast į heimasķšu hįskólans ķ Colorado: Greenland Ice Sheet Losing Ice Mass on Northwest Coast, Says New International Study

Tengdar fréttir um Gręnlandsjökul og brįšnun hans į loftslag.is:

Aš auki er stutt myndband sem sżnir hvernig brįšnun Gręnlandsjökuls er aš dreifa śr sér, samkvęmt gögnum frį GRACE gervihnettinum, frį įrinu 2003-2009, sjį fęrsluna sjįlfa į loftslag.is: Brįšnun Gręnlandsjökuls til noršvesturs


Al Gore gegn Durkin

Į Loftslag.is mį sjį fjórša myndband Potholer54 um loftslagsbreytingar. Ķ žessu myndbandi skošar hann mżtur sem koma fram ķ myndunum An Inconvenient Truth og The Great Global Warming Swindel, s.s. Gore gegn Durkin. Aš hans mati er engin įstęša til aš grķpa til žess aš żkja hluti eins og m.a. er gert ķ myndum eins og žessum. Viš höfum įšur sżnt 3 fyrstu myndböndin frį honum um loftslagsbreytingar, įsamt 2 myndböndum frį honum um hiš svokallaša Climategate mįl, sjį efni frį Potholer54 hér.

Sjį mį myndbandiš hér;


Climate TV - śtsending ķ kvöld

Viš fréttum fyrir skemmstu af śtsendingum hjį netsjónvarpstöš sem kallar sig  Climate TV, en viš höldum aš fyrsta beina śtsendingin hefjist ķ nótt klukkan 1:00 aš ķslenskum tķma (ašfaranótt 26.mars).

Viš vitum ķ raun lķtiš um žessa sjónvarpstöš, annaš en žaš sem viš sįum į Desmogblog, en svo viršist sem aš einn af stjórnendum žess sé Kevin Grandia, sjį umjöllun hans um śtsendinguna ķ nótt: Climate Crock Live and Interactive With Peter Sinclair Tonight.

Žarna verša beinar śtsendingar og gagnvirkt (interactive), žar sem kastljósinu er beint aš persónum, höfundum, kvikmyndageršamönnum, heimildamönnum, sérfręšingum ķ stefnumótun og stjórnmįlamönnum sem hafa vit į og fjallaš hafa um loftslagsbreytingar. Įhorfendur geta svo sent inn spurningar til žeirra sem eru ķ śtsendingunni.

Ķ nótt (klukkan 1:00 aš ķslenskum tķma) veršur Peter Sinclair, höfundur myndbandanna Climate Crock of the Week  sem einnig kallar sig Greenman3610 į YouTube.  Žį veršur fyrst sżnt nżlegt myndband eftir Peter, sem viš birtum į loftslag.is fyrir stuttu sķšan (sjį Hvaš er vitaš um loftslagsbreytingar?) og svo fęr hann spurningar bęši frį stjórnanda og įhorfendum.

Viš hvetjum alla sem aš halda sér vakandi svo lengi aš kķkja į žetta – lofum žó ekki aš žaš verši gott samband, en hver veit. Žess ber aš geta aš nś žegar er fullt af myndböndum žar sem hęgt er aš horfa į, vištöl og fleira.

Sjį Climate TV


Hvaš segja vķsindamenn um loftslagsbreytingar?

Viš viljum benda į įhugaverša sķšu sem er hluti af heimasķšu National Science Foundation, en žar mį finna hafsjó fróšleiks um żmislegt sem varšar loftslagsmįl og vķsindin žar į bakviš.

Tekin eru vištöl viš fremstu loftslagsvķsindamenn heims og fręšin śtskżrš į einfaldan hįtt. Smelliš į myndina hér fyrir nešan til aš fara inn į sķšuna og njótiš:





Hvenęr fer brįšnun Gręnlandsjökuls į fullt?

Bloggfęrsla žżdd af Skeptical Science og einnig birt žar

Eitt af žvķ sem vķsindamenn hafa įhyggjur af er óstöšugleiki jökulbreišanna į Gręnlandi og į Sušurskautinu. Ef Gręnlandsjökull brįšnar aš fullu, žį žżšir žaš allt aš 7 m hękkun sjįvarstöšu. Aš sama skapi žį myndi Vestur Sušurskautiš valda um 6 m sjįvarstöšuhękkun. Austur Sušurskautiš myndi sķšan valda um 70 m hękkun sjįvarstöšu, en sś jökulbreiša er ólķklegust til aš verša fyrir mikilli brįšnun. Žvķ er mikilvęgt aš rannsaka višbrögš žessara jökulbreiša viš hlżnun jaršar.

Nżlega kom śt grein (Stone 2010), en höfundar hennar įętla aš styrkur CO2 ķ andrśmsloftinu, sem yrši til žess aš brįšnun Gręnlandsjökuls fęri į fullt, sé į bilinu 400-560 ppm. Viš nśverandi losun CO2 śt ķ andrśmsloftiš žį veršur styrkur žess oršiš 400 ppm innan 10 įra.

Žó žaš sé įkvešin óvissa um ešli jökulbreišanna, žį eru żmsar vķsbendingar um žaš hvernig jökulbreišur hegši sér viš hlżnun jaršar. Ef viš skošum Gręnlandsjökul nįnar, hvaš segja męlingar okkur žį aš sé aš gerast į Gręnlandi? Žyngdarmęlingar frį gervihnöttum sem męla massajafnvęgi hafa sżnt aš Gręnlandsjökull er aš missa massa hrašar og hrašar (Velicogna 2009).


Mynd 1: Breytingar ķ jökulmassa Gręnlandsjökuls įętlaš śt frį žyngdarmęlingum śr gervihnettinum GRACE.Ósķuš gögn eru meš blįa krossa og raušir krossar žegar bśiš er aš sķa frį įrstķšabundinn breytileika. Besta annars stigs leitnilķna er sżnd sem gręn lķna (Velicogna 2009).

*******

Vinsamlega lesiš alla fęrsluna į Loftslag.is:


Brįšnun hafķss

Įhugaverš frétt hjį mbl.is, žó sumar fullyršingar ķ fréttinni stangist į viš ašrar fullyršingar hennar. Viš leit aš upprunalegu greininni fundum viš į Loftslag.is ekki greinina sjįlfa, žannig aš viš veršum aš įętla aš rétt sé sagt frį ķ grein Guardian sem mbl.is segir frį. 

Įriš 2007 var aš mörgu leiti frekar óvenjulegt hvaš varšar śtbreišslu hafķss, en į žeim tķma héldu menn aš hafķsinn vęri jafnvel kominn aš įkvešnum mörkum og bjuggust sumir viš aš hann gęti horfiš innan įratugs yfir sumartķmann. En žótt horfiš sé framhjį žessari miklu brįšnun įriš 2007, žį mį ljóst vera aš žaš styttist ķ hafķslaust Noršurskaut - hvort svo verši eftir įratug eša öld, er erfitt aš spį um. 

Ef ég skil žessa frétt rétt, žį hafa óhagstęšar vindįttir żtt undir brįšnun į Noršurskautinu į žessum tķma og telja höfundar aš allt aš helmingur brįšnunarinnar žį hafi veriš af völdum vinda (reyndar ber fréttinni ķ Guardian ekki saman hvaš žetta varšar - žvķ höfundurinn sjįlfur segir žrišjungur).

Svo viršist sem aš sķfellt fleiri séu aš įtta sig į žvķ aš žaš sé margt sem spilar inn ķ varšandi brįšnun hafķssins į Noršurskautinu. Fyrir stuttu kom śt grein ķ Geophysical Research Letter um aš ķsblokkir, eša ķsstķflur (e. ice arch) hefšu nįš aš brįšna įriš 2007 (Kwok o.fl. 2007) - svo aušveldara varš fyrir hafķsinn aš reka og brįšna.

Hafķs Noršurskautsins og brįšnun hans er žvķ flóknari en viršist vera viš fyrstu sżn - en eitt er vķst aš undanfarna įratugi žį hefur hafķs hnignaš töluvert og greinilegt aš žaš er ekki bara hlżnunin sem veldur - heldur samspil margra žįtta. Hvort žessar breytingar ķ vindakerfum séu komnar til aš vera eša hvort žetta hafi veriš tķmabundiš, nę ég ekki aš lesa śt śr žessari frétt - en ljóst er aš loftslagsbreytingar eiga enn eftir aš hafa įhrif į žróunina į Noršurskautinu.

Af loftslag.is:

Śtbreišsla hafķssinn į Noršurskautinu hefur dregist saman į sķšustu įratugum. Hafķs Noršurskautsins er ķ lįgmarki ķ september įr hvert og eins og sjį mį į efri myndinni hérundir, žį hefur śtbreišsla hafķss sķšan męlingar meš gervihnöttum hófust minnkaš śr u.ž.b. 8 miljónum ferkķlómetra ķ um 5,5 miljón ferkķlómetra įriš 2009. Įriš 2009 var 3. minnsta śtbreišsla hafķss sķšan gervihnattamęlingar hófust. Hafķsinn į Noršurskautinu hefur veriš aš minnka um 11 % į įratug, mišaš viš mešaltal 1979-2000. Nešri myndin sżnir hvernig žróunin er nśna, brotalķnan er veturinn 2006-2007, sś blįa er veturinn nśna og sś grįa žykka er mešaltal įranna 1979-2000. En auk śtbreišslu hafķssins žar einnig aš skoša rśmmįl, sem hefur fariš minnkandi, ž.e. žykkt hafķssins, sem er žynnri en įšur. 

 

Septemberśtbreišsla hafķss į Noršurskautinu ķ milljónum ferkķlómetra. Rauša lķnan sżnir beinar męlingar, en svarta lķnan spįr loftslagslķkana IPCC įsamt óvissu. Eins og sést žį hefur brįšnun hafķss fariš fram śr svörtustu spįm IPCC. 2009 gildiš var ekki teiknaš inn, en žaš var hęrra en 2008 gildiš - eša um 5,1 milljón ferkķlómetrar sem er töluvert nešan viš spį IPCC.

Septemberśtbreišsla hafķss į Noršurskautinu ķ milljónum ferkķlómetra. Rauša lķnan sżnir beinar męlingar, en svarta lķnan spįr loftslagslķkana IPCC įsamt óvissu. Eins og sést žį hefur brįšnun hafķss fariš fram śr svörtustu spįm IPCC. 2009 gildiš var ekki teiknaš inn, en žaš var hęrra en 2008 gildiš - eša um 5,1 milljón ferkķlómetrar sem er töluvert nešan viš spį IPCC.

Ķtarefni

Viš fundum ekki greinina sjįlfa sem fjallaš er um ķ fréttinni į mbl.is sem aš bloggaš er viš, en frétt Guardian um mįliš viršist nokkuš góš:  Wind contributing to Arctic sea ice loss, study finds

Athyglisverš grein um ķsblokkir: Kwok o.fl. 2010 -  Large sea ice outflow into the Nares Strait in 2007

Ķssķša NSIDC: Arctic Sea Ice News & Analysis

Żmislegt efni mį finna į loftslag.is žar sem fjallaš er um hafķs į einn eša annan hįtt: Hafķs


mbl.is Vindar valda minnkun hafķss
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Viš minni virkni sólar

Ķ nżrri grein sem birtist ķ Geophysical Research Letters er velt upp žeirri spurningu hvaša įhrif žaš myndi hafa į loftslag ef sólin fęri yfir ķ tķmabil lķtillar virkni, lķkt og gerši į sautjįndu öld og hafši įhrif til kólnunar (įsamt öšrum žįttum) į svokallašri Litlu Ķsöld. Samkvęmt höfundum žį hefši sambęrilegt skeiš į nęstu įratugum og öld, vęg įhrif til mótvęgis viš hlżnun jaršar.

Hęgt er aš lesa nįnar um žetta į Loftslag.is:

 


Tengsl El Nino og langtķma hlżnunar hrakin

Ķ fyrra kom śt grein žar sem haldiš var žvķ fram aš mikill meirihluti loftslagsbreytinga mętti tengja viš El Nino sveifluna (ENSO) (McLean o.fl. 2009). Žessi grein fékk mikla umfjöllun fyrst um sinn, mešal annars į ķslenskri bloggsķšu

Einn höfunda, Bob Carter, er žekktur efasemdamašur og oft į tķšum vķsaš ķ hann af žeim sem efast um žaš aš hlżnun jaršar sé af mannavöldum. Samkvęmt Carter žį sżndi greinin “nįin tengsl milli ENSO og hnattręns hitastigs jaršar, eins og stendur ķ greininni, sem gefur lķtiš svigrśm til hlżnunar af völdum losunar manna į koldķoxķši”.  Žęr nišurstöšur voru ķ miklu ósamręmi viš tveggja įratuga rannsóknir vķsindamanna, sem hafa fundiš śt aš ENSO hafi lķtil įhrif į langtķmaleitni hitastigsbreytinga.

Fljótlega komu ķ ljós glufur ķ greininni og ljóst aš McLean o.fl. höfšu notaš undarlegar tölfręšiašferšir til aš taka śt langtķmaleitni gagnanna og įlykta sķšan sem svo aš žaš vęri engin langtķmaleitni (sjį t.d. bloggfęrslu af DeepClimate – Is ENSO “responsible for recent global warming?” No), en ritrżnt svar hefur nś veriš samžykkt til birtingar ķ tķmaritinu Journal of Geophysical Research (Foster o.fl. 2010) žar sem śtskżrt er af hverju grein McLean o.fl. ber ekki saman viš nišurstöšur annarra vķsindamanna.

---

Hęgt er aš lesa nįnar um žetta mįl į Loftslag.is;


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband