Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2010

Mišaldabrellur

Bloggfęrsla žżdd af Skeptical Science og einnig birt žar. Höfundur Mark Richardson

Hokkķkylfan er vķšfręg ķ heimi loftslagsbreytinga, en efasemdamenn eiga žó sķn eigin lķnurit sem žeir segja aš sżni fram į aš hśn sé röng. Eitt af žeim vinsęlli er lķnurit frį įrinu 1990 sem tekiš er śr IPPC skżrslu, sem sżnir hlżnun mišalda.


Mynd 1 – Mat fyrstu śttektar IPCC į hitabreytingum ķ Evrópu frį įrinu 900.

Hér fyrir nešan mį sķšan sjį hvernig lķnuritiš leit śt ķ “heimildamynd” Durkin, The Great Global Warming Swindle:


Mynd 2 – Sama mynd og ofan, lķtillega breytt fyrir The Great Global Warming Swindle, takiš eftir textanum NOW.

Nišurstaša nżjustu rannsókna benda til aš mišaldarhlżnunin hafi aš mešaltali veriš kaldari en hitastig er ķ dag, en myndir eins og The Great Global Warming Swindle, bloggsķšur og hugmyndabankar (e. think tanks) olķuišnašarins segja annaš – og nota til žess myndir eins og hér fyrir ofan. Svo viršist sem žessar myndir séu byggšar į lķnuriti sem birtist ķ grein eftir Lamb 1965:

 

Gögnin eru hitastigsbreytingar fyrir miš England, en eftir 1680 žį er notaš 50 įra mešaltal į hitamęlingum HadCET. Sem betur fer hafa męlingar haldiš įfram frį žvķ žessu lķnuriti lauk (sem var ķ kringum 1920), žannig aš hęgt er aš athuga hver hitinn nś er ķ raun og veru. Į mynd 4 sjįum viš HadCET meš 10 įra mešaltali (punktalķna) og 50 įra mešaltali (heil lķna). Viš framlengjum 50 įra mešaltališ og žį kemur ķ ljós aš hitastig nś er um 0,35°C meira en ķ sķšasta punkti ķ grein Lamb. En žar sem hlżnun jaršar jókst grķšarlega upp śr 1980 žį vantar töluvert upp į aš žaš sżni rétta mynd, mišaš viš stöšuna ķ dag. Žvķ er gott aš hafa til samanburšar 10 įra mešaltal og žį sjįum viš aš hitastigiš hefur aukist um sirka 1°C frį sķšusta punkti Lamb.


Mynd 4 – HadCET gögn frį įrinu 1680, meš 10 įra hlaupandi mešaltali (punktalķna) og 50 įra hlaupandi mešaltali (heil lķna).

Ef skošuš er aftur mynd 2, žį er merkt inn hęgra megin, meš stórum stöfum, NOW og svo viršist vera sem aš sś mynd sé žvķ ķ raun aš segja okkur aš nśverandi hitastig sé hiš 50 įra mešaltališ sem er meš mišgildi į öšrum įratug 20. aldar. Žar sem viš lifum į 21. öldinni žį er žaš svolķtiš kjįnalegt. Hér fyrir nešan eru merkt inn tvö NOW. Hiš nešra sżnir nżjasta 50 įra mešaltal og hiš efra sķnir nżjasta 10 įra mešaltal:


Mynd 5 – Hvar erum viš nś? Nešri lķnan sem merkt er NOW sżnir hvar viš erum mišaš viš nżjasta 50 įra hlaupandi mešaltal. Efri sżnir aftur į móti hvar viš erum mišaš viš 10 įra mešaltal.

The Great Global Warming Swindle og ašrar heimildir efasemdamanna sem sżna žessa mynd og segja aš mišaldarhlżninin hafi veriš heitari en hitinn er ķ dag, eru ekki aš sżna heildarmyndina. Žęr eru aš sżna, aš į miš Englandi var hlżrra ķ kringum įriš 1200 heldur en žaš var įriš 1920 – ķ raun eru žessar heimildir einnig aš sżna aš sķšasti įratugur er heitari en hvaša 50 įra tķmabil lķnuritsins, aš meštöldu mišaldarhlżnuninni, ž.e. ef viš framlengjum žau gögn sem til eru til dagsins ķ dag.

Margar samskonar myndir eru ķ hįvegum hafšar į efasemdasķšum, en žessi mynd er einstaklega uppfręšandi, žar sem hśn sżnir žrjįr af algengustu brellunum viš aš fela hlżnunina. Fyrsta brellan er aš fela hitastigskvaršann og/eša gildi hitastigsins. Önnur brellan er aš velja eitt landsvęši ķ heiminum og sś žrišja er aš klippa ķ burtu eša hunsa męlingar sem sżna undanfarna hlżnun.

Žaš viršist vera til töluvert af dęmum frį żmsum svęšum heims žar sem hlżrra var į mišöldum og žó aš flestar rannsóknir bendi til aš, hnattręnt séš, nś sé hlżrra en žį, žį er ljóst aš vķsindamenn halda įfram aš rannsaka fornloftslag (ef žaš var hlżrra, žį myndi žaš benda til aš jafnvęgisvörun vęri hęrri). Žaš er žó mikilvęgt aš vega og meta sönnunargögn sem aš manni er rétt – žau geta veriš misvķsandi eins og dęmin sanna.

Tengdar fęrslur


Samhengi hlutanna - Ķstap Gręnlandsjökuls

Oft er gott aš fį samhengi ķ hlutina. Žaš er hęgt aš gera meš žvķ aš bera hlutina sjónręnt viš eitthvaš sem viš teljum okkur žekkja. Stundum vill žaš verša žannig aš gögnin og tölfręšigreiningarnar skyggja į stęršarsamhengiš. Gott dęmi um žetta er sį massi sem Gręnlandsjökull missir į įri hverju. Žegar vķsindamenn ręša um massatap Gręnlandsjökuls er oftast talaš um gķgatonn. Eitt gķgatonn er einn milljaršur tonna. Til aš gera sér žetta ķ hugarlund, žį er gott aš hafa žaš ķ huga aš 1 gķgatonn er u.ž.b. “1 kķlómeter x 1 kķlómeter x 1 kķlómeter”, (reyndar ašeins stęrra ķ tilfelli ķss, ętti aš vera 1055 m į hvern veg). Til aš gera sér ķ hugarlund hvaš 1 gķgatonn er žį skullum viš bera žaš saman viš hina fręgu Empire State byggingu:

Hversu mikiš er massatapiš į Gręnlandsjökli? Meš žvķ aš fylgjast meš og męla breytingar ķ žyngdarafli ķ kringum ķsbreišuna hafa veriš notašir gervihnettir sķšasta įratug (Velicogna 2009). Į įrunum 2002 og 2003 var tap ķ ķsmassa Gręnlandsjökuls u.ž.b. 137 gķgatonn į įri.

En massatap Gręnlandsjökuls hefur meira en tvöfaldast į innan viš įratug. Hraši massatapsins į tķmabilinu 2008 til 2009 var um 286 gķgatonn į įri.

Žetta er skżr įminning um žaš aš hlżnun jaršar er ekki bara tölfręšilegt hugtak, sett saman į rannsóknarstofum, heldur hefur raunveruleg įhrif.

Žessi fęrsla er lausleg žżšing af žessari fęrslu į Skeptical Science.

Tengt efni į Loftslag.is:


Magnandi svörun aš verki

Žetta er įhugaverš frétt hjį mbl.is - žeir fį rós ķ hnappagatiš aš fylgjast svona vel meš, viš sįum minnst į žessa grein fyrst ķ dag.

Til aš byrja meš viljum viš tengja į greinina sjįlfa, eftir žį Screen og Simmonds (2010), en hśn heitir The central role of diminishing sea ice in recent Arctic temperature amplification. Žeir sem hafa ekki įskrift af Nature, verša aš lįta sér nęgja įgripiš, en žar segir ķ lauslegri žżšingu:

Hlżnun viš yfirborš sjįvar hefur veriš nęstum tvisvar sinnum meiri į Noršurskautinu en sem nemur hnattręnu mešaltali sķšustu įratugi - nokkuš sem kallaš er Noršurskautsmögnunin (Arctic amplification). Aukinn styrkur gróšurhśsalofttegunda hefur stjórnaš hlżnun Noršurskautsins og Jaršarinnar ķ heild; hin undirliggjandi įstęša Noršurskautsmögnunarinnar hefur veriš óljós hingaš til. Hlutverk minnkunar ķ snjó og hafķsśtbreišslu og breytingar ķ straumum loftshjśps og sjįvar, skżjahula og vatnsgufa er enn ókljįš deiluefni. Betri skilningur į žeim ferlum sem hafa veriš rįšandi ķ hinni magnandi hlżnun er naušsynlegt til aš dęma um lķkur, og įhrif, į framtķšarhlżnun Noršurskautsins og hafķssbrįšnunar.

Ķ žessari grein sżnum viš aš hlżnun Noršurskautsins er mest viš yfirboršiš flest įrin og er aš mestu leiti ķ samręmi viš minnkun ķ hafķsśtbreišslu. Breytingar ķ skżjahulu hafa, aftur į móti, ekki haft mikil įhrif į undanfarna hlżnun. Aukning ķ vatnsgufu lofthjśpsins, sem er aš hluta afleišing minnkandi śtbreišslu hafķss, gęti hafa aukiš į hlżnun ķ nešri hluta lofthjśpsins yfir sumartķmann og ķ fyrri hluta haustsins.

Nišurstaša okkar er sś aš minnkandi hafķs hefur haft afgerandi hlutverk ķ Noršurskautsmögnuninni. Sś nišurstaša styrkir tilgįtur um aš sterk magnandi svörun milli hafķss og hitastigs sé hafiš į Noršurskautinu, sem eykur lķkurnar į hrašari hlżnun og frekari brįšnun hafķss, sem mun lķklega hafa įhrif į vistkerfi Pólsins, massabreytingar jökulbreiša og mannlegar athafnir į Noršurskautinu.

Žetta er nokkuš mikiš aš melta ķ einum bita. Śtskżringu mį finna į loftslag.is į žvķ hvaš magnandi svörun er, en žar segir mešal annars:

"Magnandi svörun (e. positive feedback) er hugtak sem er frekar mikiš notaš ķ loftslagsfręšum. Žar er įtt viš ferli žar sem afleišingin magnar upp orsökina og veldur kešjuverkun meš hugsanlega slęmum stigvaxandi įhrifum. Į hinn bóginn getur afleišing myndaš dempandi svörun (e. negative feedback) į móti orsökinni og dregiš śr henni.

Magnandi svörun

Viš hlżnun jaršar eru żmis ferli sem valda magnandi svörun.  Viš hlżnun eykst t.d. raki eša vatnsgufa ķ andrśmsloftinu og žar sem vatnsgufa er gróšurhśsalofttegund žį magnar žaš hlżnunina upp.

Annaš žekkt ferli er hiš svokallaša Ice-Albeido effect ž.e. žegar hafķs brįšnar vegna hlżnunar jaršar žį endurspeglast minna sólarljós śt śr lofthjśpnum og sjórinn gleypir meiri hita og žvķ hitnar meira og meiri hafķs brįšnar."

Magnandi svorun

Tengdar fęrslur į loftslag.is 

Lesa meira um hafķs į loftslag.is


mbl.is Brįšnun ķss veldur meiri hlżnun en hingaš til hefur veriš tališ
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žess vegna hękka gróšurhśsalofttegundir hitastig

Ķ myndbandi, sem hęgt er aš sjį į Loftslag.is, frį ChangingClimates er į einfaldan hįtt fariš yfir žaš hvers vegna gróšurhśsalofttegundir hafa įhrif į hitastig. Reynt er aš lżsa ešli gróšurhśsalofttegunda į leikręnan hįtt, žaš mį spyrja sjįlfan sig hvernig žaš tekst til. Efnislega er innihaldiš žó fróšlegt hverjum žeim sem langar aš kynna sér ešli gróšurhśsalofttegunda į einfaldan hįtt. Eftirfarandi lżsing er viš myndbandiš į YouTube:

Scott Denning, viš Loftslagsvķsindadeild Rķkishįskólans ķ Colorado, śtskżrir į einfaldan hįtt ešli og eiginleika sameinda gróšurhśsalofttegundanna og hvernig žęr fanga hita ķ andrśmsloftinu.

Myndbandiš er hęgt aš sjį į loftslag.is:

Tengt efni af Loftslag.is:


Vinnuhópur 1 fęr toppeinkun

ipcc-cartoonNżlega birtist samantekt og gagnrżni į fjóršu śttekt IPCC frį įrinu 2007 – gagnrżnin er sś aš fjórša śttektin innihaldi allt aš 30% af óritrżndum greinum (sjį NOconsensus.org). Žaš skal tekiš fram aš hér er į feršinni gagnrżni frį efasemdamönnum um hnattręna hlżnun af mannavöldum.

Žaš sem žeir viršast ekki hafa įttaš sig į er, aš meš žvķ aš flokka nišur skżrslurnar eftir vinnuhópum, žį gįfu žeir vinnuhópi 1 toppeinkun. Vinnuhópur 1 (wg1) sį um aš skrifa um vķsindalega žekkingu į vešurfari og loftslagsbreytingum – eša eins og viš höfum įšur skrifaš hér į loftslag.is:

Žaš helsta sem veriš er aš gagnrżna IPCC fyrir, er ķ kafla um afleišingar og įhrif į samfélög. Žar er žekkingin götótt og svo viršist vera sem aš inn ķ skżrslu vinnuhóps 2 (wg2) hafi rataš heimildir sem ekki eru ritrżndar – oft skżrslur sem unnar eru upp śr ritrżndum greinum, en žar hefur greinilega slęšst inn villa varšandi jökla Himalaya. Skżrsla vinnuhóps 1 (wg1) sem fór ķ gegnum įstand jaršarinnar, vķsindalega og ritrżnt, hefur sżnt sig aš er byggš į ansi góšum grunni – žótt eflaust megi gagnrżna mat žeirra į sumu – t.d. mį benda į aš jökulbreišur Gręnlands og Sušurskautsins eru aš brįšna hrašar en bśist var viš ķ skżrslunni (og samfara var vanmat į hękkun sjįvarstöšu) – einnig hefur brįšnun hafķss veriš hrašari en bśist var viš af IPCC og fleira mį nefna.

Ķ śttekt NOconsensus.org kemur fram aš yfir 93% af žeim 6226 greinum sem eru notašar ķ vinnuhóp 1 eru ritrżndar. Žaš žżšir samkvęmt žeim aš vinnuhópur 1 fęr einkunina A - ekki slęmt - ž.e. hin vķsindalega žekking į vešurfari og loftslagsbreytingum er samkvęmt žeim mjög vel unnin af IPCC. Ž.e. žeir hljóta žvķ aš taka undir eftirfarandi nišurstöšu:

Megin nišurstaša fjóršu śttektar millirķkjanefndarinnar er aš breytingar ķ żmsum nįttśružįttum ķ lofthjśpnum, hafinu og ķ jöklum og ķs bera óumdeilanleg merki hlżnunar jaršar.  – Žaš er mjög lķklegt aš mešalhiti į noršuhveli jaršar hafi į sķšari hluta 20. aldar veriš hęrri en į nokkru öšru 50-įra tķmabili sķšustu 500 įrin, og lķklega sį hęsti ķ a.m.k. 1300 įr. – Žaš er afar ólķklegt aš žį hnattręnu hlżnun sem oršiš hefur į sķšustu fimm įratugum megi śtskżra įn ytri breytinga. Samanlögš įhrif nįttśrulegra žįtta, ž.e. eldgosaösku og breytinga į styrk sólar, hefšu lķklega valdiš kólnun į tķmabilinu (śr skżrslu sem unnin var fyrir Umhverfisrįšuneytiš um Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi).

Fleiri slķkar vel ķgrunašar nišurstöšur mį finna ķ skżrslu vinnuhóps 1 (sjį wg1). Vel af sér vikiš hjį NOconcensus.org aš sżna fram į hversu sterk gögn eru į bak viš hinn vķsindalega grunn bakviš kenninguna um aš Jöršin sé aš hlżna af mannavöldum. Aš sama skapi mį hrósa IPCC fyrir vel unniš starf.

Tengdar fęrslur af loftslag.is


Kólnun ķ Noršur Evrópu - ekki hnattręn

Hér er greinilega įkvešinn misskilningur ķ gangi hjį fréttamönnum mbl.is. Žaš er ekki veriš aš spį kuldaskeiši, nema ef hęgt er aš segja aš lķtilshįttar kólnun ķ Noršur Evrópu sé hęgt aš flokka sem kuldaskeiš. Žess ber aš geta aš žessi stašbundna kólnun er ekki talin hafa nęgileg įhrif til aš draga śr hlżnun jaršar į nęstunni - en hitastig sķšustu 12 mįnuša er žaš hęsta frį upphafi męlinga (samkvęmt gögnum frį NASA), žrįtt fyrir nišursveiflu ķ sólinni.

Hitt er annaš, aš žetta er įhugaverš grein, sjį fęrslu um hana į loftslag.is: Lķtil sólvirkni kęlir Noršur-Evrópu - en žar segir mešal annars:

Tķmabil lķtillar virkni Sólarinnar, leišir af sér breytingar ķ lofthjśp jaršar sem verša til žess aš žaš veršur óvenjulega kalt ķ Noršur Evrópu, samkvęmt nżrri rannsókn sem birtist ķ Environmental Research Letters fyrir stuttu.

Vķsindamenn greindu 350 įra gögn frį miš Englandi sem nį aftur til įrsins 1659 og bįru saman viš sólblettagögn į sama tķmabili. Meš žvķ aš sķa ķ burtu hlżnun af völdum gróšurhśsalofttegunda, žį kom ķ ljós aš vetur ķ Evrópu voru um 0,5°C kaldari, žegar lķtil virkni var ķ sólinni.

Svo sterk er fylgnin aš žrįtt fyrir aš hnattręnn hiti Jaršar įriš 2009 hafi veriš sį fimmti hęsti frį upphafi męlinga, žį var veturinn į Englandi sį 18. kaldasti sķšastlišin 350 įr.

Lesa meira

Žaš kemur einnig fram aš höfundar benda į aš žó aš nśverandi nišursveifla ķ sólvirkni haldi įfram žį muni žaš ekki hafa įhrif į hina hnattręnu hlżnun – įhrifin séu mjög svęšabundin og žį nęr eingöngu Evrópskt fyrirbęri. Žvķ megi allt eins bśast viš aš Evrópa verši kaldari yfir vetrartķman į nęstunni – ž.e. ef aš nišursveifla ķ virkni Sólar heldur įfram.

Heimildir og ķtarefni

Greinina mį finna hér: Lockwood o.fl. 2010 – Are cold winters in Europe associated with low solar activity?

Góša umfjöllun um greinina mį sjį į Nature News: Ebbing sunspot activity makes Europe freeze

Tengdar fęrslar į loftslag.is


mbl.is Spį köldum vetrum nęstu įrin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Opinn žrįšur I

thumb_open_threadŽessi fęrsla er hugsuš sem einskonar hvati į hverskonar umręšu um loftslagsmįl. Athugasemdir eru opnar fyrir alls kyns innlegg ķ umręšuna. Žaš mį koma meš hvaš sem er sem tengist loftslagsvķsindunum eša umręšunni um žau į einhvern hįtt ķ athugasemdir hér undir. Skiptir ekki ašalmįlinu hvort um efnisleg nįlgun er aš ręša eša bundiš mįl, svo einhver dęmi séu tekin. Um aš gera aš tvinna saman żmislegt tengt loftslagsmįlum, nżtt og gamalt efni, żmsar rannsóknir, fróšlega tengla, koma skilabošum til okkar eša bara til aš segja hę.

Svona fęrslur nefnast "open thread" į ensku og eru algengt form til aš skapa umręšu į erlendum heimasķšum. Žaš er žvķ ekki śr vegi aš prófa žetta hér. Eins og sjį mį śt frį rómversku tölunni sem ķ yfirskriftinni, žį gerum viš rįš fyrir framhaldi į žessu ķ framtķšinni.

Viš viljum gjarnan fį allar athugasemdir į einn staš og vķsum žvķ athugasemdum į Loftslag.is:


Yfirlżsing GSA um loftslagsbreytingar

The_Geological_Society_of_America-logo-B3FCB353D6-seeklogo_comĮ fundi ķ sķšustu viku, uppfęrši GSA (Geological Society of America – Jaršfręšafélags Bandarķkjanna) yfirlżsingu sķna um loftslagsbreytingar og vķsindin žar į bakviš. Žar segir mešal annars, lauslega žżtt:

Rannsóknir sķšustu įratugi hafa sżnt aš loftslag er aš breytast, bęši vegna nįttśrulegra įstęšna og mannlegra athafna. Jaršfręšafélag Bandarķkjanna (GSA) tekur undir mat Bandarķsku Vķsindanefndarinnar (National Academies of Science 2005), Bandarķska Rannsóknarrįšsins (National Research Council 2006) og Loftslagsnefndar Sameinušu Žjóšanna (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC 2007) um aš hnattręnt loftslag hafi hlżnaš og aš mannlegar athafnir (mest losun gróšurhśsalofttegunda) sé megin įstęša hlżnunarinnar frį mišri sķšustu öld. Ef įfram heldur sem horfir, žį megi bśast viš žvķ aš hnattręnn hiti ķ lok žessarar aldar muni hafa töluverš įhrif į menn og ašrar lķfverur. Aš taka į ašstešjandi vanda vegna loftslagsbreytinga mun krefjast ašlögunar aš breytingunum og įtaks ķ aš draga śr losun CO2 af mannavöldum.

Ķ yfirlżsingunni er mešal annars rakiš aš hęgt sé aš śtiloka skammtķmaįhrif af völdum eldvirkni og El Nino og svo segir:

Nišurstašan er sś aš styrkur gróšurhśsalofttegunda, sem er aš breytast af mannavöldum, og sveiflur ķ sólvirkni eru einu žęttirnir sem gętu mögulega breyst nógu hratt og nógu lengi til aš skżra śt męldar breytingar į hnattręnum hita. Žótt žrišja skżrsla IPCC hafi ekki śtilokaš aš allt aš 30% af loftslagsbreytingunum gętu veriš af völdum sveifla ķ sólvirkni frį 1850, žį hafa męlingar į sambęrilegum stjörnum og nżjar hermanir į žróun sólvirkni sólar lękkaš žaš mat. Ķ fjóršu skżrslu IPCC er nišurstašan sś aš breytingar ķ sólvirkni, sem hefur veriš samfellt męlt frį įrinu 1979, nemi einungis um 10% af žeirri hlżnun sem oršiš hefur sķšastlišin 150 įr.

Heimildir og ķtarefni

Fréttatilkynning GSA mį finna hér: Geological Society of America Adopts New Position Statement on Climate Change
Lesa mį yfirlżsinguna ķ heild hér: GSA Position Statement on Climate Change. Adopted October 2006; revised April 2010

IPCC (Intergovernmental Panel on Climate Change), 2007, Summary for policymakers, in Climate Change 2007: The physical science basis: Cambridge, United Kingdom, Cambridge University Press, 18 p.

National Academies of Science (2005). Joint academes statement: Global response to climate change.

National Research Council, 2006, Surface temperature reconstructions for the last 2000 years: Washington, D.C., National Academy Press, 146 p.

Tengt efni į loftslag.is


Fjöldaśtdauši lķfvera

Bloggfęrsla žżdd af Skeptical Science og einnig birt žar sem og į loftslag.is

Viš loftslagsbreytingar, žį er ein af stóru spurningunum sś hvort nįttśran muni nį aš ašlaga sig aš breyttum ašstęšum. Svariš mį finna meš žvķ aš skoša jaršsöguna. Ķ jaršsögunni, žį hafa komiš tķmabil žar sem loftslag hefur breyst grķšarlega. Viš žęr breytingar uršu gjarnan fjöldaśtdaušar, žar sem margar lķfverur dóu śt – og ķ kjölfariš kom hęgfara bati lķfrķkisins. Saga kóralrifja gefur okkur innsżn ķ žessa atburši, žar sem kóralrif eru langlķf og saga žeirra ķ gegnum jaršsöguna tiltölulega vel žekkt (Veron 2008). Meš žvķ aš skoša žau, žį sést aš kóralrif hafa oršiš fyrir įhrifum žessara fjöldaśtdauša, sem tók žau milljónir įra aš jafna sig af. Žau tķmabil eru žekkt sem “reef gaps” (eša kóralrifjabil).

Mynd 1: Tķmalķna śtdauša lķfvera. Fimm tķmabil eru merkt sérstaklega žegar mikill śtdauši lķfvera varš. Svartir kassar sżna tķmabil žegar bil varš ķ vexti kóralrifja, mśrsteinsmunstur sżnir tķmabil töluveršar vaxtar kóralrifja (Veron 2008).

Žaš hafa oršiš fimm tķmabil fjöldaśtdauša lķfvera ķ sögu jaršar:

  1. Fyrsta fjöldaśtdauša atburšurinn varš ķ lok Ordovisium, en steingervingagögn benda til žess aš 60% af ęttkvķslum lķfvera ķ sjó og į landi hafi žurrkast śt.
  2. Fyrir 360 milljónum įra, ķ lok Devon, žį umbreyttist lķfvęnlegt umhverfi fyrir kóralla, yfir ķ óhagstętt ķ 13 milljónir įra og fjöldaśtdauši nśmer tvö varš į Jöršinni.
  3. Steingervingagögn ķ lok Perm benda til fjöldaśtdauša lķfvera eša allt aš 80-95% śtdauši sjįvarlķfvera. Kóralrif birtast ekki aftur fyrr en eftir um 10 milljón įr, lengsta eyša ķ myndun kóralrifja ķ jaršsögunni.
  4. Ķ lok Trķas varš fjöldaśtdauši um helmings hryggleysingja sjįvar. Um 80% ferfętlinga į landi dóu śt.“
  5. Fyrir 65 milljónum įra, viš lok Krķtar er fręgasti śtdaušinn, en žį žurrkušust śt risaešlurnar. Nįnast ekkert stórt landdżr lifši af. Plöntur uršu einnig fyrir baršinu į sama tķma og sjįvarlķfverum ķ hitabeltinu var śtrżmt aš mestu. Hnattręnn hiti Jaršar var 6-14°C hęrri en hann er ķ dag og sjįvarstaša yfir 300 m hęrri en nś.  Į žessum tķma žį žöktu höfin allt aš 40% af nśverandi yfirborši meginlandanna.

En hvaš olli žessum fjöldaśtdauša lķfvera?

...

Nįnar er hęgt aš lesa um žaš į Loftslag.is:

Tengdar fęrslur af loftslag.is:

 


Hrakningar Monckton

Ķ tveimur nżjum myndböndum frį Greenman3610, öšru nafni Peter Sinclair, skošar hann į kaldhęšin hįtt rökleysur Lord Monckton um loftslagsmįl. Lord Monckton hefur veriš išinn viš aš leggja fram fullyršingar um aš vķsindin į bak viš loftslagsfręšin séu röng, aš engin hlżnun eigi sér staš og żmsu fleiru ķ žeim dśr. Aš mati Greenman3610 į žvķ hversu mikiš “žvašur, markleysur, bull og vitleysa” kemur frį Lord Monckton varšandi loftslagsfręšin, žį hefur hann gert tvö myndbönd um hann. Eftirfarandi er lżsing hans į fyrra myndbandinu:

Hann dśkkar allsstašar upp ķ umręšu afneitunarsinna loftslagsvķsindanna.
Hann er ekki vķsindamašur. Hann er meš grįšu ķ blašamennsku.
En hvernig hefur honum tekist aš selja sig sem ašal talsmann žeirra sem afneita loftslagsvķsindunum?
Ķ fyrsta lagi, eins og allir góšir sölumenn, žį žekkir Lord Monckton višskiptavini sķna.

Eftirfarandi er lżsing hans į seinna myndbandinu:

Hann minnir į persónu beint śt śr Monty Python atriši, en Lord Monckton er uppįhald žeirra sem óska žess ķ örvęntingu aš hugarburšur afneitunarsinna loftslagsvķsindanna sé réttur. Žaš er mikiš meira efni en hęgt er aš koma fyrir ķ einu myndbandi, žar af leišandi var tveggja žįtta röš naušsynleg, bara til aš  byrja aš fara yfir žį uppsprettu rangfęrslna sem Lord Monckton ber į borš.

Myndböndin mį sjį į Loftslag.is:

Aš venju eru myndbönd Greenman3610 nokkuš kaldhęšin, en žau innihalda oft nokkuš fróšlegan vinkil į mįlin, sjį önnur myndbönd frį honum hér.

Tengt efni af Loftslag.is:


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband