Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2010

Jafnvęgissvörun Lindzen

Bloggfęrsla žżdd af Skeptical Science og einnig birt žar og į loftslag.is, Jafnvęgissvörun Lindzen.

Jafnvęgissvörun loftslags segir til um hversu mikiš loftslag bregst viš ójafnvęgi ķ orkubśskap Jaršar. Algengasta skilgreiningin er breyting ķ hnattręnu hitastigi viš tvöföldun į styrk CO2 ķ andrśmsloftinu. Ef hvorki vęri magnandi né dempandi svörun, žį vęri jafnvęgissvörunin ķ kringum 1°C. Vitaš er aš žaš verka į loftslagiš bęši magnandi og dempandi svörun. En hver eru heildarįhrifin af žeim? Ein lausnin er aš skoša hvernig loftslagiš bregst viš breytingum ķ hitastigi. Til eru gervihnattamęlingar į geislunarbśskap og yfirboršsmęlingar į hitastigi. Meš žvķ aš bera žessa tvo žętti saman, ętti aš vera hęgt aš fį įętlun į heildarsvöruninni.

Ķ einni grein birtist tilraun til aš gera slķkt – On the determination of climate feedbacks from ERBE data (Lindzen og Choi 2009). Žar er skošaš hitastigsgildi ķ hitabeltinu (beltiš sem liggur 20° sitt hvoru megin viš mišbaug) frį įrinu 1986 til 2000. Sérstaklega var litiš til tķmabila žar sem hitabreytingin var meiri en 0,2°C, merkt meš raušum og blįum lit (mynd 1).


Mynd 1: Hitafrįviksgildi hvers mįnašar viš yfirborš sjįvar milli 20°S og 20°N. Tķmabil hitabreytinga sem eru meiri en 0,2°C er merkt meš raušum og blįum lit (Lindzen og Choi 2009).

Lindzen og Choi greindu einnig gervihnattamęlingar į śtgeislun yfir tķmabiliš. Žar sem skammtķmasveiflur ķ hitastigi hitabeltisins er aš mestu stjórnaš af El Nino sveiflunni (ENSO), žį veitir breytingin ķ śtgeislun innsżn ķ žaš hvernig loftslag bregst viš breytingum ķ hitastigi. Greining žeirra leiddi af sér aš žegar žaš er hlżrra žį var meiri śtgeislun śt ķ geim. Nišurstaša žeirra er sś aš svörunin vęri dempandi og heildarjafnvęgissvörunin loftslags fyrir Jöršina vęri um 0,5°C.

Žessar nišurstöšur hafa žó veriš hraktar ķ nżlegri grein. Relationships between tropical sea surface temperature and top-of-atmosphere radiation (Trenberth o.fl. 2010) sżndi fram į żmsa galla ķ greiningu Lindzen. Žaš kom ķ ljós aš nišurstašan fyrir hina lįgu jafnvęgissvörun loftslags var hįš vali į žvķ hvaša byrjunar- og endapunktur var valinn viš greininguna. Litlar breyingar ķ žvķ vali gerši žaš aš verkum aš gjörólķk nišurstaša fékkst. Reyndar var žaš žannig aš meš žvķ aš fęra til žessa byrjunar- og endapunkta žį var hęgt aš fį hvaša jafnvęgissvörun sem mašur vildi.


Mynd 2: Hlżnunar- (rauš lķna) og kólnunartķmabil (blį lķna) ķ hitabeltissjó (20°S-20°N). Tķmabil sem notuš voru af Lindzen og Choi 2009 (fylltir hringir) og annarskonar tķmabil (opnir hringir) (Trenberth o.fl. 2010).

Annar meirihįttar galli ķ greiningu Lindzen og Choi er aš žeir reyna aš reikna śt hnattręna jafnvęgissvörun loftslags śt frį gögnum ķ hitabeltinu. Hitabeltiš er ekki lokaš kerfi – töluvert af orku flyst į milli hitabeltisins og heittemprušu beltanna. Til aš reikna hnattręna jafnvęgissvörun loftslags, žį žarf aš nota hnattręnar męlingar.

Žaš er stašfest ķ annarri grein, sem birtist ķ byrjun maķ (Murphy 2010). Ķ žessari grein kemur fram aš smįar breytingar ķ hitafęrslu milli hitabeltisins og heittemprušu beltanna getur yfirgnęft merki frį hitabeltinu. Nišurstaša žeirra er sś aš jafnvęgissvörun loftslags verši aš reikna śt frį hnattręnum gögnum.

Aš auki kom śt grein fyrir stuttu, žar sem greining Lindzen og Choi 2009 var endurtekin og hśn borin saman viš nišurstöšur žar sem notuš voru nįnast hnattręn gögn (Chung o.fl. 2010). Žau gögn benda til heildar magnandi svörunar og nišurstaša höfundar er sś aš žaš sé ekki fullnęgjandi aš reikna śt hnattręna jafnvęgissvörun loftslags śt frį gögnum śr hitabeltinu.

Til aš skilja loftslag, žį veršur aš taka meš ķ dęmiš öll tiltęk gögn. Ķ tilfelli jafnvęgissvörunar loftslags og gervihnattagagna, žį er naušsynlegt aš nota hnattręn gögn – ekki eingöngu gögn frį hitabeltinu. Einstakar greinar veršur einnig aš skoša ķ ljósi annarra sambęrilegra ritrżndra greina. Mikill fjöldi greina žar sem litiš er į mismunandi tķmabil jaršsögunnar sżna hver um sig töluvert samręmda nišurstöšu - jafnvęgissvörun loftslags er um 3°C og žar meš eru heildar įhrifin ķ formi magnandi svörunar.

Tengdar fęrslur į loftslag.is


Umfjöllun į loftslag.is um danska uppkastiš

Žetta er fróšleg žróun mįla, sem kemur fram ķ fréttinni. Hvort hęgt er aš gera forsętirsrįšherra Dana persónulega įbyrgan fyrir žvķ aš rįšstefnan fór śt ķ sandinn veit ég ekki, en žaš mį kannski segja aš žetta skjal hafi skapaš įkvešin óróa į rįšstefnunni. Hér undir mį lesa žaš sem viš skrifušum į loftslag.is daginn sem skjölin komu upp į yfirboršiš.

...

COP15-A-Haitian-delegatio-001

Žaš var uppi fótur og fit į loftslagsrįšstefnunni ķ Kaupmannahöfn žegar skjöl sem lekiš var, komu fram ķ dagsljósiš. Žessi skjöl, eru talin vera drög aš samningi sem žjóšarleištogar hafa įtt aš skrifa undir ķ nęstu viku. Samkvęmt heimildum žį eru skjölin talin veita rķkari löndum meiri völd og į sama tķma setja Sameinušu žjóširnar į hlišarlķnuna ķ framtķšarvišręšum um loftslagsmįl. Einnig lķtur śt fyrir aš ķ skjölunum sé žróunarlöndunum sett ólķk takmörk varšandi losun kolefnis į hvern ķbśa, mišaš viš rķkari lönd įriš 2050. Žetta er tališ hafa žį žżšingu aš rķkari žjóšir geti losaš u.ž.b. tvöfalt meira 2050, en žróunarlöndin. Hinn svokallaši Danski texti, var leynilegt skjal, sem ašeins einstaklingar ķ innsta hring rįšstefnunnar höfšu unniš aš. Ķ žeim hópi eru m.a. lönd eins og Bretland, Danmörk og Bandarķkin. Ašeins žįtttakendur frį örfįum löndum höfšu haft möguleika į aš lķta žennan texta augum, eftir aš hann var klįrašur nś ķ vikunni.

Samkomulaginu ķ skjalinu sem lekiš var til the Guardian, sżnir frįvik frį Kyoto bókuninni, en samkvęmt Kyoto įttu žęr žjóšir sem ķ gegnum tķšina hafa losaš mest af gróšurhśsalofttegundum, aš skila meiri minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda en ašrar žjóšir. Samkvęmt skjalinu žį į Alžjóša bankinn (World Bank) aš taka viš stjórn fjįrstušnings vegna loftslagsbreytinga, en žaš er einnig breyting frį žvķ sem var ķ Kyoto bókuninni.

Greining į skżrslunni, gerš af žróunarlöndunum, hefur komist ķ hendur the Guardian. Žessi greining sżnir fram į żmislegt sem veldur žeim įhyggjum, žar į mešal eftirtaldir punktar:

  • Telja žróunarlöndin aš neyša eigi žau til aš samžykkja įkvešin losunartakmörk, sem ekki voru ķ fyrri skjölum
  • Flokka į fįtękari lönd frekar, meš žvķ aš bśa til nżjan flokk sem kallašur er “žau mest berskjöldušu”
  • Veikja į įhrif Sameinušu žjóšanna ķ aš höndla fjįrmagn vegna loftlagsmįla
  • Ekki į leyfa žróunarlöndunum aš losa meira en 1,44 tonn af kolefni į įri į mann, fyrir 2050, į mešan rķkari lönd fį aš losa 2,67 tonn

Žau žróunarlönd sem hafa séš textan eru sögš vera ósįtt viš hvernig stašiš er aš mįlinu, įn višręšna viš žau.

Hęgt er aš lesa nįnar um žetta mįl į the Guardian, įsamt žvķ aš skoša skjališ sjįlft hér. Žaš er spurning hvaša įhrif žetta hefur į višręšurnar og hvort žetta skjal er eitthvaš sem var hugsaš sem uppkast aš einhverskonar samkomulagi og svo hvort aš žjóširnar geti fundiš lausn į mįlinu žrįtt fyrir lekann į skjalinu. En vęntanlega veršur aš telja lķklegt aš žetta muni hafa einhver įhrif į framgang mįla. Samkvęmt žessari heimild, žį er skjališ 10 daga gamalt og gęti hafa tekiš breytingum sķšan žį.

...

Tengt efni į loftslag.is:


mbl.is Rasmussen klśšraši mįlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nżr gestapistill | Orkusetur

Gestapistill eftir Sigurš Inga Frišleifsson framkvęmdastjóra Orkuseturs var birtur į loftslag.is ķ dag. Pistillinn fjallar um nżja reiknivél sem gerir notendum kleift aš reikna śt eldsneytisnotkun bifreiša, m.a. meš tilliti til kostnašar og losun į CO2.

Įriš 2020 hefur veriš notaš sem višmišun ķ įętlunum rķkja ķ loftlagsmįlum og stefna rķki aš mismunandi miklum samdrętti fyrir žann tķma. Ef mišaš er viš mešallķftķma bifreiša žį er ljóst aš langstęrstum hluta bifreiša sem nś er į götum landsins veršur skipt śt fyrir įriš 2020. Ef neytendur velja bifreišar meš t.d. 20% lęgra śtblįstursgildi žį er ljóst aš samdrįttur ķ śtblęstri frį samgöngum veršur kringum 20% minni fyrir įriš 2020.

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is; Orkusetur | Nż reiknivél.

Tengt efni į loftslag.is:

 


3 Myndbönd

Sķšustu daga höfum viš birt žrjįr fęrslur į loftslag.is meš myndböndum sem eru įhugaverš, hvert į sinn hįtt:

  • Abraham į móti Monckton - Ķ žessu myndbandi er sżnd glęrusżning žar sem vķsindamašur aš nafni John Abraham fer ķ gegnum glęrusżningu Monctons og uppgötvar żmislegt misjafnt. Žetta er langt myndband, en er žó fróšlegt žeim sem vilja kynna sér mistślkanir og óheišarleika sumra žeirra sem afneita loftslagsvķsindunum.
  • Ósérhęfšir sérfręšingar - Myndband frį Potholer54 sem fjallar m.a. um ósérhęfša sérfręšinga, gott ef Moncton bregšur ekki fyrir žarna lķka. Ķ myndbandinu er m.a. fjallaš um sjįlfskipaša sérfręšinga. Myndir žś t.d. lįta vešurfręšing gefa žér sérfręši rįš varšandi hśšsjśkdóma? - Varla, en žaš eru margir sjįlfskipašir "sérfręšingar" žegar kemur aš loftslagsfręšunum.
  • Fyrirsagnir um loftslagsmįl - Įhugaveršur TED fyrirlestur sem Rachel Pike hélt um rannsóknir žęr sem mynda fyrirsagnir blaša og tķmarita um loftslagsmįl. Žaš liggur żmislegt aš baki fyrirsögnunum, mikil vinna viš rannsóknir og męlingar.
Verši ykkur aš góšu og njótiš dagsins.

Vķsindin į bak viš fręšin

Umręšan um loftslagsbreytingar er bśin aš fara fram ķ langan tķma og sķfellt bętast ķ sarpinn nżjar upplżsingar.

Ķskjarnaborun hefur aukiš skilning vķsindamanna į 
loftslagsbreytingum fyrri tķma.

Ķskjarnaborun er eitt af žvķ sem hefur aukiš skilning vķsindamanna į loftslagsbreytingum fyrri tķma.

Hér fyrir nešan mį fręšast um söguna į bakviš kenninguna um gróšurhśsaįhrifin og žęr loftslagsbreytingar sem nś eru ķ gangi. Teknar eru saman helstu orsakir fyrri loftslagsbreytinga og žį nįttśrulega ferla sem ollu žeim og sķšan fariš yfir grunnatriši kenningunnar um hlżnun jaršar af mannavöldum. Aš lokum er horft fram į veginn og loftslag framtķšar skošaš.

Sagan
Orsakir fyrri loftslagsbreytinga
Grunnatriši kenningarinnar
 - Męlingar stašfesta kenninguna
Loftslag framtķšar


Sśrnun sjįvar hrašari en fyrir 55 milljónum įra

Hér er birt fęrsla af loftslag.is frį žvķ ķ febrśar, en žar er um aš ręša žżšingu į umfjöllun śr vefritinu Yale Environment 360.
Sśrnun sjįvar er yfirleitt kallaš hitt CO2 vandamįliš

JOIDES_ResolutionJOIDES Resolution minnir óneitanlega į furšulegan blending olķuborpalls og flutningaskips. Žaš er žó ķ raun rannsóknaskip sem vķsindamenn nota til aš nį upp setkjörnum śr botni sjįvar. Įriš 2003 fóru vķsindamenn ķ rannsóknaleišangur meš skipinu į Sušaustur Atlantshafiš og nįšu upp merkilegu sżni śr setlögum af hafsbotni.

Žeir höfšu boraš nišur ķ setlög sem höfšu myndast į milljónum įra. Elsta setlagiš var hvķtt og hafši myndast viš botnfall kalk-rķkra lķfvera og svipar til kalksteins eins og sést ķ hamraveggjum Dover į sušurhluta Englands (White cliffs of Dover).

SedimentŽegar vķsindamennirnir skošušu setlögin sem myndušust fyrir um 55 milljón įrum sķšan, žį breyttist liturinn į augnabliki (jaršfręšilega séš).

“Inn į milli ķ žessu hvķta setlagi er stór kökkur af raušum leir” segir Andy Ridgwell, jaršfręšingur hjį Hįskólanum ķ Bristol.

Meš öšrum oršum, hin smįgerša skeldżrafįna djśpsjįvarins nįnast hvarf. Flestir vķsindamenn eru nśna sammįla žvķ aš žessi breyting hafi veriš śt af lękkun į pH gildi sjįvar. Sjórinn varš žaš tęrandi aš stofnar sjįvardżra meš kalkskeljar hnignušu töluvert. Žaš tók sķšan hundrušir žśsunda įra fyrir śthöfin aš jafna sig į žessu įfalli og fyrir sjįvarbotninn aš verša hvķtan aftur. 

Leirin sem aš įhöfn JOIDES Resolution drógu upp mį lķta į sem višvörun um hvernig framtķšin getur oršiš. Meš žeirri miklu losun į CO2 sem nś er, žį er hętt viš aš sjórinn sśrni lķkt og žį.

Fyrr ķ vikunni birtu Ridgwell og Schmidt rannsókn sķna ķ tķmaritinu Nature Geoscience, žar sem žau bera saman žaš sem geršist ķ höfunum fyrir 55 milljón įrum viš žaš sem er aš gerast nś. Rannsóknir žeirra stašfesta žaš sem ašrir vķsindamenn hafa tališ: Sśrnun sjįvar ķ dag er meiri og hrašari en nokkuš sem aš jaršfręšingar hafa fundiš ķ jaršlögum sķšustu 65 milljónir įra. Reyndar ef skošaš er hraši sśrnunar og styrkur - Ridgwell telur aš nśverandi sśnun sjįvar sé aš gerast tķu sinnum hrašar en ķ upphafi śtdaušans fyrir 55 milljónum įra  – žį mį bśast viš endalok margra sjįvarlķfvera, sérstaklega djśpsjįvartegunda.

 ”Žetta er nęstum fordęmalaus jaršfręšilegur atburšur,” segir Ridgwell.

Žegar viš brennum jaršefnaeldsneyti, žį dęlum viš CO2 śt ķ andrśmsloftiš, žar sem lofttegundin veldur gróšurhśsaįhrifum. En mikiš af žessu CO2 helst ekki viš ķ loftinu, heldur dregur sjórinn žaš ķ sig. Ef ekki vęri vegna žess, žį telja loftslagsfręšingar aš jöršin vęri enn heitari en hśn er ķ dag. Jafnvel žótt sjórin bindi mikiš af CO2, žį var sķšasti įratugur sį heitasti frį žvķ męlingar hófust. En žessi kolefnisbinding sjįvarins gęti reynst dżrkeypt, žar sem hśn er aš breyta efnafręši sjįvar.

Viš yfirborš sjįvar er er pH gildiš venjulega um 8-8,3. Til samanburšar žį er hreint vatn meš pH gildiš 7 og magasżrur eru um 2. Ķ vökva er pH gildiš įkvaršaš śt frį hversu mikiš af jįkvętt hlöšnum vetnisjónum eru flęšandi ķ efninu. Žvķ meira af vetnisjónum, žvķ lęgra er pH gildiš. Žegar CO2 binst sjónum, žį lękkar žaš pH gildi sjįvar viš efnahvörf.

Žaš magn sem menn hafa losaš śt ķ andrśmsloftiš af CO2, frį upphafi išnbyltingarinnar hefur nś žegar lękkaš pH gildiš um 0,1. Žaš gęti virst lķtiš, en žaš er žaš ekki. Skalinn sem pH kvaršinn byggir į er lógaritmķskur (veldisfall), sem žżšir aš žaš eru tķu sinnum fleiri vetnisjónir ķ vökva meš pH 5 heldur en ķ vökva meš pH 6 – og hundraš sinnum meira en ķ vökva meš pH 7. Žaš žżšir aš fall um eingöngu 0,1 pH žżšir ķ raun aš styrkur vetnisjóna ķ sjónum hefur aukist um 30% sķšastlišnar tvęr aldir.

Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd fengin af earthtrends.wri.org. 
Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd fengin af earthtrends.wri.org.

Til aš komast aš žvķ hvernig sśrnun sjįvar muni hafa įhrif į lķf ķ sjónum, hafa vķsindamenn gert tilraunir ķ rannsóknarstofum žar sem žeir fylgjast meš lķfverum viš mismunandi pH gildi. Nišurstöšur žeirra rannsókna hafa valdiš įhyggjum – sérstaklega mešal lķfvera sem nota kalk til aš byggja brynju sķna, lķkt og hjį kóröllum og götungum.  Aukiš magn vetnisjóna viš lęgra pH gildi hvarfast viš kalk sem breytir žvķ ķ önnur efnasambönd sem gera dżrunum erfitt aš byggja skel sķna.

Žessar nišurstöšur žykja slęmar, ekki ašeins fyrir žessar įkvešnu tegundir dżra, heldur fyrir vistkerfin ķ heild sem žau eru hluti af. Sumar žessara tegunda eru mikilvęgar fyrir heilu vistkerfin ķ sjónum. Smįsęjar lķfverur sem byggja kalkskel eru sumar hverjar undirstöšufęša skelja og fiska, sem sķšar eru fęša stęrri lķfvera. Kórallar į hinn bóginn eru aftur heimkynni um fjóršungs lķffręšilegs fjölbreytileika sjįvar.

En tilraunir į rannsóknastofum, sem nį yfir nokkra daga eša vikur, geta aldrei sagt til um žaš hvernig sśrnun sjįvar mun hafa įhrif į jöršina. “Žaš er ekki augljóst hvaš žetta mun žżša ķ raunveruleikanum” segir Ridgwell.  

Ein leiš til aš fį meiri upplżsingar um mögulegar afleišingar sśrnunar sjįvar er aš skoša sjįlfa sögu sjįvar, sem er žaš sem Ridgwell og Schmidt geršu ķ sinni athugun. Viš fyrstu sżn žį viršist sagan segja okkur aš ekki sé neitt til aš hafa įhyggjur af. Fyrir hundruš milljónum įra var mun meira CO2 ķ andrśmsloftinu og pH gildi sjįvar 0,8 einingum lęgra en nś. Samt sem įšur var mun meira af kalki fyrir götunga og ašrar tegundir. Žaš var į žvķ tķmabili sem sjįvarskeldżr myndušu kalksteininn sem varš aš lokum aš kalksteinsbjörgunum ķ Dover (White Cliffs of Dover).

Thumb_White_cliffs_of_dover_09_2004Žaš er žó stór munur į jöršinni nś og fyrir 100 milljónum įra. Žį breyttist styrkur CO2 ķ andrśmsloftinu hęgt og į milljónum įra. Žessar hęgu breytingar komu af staš öšrum efnahvörfum sem breyttu efnafręši jaršar. Žegar jöršin hitnaši, žį jókst śrkoma, sem gerši žaš aš verkum aš meira af uppleystum efnum flutu meš farvegum frį fjöllum og nišur ķ höfin, žar sem žau breyttu efnafręši sjįvar. Žrįtt fyrir lįgt pH gildi, žį var nóg af uppleystu kalki ķ sjónum fyrir kóralla og ašrar tegundir. 

Ķ dag er styrkur CO2 aš aukast svo hratt ķ andrśmsloftinu aš žaš į sér fįar hlišstęšur. Meiri vešrun samfara hlżnun, nęr alls ekki aš bęta upp žessa lękkun ķ pH gildi, nęstu hundrušir žśsunda įra.

Vķsindamenn hafa grandskošaš steingervingagögn fyrir žaš tķmabil ķ sögu fortķšar sem gęti hvaš helst gefiš okkur vķsbendingar um žaš hvernig jöršin mun bregšast viš žessum aukna styrk CO2 ķ andrśmsloftinu. Komiš hefur ķ ljós aš fyrir 55 miljónum įra gekk jöršin ķ gegnum svipašar breytingar. Vķsindamenn hafa įętlaš aš 6,8 billjónir tonna af kolefni hafi losnaš śt ķ andrśmsloftiš į um 10 žśsund įrum.

Óljóst er hvaš olli žvķ aš žvķlķkt magn af kolefni barst śt ķ andrśmsloftiš, en žaš hafši töluverš įhrif į loftslagiš.  Hitastig jókst um 5-9°C og margar djśpsjįvartegundir uršu śtdaušar, mögulega vegna žess aš pH gildi djśpsjįvar lękkaši.

Sveiflur ķ djśpsjó jaršar. Mynd a sżnir sveiflur ķ magni sśrefnis18 samsętunni og hvenęr jöklar į Sušur- og Noršurhveli jaršar byrja aš myndast. Mynd b sżnir tślkun į hitastigi djśpsjįvar mišaš viš magn sśrefnissamsęta ķ setlögum (Hansen o.fl. 2008). Rauš ör į efri myndinni sżnir PETM atburšinn fyrir 55 milljónum įra, žegar mikill śtdauši sjįvarlķfvera varš (smella į myndina til aš stękka). 
Sveiflur ķ djśpsjó jaršar. Mynd a sżnir sveiflur ķ magni sśrefnis18 samsętunni og hvenęr jöklar į Sušur- og Noršurhveli jaršar byrja aš myndast. Mynd b sżnir tślkun į hitastigi djśpsjįvar mišaš viš magn sśrefnissamsęta ķ setlögum (Hansen o.fl. 2008). Rauš ör į efri myndinni sżnir PETM atburšinn fyrir 55 milljónum įra, žegar mikill śtdauši sjįvarlķfvera varš (smella į myndina til aš stękka).

En ašstęšur viš žessar fornu nįttśruhamfarir (žekktar undir nafninu Paleocene-Eocene thermal maximum – PETM) eru ekki eins og žęr eru ķ dag. Hitastig var hęrra įšur en kolefnissprengjan sprakk og pH gildi sjįvar var lęgra. Einnig var lega meginlandanna önnur en hśn er ķ dag, vindakerfi lofthjśpsins önnur og sjįvarstraumar ašrir. Allir žessir žęttir hafa mikil įhrif į sśrnun sjįvar. Sem dęmi žį breytast įhrif lįgs pH gildi į kalkmyndandi lķfverur eftir žrżstingi og hitastigi sjįvar. Nešan viš visst dżpi sjįvar, žį veršur sjórinn of kaldur og žrżstingur of mikill aš ekkert kalk er til stašar fyrir kalkmyndandi lķfverur. Sį žröskuldur er kallašur mettunarlag (e. saturation horizon).

Til aš hęgt yrši aš gera almennilegan samanburš milli PETM og ašstęšna ķ dag, bjuggu Ridgwell og Schmidt til lķkön af śthöfunum fyrir bįša tķmapunkta. Žau geršu sem sagt sżndarśtgįfu af jöršinni fyrir 55 miljónum įra og keyršu lķkaniš žar til žaš žaš sżndi stöšugt įstand. Žį kom ķ ljós aš pH gildi sem lķkaniš leiddi ķ ljós passaši vel viš žaš sem įętlaš hefur veriš, fyrir höfin, fyrir 55 miljónum įra. Einnig bjuggu žeir til ašra śtgįfu sem sżndi jöršina ķ dag – meš nśverandi legu meginlandanna, mešalhita og öšrum breytum. Žegar lķkaniš varš stöšug žį var pH gildiš žaš sama og ķ dag.

Ridgwell og Schmidt skeltu sķšan ķ žessi lķkön mikla innspżtingu af CO2. Žeir bęttu 6,8 billjónir af kolefni į 10 žśsund įrum į P’ETM tķmabilinu. Meš žvķ aš nota ķhaldsamar spįr um framtķšarlosun CO2 žį įkvįšu žau aš bęta viš 2,1 billjón tonna af kolefni fyrir nęstu aldir ķ lķkaniš fyrir jöršina eins og hśn er ķ dag. Žau notušu sķšan lķkönin til aš įętla į hvaša dżpi kalk myndi leysast upp fyrir mismunandi dżpi sjįvar.

Munur milli žessara tveggja lķkana var slįandi. Nišurstašan var sś aš sśrnun sjįvar nś er aš gerast um tķu sinnum hrašar en fyrir 55 milljónum įra. Į mešan mettunarlagiš fór upp ķ 1500 metra dżpi fyrir 55 milljónum įra, žį mun žaš aš öllum lķkindum nį upp ķ um 550 metra aš mešaltali įriš 2150 samkvęmt lķkaninu.

Sżnishorn af lifandi bertįlkna (limacina helicina) (a) viš pH gildi 8,09 og (b) viš pH gildi 7,8 (mynd śr grein Comeau ofl) 
Sżnishorn af lifandi bertįlkna (limacina helicina) (a) viš pH gildi 8,09 og (b) viš pH gildi 7,8 (mynd śr grein Comeau ofl)

Sśrnun sjįvar į PETM var nógu öflug til aš koma af staš višamikilum śtdauša ķ djśpsjónum. Ķ dag gerist sśrnunin hrašar og telja vķsindamennirnir aš žęr breytingar muni setja af staš nżja bylgju śtdauša. Steingervingafręšingar hafa ekki fundiš śtdauša ķ kóröllum eša öšrum kalkmyndandi tegundum viš yfirborš sjįvar į PETM. En žar sem sśrnun sjįvar nś er mun meiri en žį, žį er ekki hęgt aš śtiloka aš hśn muni hafa įhrif į lķfverur į minna dżpi. “Viš getum ekki sagt meš vissu hver įhrifin verša į vistkerfi grunnsjįvar, en žaš er nęg įstęša til aš hafa įhyggjur”, segir Ridgwell.

 Ellen Thomas, sérfręšingur ķ forn-haffręši ķ Yale University, segir aš žessi nżja grein sé “mjög mikilvęg ķ sambandi viš hugmyndir okkar um sśrnun sjįvar.” En hśn bendir į aš fleira hafši įhrif į lķfverur sjįvar į žessum tķma heldur en lękkun pH gildis. “Ég er ekki sannfęrš um aš žetta sé öll sagan,” segir hśn. Hitastig sjįvar jókst og sśrefni ķ sjónum minnkaši. Saman žį höfšu allar žessar breytingar flókin įhrif į lķffręši sjįvar fyrir 55 milljónum įrum sķšan. Vķsindamenn verša nś aš įkvarša hvaša sameiginlegu įhrif žau geta haft ķ framtķšinni.

Jaršefnaeldsneytis knśiš samfélag okkar er aš hafa įhrif į lķf um alla jöršina, samkvęmt rannsókn vķsindamanna eins og Ridgwell – jafnvel lķfverur sem lifa į yfir žśsund metra dżpi verša fyrir įhrifum.  ”Umfang ašgerša okkar geta oršiš alveg hnattręnar,” segir Ridgwell. Žaš er möguleiki aš setlög sjįvar sem myndast nęstu aldir muni breytast frį žvķ aš vera hvķtt kalk og yfir raušan leir, žegar sśrnun sjįvar mun hafa varanleg įhrif į vistkerfi djśpsjįvar. “Žaš mun gefa fólki eftir hundušir milljóna įra eitthvaš til aš bera kennsl į samfélag okkar”.

Ķtarefni og heimildir

Umfjöllunin sem notuš er ķ žessari fęrslu, mį finna į heimasķšu Yale Environment 360: An Ominous Warning on the Effects of Ocean Acidification

Greinina sjįlfa mį finna į heimasķšu Nature Geoscience (įskrift): Ridgwell og Schmidt 2010 – Past constraints on the vulnerability of marine calcifiers to massive carbon dioxide release 

Umfjallanir loftslag.is um Sśrnun sjįvar mį finna hér:


Hitabylgjur ķ Evrópu

news_2010_238_romeNż rannsókn bendir til žess aš hitabylgjur ķ Evrópu muni reynast sérstaklega erfišar žeim sem bśa į lįglendum dölum og ķ strandborgum viš Mišjaršarhafiš.

Fischer og Schär (2010) notušu bęši hnattręnt og svęšisbundiš loftslagslķkan til aš spį fyrir um breytingar į tķšni og lengd hitabylgja ķ Evrópu į žessari öld. Žeir notušu einskonar mišspįgildi bęši hvaš varšar žróun į loftslagi og efnahagsvexti į žessari öld. Mismunandi keyrslur lķkanana gįfu mikinn breytileika ķ alvarleika hitabylgja, en jafnframt frekar stöšugar nišurstöšur um žaš hvar helst mįtti eiga von į verstu afleišingunum.

Hiti įsamt miklum raka getur valdiš krampa, örmögnun, hitaslagi og ķ verstu tilfellum dauša. Aldnir og smįbörn eru viškvęmust. Hitabylgjan sem reiš yfir Evrópu įriš 2003 olli beint og óbeint dauša um 70 žśsund manns og tjóni ķ landbśnaši og skógrękt sem nam um 13,1 milljarša evra.

Lesa mį meira į loftslag.is: Hitabylgjur ķ Evrópu

Tengt efni į loftslag.is:

Er CO2 mengun?

Fęrsla sķšan ķ janśar af loftslag.is - Er CO2 mengun?

---

Ķ umręšunni um loftslagsmįl heyrist oft sś fullyršing aš CO2 sé ekki mengun, žvķ žaš sé nįttśrulegt og naušsynlegt fyrir lķf į jöršinni. Gott og vel, žaš hljómar sem mjög skynsamleg rök og satt best aš segja žį finnst manni viš fyrstu sżn aš žetta sé gott og gilt.

Skilgreining

Hér er skilgreining į mengun:

mengun -ar KVK: -skašlegar breytingar ķ umhverfinu, einkum vegna umsvifa mannsins, geta haft įhrif į heilsufar manna og lķfrķkiš 

Skošum žessa skilgreiningu ašeins betur – liš fyrir liš:

Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd 
fengin af earthtrends.wri.org.

Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd fengin af earthtrends.wri.org.

Ķ jślķ įriš 2008 kom śt skżrsla fyrir Umhverfisrįšuneytiš um Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi og žar er eftirfarandi texti:

Margir ólķkir žęttir geta valdiš breytingum į nįttśrulegum kerfum. Sumir eru af mannavöldum en žó ekki loftslagstengdir. Sem dęmi um slķka žętti mį nefna hnignun landgęša, skógareyšingu, mengun og vöxt žéttbżlis. Įhrif slķkra žįtta žarf aš greina frį įhrifum loftslagsbreytinga. Žegar jöršin er skošuš ķ heild sinni er lķklegt aš loftslagsbreytingar af mannavöldum hafi žegar haft merkjanleg įhrif į umhverfi og mörg vistkerfi

Höldum įfram:

  • Vegna umsvifa mannsins: Einnig er vitaš aš aukningin į CO2 er af völdum bruna jaršefnaeldsneytis og landnotkunar, ž.e. af mannavöldum
Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til 
įrsins 2004.

Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til įrsins 2004.

 Höldum įfram:

  • Hafa įhrif į heilsufar manna og lķfrķki: Vķsindamenn sżna daglega fram į žaš meš nżjum rannsóknum aš loftslagsbreytingar eša sśrnun sjįvar hafa įhrif į heilsufar manna og lķfrķkiš

Hér eru nżlegar fréttir um įhrif į lķfrķki:

Ķ fyrrnefndri skżrslu umhverfisrįšuneytisins segir ennfremur um tengsl viš heilsufar:

Einnig mį merkja įhrif loftslagsbreytinga į žętti tengda heilsufari, svo sem į daušsföll vegna sumarhita ķ Evrópu, frjókornaofnęmi utan hitabeltisins į noršurhveli jaršar og smitleišir farsótta į sumum svęšum

Nišurstaša

Žaš skiptir ekki mįli, žegar veriš er aš skilgreina eitthvaš efni sem mengandi, hvort žaš er til ķ nįttśrunni eša ekki. Žaš aš magn CO2 hefur aukist žaš mikiš af völdum manna aš žaš er fariš aš skaša umhverfiš – vistkerfin – og žar meš fariš aš hafa neikvęš įhrif į heilsu manna og dżra. Ķ nśverandi magni er CO2 nś žegar tališ vera oršiš mengandi efni og fariš aš hafa töluverš įhrif į samfélag manna og lķfrķkis.

Aš lokum mį benda į aš Umhverfisstofnun Bandarķkjanna (Environmental Protection Agengy – EPA) skilgreindi CO2 sem mengun ķ fyrsta skipti ķ fyrra. 

Ķtarefni:

Umhverfisstofnun Ķslands: Hnattręn mengun
Skżrslan sem gefun var śt fyrir Umhverfisrįšuneytiš: Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi
Vķsindavefurinn: Er hęgt aš eyšileggja jöršina meš mengun?
Umhverfisstofnun Bandarķkjanna (EPA), um mengandi gróšurhśsalofttegundir: Endangerment and Cause or Contribute Findings for Greenhouse Gases under the Clean Air Act


Smįvegis um hafķs

Örlķtiš um hafķsinn, tekiš af sķšunni; Helstu sönnunargögn af loftslag.is.

Śtbreišsla hafķssinn į Noršurskautinu hefur dregist saman į sķšustu įratugum. Hafķs Noršurskautsins er ķ lįgmarki ķ september įr hvert og eins og sjį mį į efri myndinni hérundir, žį hefur śtbreišsla hafķss sķšan męlingar meš gervihnöttum hófust minnkaš śr u.ž.b. 8 miljónum ferkķlómetra ķ um 5,5 miljón ferkķlómetra įriš 2009. Įriš 2009 var 3. minnsta śtbreišsla hafķss sķšan gervihnattamęlingar hófust. Hafķsinn į Noršurskautinu hefur veriš aš minnka um 11 % į įratug, mišaš viš mešaltal 1979-2000. Nešri myndin sżnir hvernig žróunin er nśna, brotalķnan er veturinn 2006-2007, sś blįa er veturinn nśna og sś grįa žykka er mešaltal įranna 1979-2000. En auk śtbreišslu hafķssins ber einnig aš skoša rśmmįl, sem hefur fariš minnkandi, ž.e. žykkt hafķssins, sem er žynnri en įšur.

Ķtarefni af loftslag.is: Myndband: Hafķs 101; Er hafķsinn į hverfanda hveli; Myndband: Feršalag um frera jaršar


Efasemdir eša afneitun

age_of_denialNżjasta tölublaš New Scientist, frį 15. maķ, er sérstaklega helgaš umręšu um tķmaskeiš afneitunar (e. Age of Denial). Ķ blašinu er rętt um żmiskonar afneitun į vķsindum, žar meš tališ afneitun į loftslagsvķsindum. Žaš viršast vera svipašar ašferšir notašar viš afneitun vķsinda ķ sambandi viš tengsl krabbameins tóbaksnotkunnar og afneitun į loftslagsvķsindum.

Mig langar aš benda į grein śr žessu tölublaši, sem nefnist, Lifaš ķ afneitun: Žegar efasemdarmašur er ekki efasemdarmašur (e. Living in denial: When a sceptic isn’t a sceptic). Ķ žessari grein er munurinn į efasemdarmönnum og afneitunarsinnum skošašur. Greinin er skrifuš af Michael Shermer žar stendur mešal annars, ķ lauslegri žżšingu:

Hver er munurinn į efasemdarmanni og afneitunarsinna? Žegar ég kalla sjįlfan mig efasemdarmann, žį į ég viš aš ég noti vķsindalega nįlgun til aš leggja mat į rökin. T.d. mun efasemdamašur um loftslagsmįl, skoša hverja stašhęfingu fyrir sig og varfęrnislega skoša rökin og er tilbśinn aš fylgja stašreyndunum žangaš sem žęr leiša hann.

Sį sem afneitar loftslagsvķsindunum, er meš fyrirfram įkvešnar skošanir og fer ķ gegnum gögnin meš notkun “hlutdręgrar stašfestingar” – sem er hneigšin til aš leita aš og finna gögn sem stašfesta fyrirfram įkvešnar skošanir og vķsa öšru į bug.

Ķ greininni er rętt um efasemdar ķ sambandi viš vķsindalegar ašferšir, žar sem nota žarf gagnrżna hugsun til aš skoša gögn og męlingar. Žaš mį segja aš til aš vera vķsindamašur, žį žurfi aš koma til nokkuš mikiš af hugsun byggša į efasemdum og gagnrżnni hugsun. Žaš koma nefnilega fram fjöldi rannsókna ķ vķsindum sem reynast rangar žegar upp er stašiš. En afneitun er öšruvķsi, žaš sem į sér staš žar er afneitun į gögnum, sama hversu góš rök eru til stašar og oft žrįtt fyrir mjög góš rök fyrir gagnstęšum hugmyndum.

Afneitun er aš jafnaši drifin įfram af hugmyndafręši eša trśarlegri skošun, žar sem fylgni viš skošunina er mikilvęgari en rökin sem sett eru fram. Skošunin kemur fyrst, svo röksemdir skošunarinnar og žęr röksemdir eru ašskildar öšrum til aš tryggja aš skošunin varšveitist ķ sinni mynd.

Ég męli meš grein New Scientist fyrir žį sem vilja skoša žetta nįnar. Viš höfum einnig skošaš žessi mįl hér į loftslag.is, t.d. ķ greininni, Rökleysur loftslagsumręšunnar, žar sem viš ręšum m.a. um efasemdir eša afneitun:

Žaš mį hugsanlega fęra rök fyrir žvķ aš efasemdarmenn eša efahyggja nįi hugsanlega ekki nógu vel aš skilgreina žį sem afneita vķsindunum. Afneitunarsinnar er hugsanlega betri skilgreining į sumum žeirra sem žetta stunda, enda nota žeir vel žekktar ašferšir viš nįlgun sķna. Nokkrar helstu ašferšir afneitunar eru:

  1. Samsęriskenningar
  2. Sérvalin gögn (e. cherry-picking)
  3. Fals sérfręšingar
  4. Ómögulegar eftirvęntingar (einnig žekkt sem fęranleg markmiš)
  5. Almennar rökleysur

Sumir vilja einnig bęta viš 6. lišnum, sem er endurtekning į rökum sem bśiš er aš hrekja. Žetta eru atriši sem gott er aš hafa ķ bakhöndinni žegar umręšan um loftslagsmįl er skošuš. Erfitt aš sitja frammi fyrir žvķ aš žurfa aš margendurtaka sömu hlutina, žar sem rökin viršast ekki komast til skila, ž.e. sömu falsanir, sérvöldu gögnin, samsęriskenningar, o.s.frv. koma aftur upp ķ umręšunni. [...] Innantómt mįlskrśš sem oft einkennir umręšuna, viršist til žess falliš aš draga athyglina frį žvķ sem vķsindin hafa um mįliš aš segja.

Žaš er aš mķnu mati įbyrgšarleysi aš halda į lofti žeirri óvķsindalegu nįlgun sem oft sést hjį žeim sem telja aš vķsindin samrżmist ekki žeirra hugmyndafręši. Žar sem notašar eru žęr nįlganir sem rętt er um ķ grein New Scientist og hér aš ofan. Žaš er ķ raun afar merkilegt aš New Scientist hafi įkvešiš aš tileinka einu tölublaši afneitun vķsindanna og aš afneitun loftslagsvķsindanna skuli hafa fegniš žar hįan sess, į stalli meš žeim sem afneita vķsindalegum gögnum varšandi HIV, vķsindum um tengls tóbaksnotkunar og krabbameins og žeirra sem afneita žróunarkenningunni (sköpunarsinna), svo dęmi séu tekin. En žaš mį kannski segja aš žaš žurfi sömu hugmyndafręšilegu nįlgunina ķ öllum žessum tilfellum, žar sem notkun svipašra rökleysu viršist vera helst į dagsskrį ķ öllum tilfellunum. Mig langar aš enda žetta į annari tilvitnun śr textanum um rökleysur loftslagsumręšunnar:

Gott er aš aš hafa nokkur atriši ķ huga viš skošun į vķsindum:

  • Athugun heimilda er mikilvęgur žįttur
  • Athugum hvaš sérfręšingar segja (helst einhverja sem vinna viš fręšin)
  • Skošum fullyršingar og heimildir meš gagnrżnni hugsun
  • Byggjum rök okkar į sanngjörnum grunni og sanngjörnum efasemdum
  • Pössum okkur į rökleysum og fullyršingum sem ekki standast skošun

Heimildir:

Tengt efni af loftslag.is:


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband