Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2010

Yfirvofandi ķsöld og vķsindaleg umręša

 

Sķšustu vikuna höfum viš birt 2 myndbönd į loftslag.is sem okkur langar til aš nefna hér į blogginu:

Ķ fyrra myndbandinu eru skošašar sögusagnir um yfirvofandi ķsöld vegna stöšvunar Golfstraumsins. Hvernig komu žessar sögusagnir til og hverju spįšu vķsindamenn...sjį Fregnir af yfirvofandi ķsöld hraktar.

Hitt myndbandiš er endurbirting myndbands um žęr grunn įlyktanir sem vķsindamenn hafa um, aš losun gróšurhśsalofttegunda af mannavöldum valdi loftslagsbreytingum og hvernig vķsindaleg umręša hefur veriš um mįliš, m.a. žeirra sem eru efins um žį kenningu...sjį Vķsindaleg umręša.

Tengt efni į loftslag.is:

 


Spįr um lįgmarksśtbreišslu hafķss ķ įr

Undanfarin įr hafa nokkrir vķsindamenn og įhugamenn um hafķs Noršurskautsins gefiš śt spįr um žaš hvernig śtbreišsla hafķss veršur hįttaš ķ lok sumarbrįšnunar. Žetta er meira til gamans gert en alvöru, en einnig er žetta nokkur keppni milli žeirra sem taka žįtt – til aš sżna fram į aš žeirra ašferš til aš spį um hafķsśtbreišslu sé best. Žess ber aš geta aš sį sem žetta skrifar hefur ekki mikla trś į slķkum spįm – žvķ allt of mikiš getur gerst sem hefur įhrif į śtbreišsluna – en žaš er gaman aš prófa og sjį spįdómsgįfurnar.

Hér fyrir nešan er nżjasta spįin, sem gefin var śt 22 jśnķ sķšastlišinn, en lesa mį um spįna hér – September Sea Ice Outlook: June Report

Spįr um hafķsśtbreišslu (mynd frį http://www.arcus.org/search/seaiceoutlook). Smelltu į myndina til aš stękka.

Žess ber aš geta aš til aš taka žįtt ķ žessari spį, žį žurftu menn aš senda inn tölur ķ lok maķ, en sķšan žį hefur margt gerst og brįšnun hafķssins komist į mikiš skriš.

Flestir viršist spį žvķ aš śtbreišslan verši mitt į milli žess sem hśn var įriš 2008 (um 4,7 milljónir ferkķlómetra*) og 2009 (5,4 milljónir ferkķlómetra), en fyrir žį sem ekki vita žį var lęgsta śtbreišsla sem męlst hefur įriš 2007 (um 4,3 milljónir ferkķlómetra).

Hér mį sjį žróunina undanfarin įr:

Hafķsśtbreišsla ķ september frį 1979-2009 sżnir stöšuga hnignun (mynd National Snow and Ice Data Center - NSIDC).

Til aš setja hįmarksśtbreišsluna undanfarna įratugi ķ sögulegt samhengi žį er hér lķnurit sem sżnir śtbreišsluna undanfarna hįlfa öld eša svo – sumarśtbreišslan er nešsti hluti hverrar įrstķšasveiflu į lķnuritinu:

Žaš er žvķ greinilegt aš žaš eru miklar sveiflur į milli įra og margt getur gerst į stuttum tķma.

Stašan žegar žetta er skrifaš er sś aš śtbreišslan ķ dag er minni en hśn var metįriš 2007, fyrir sömu dagsetningu:

Hafķsśtbreišsla 24 jśnķ 2010

Aš auki er rśmmįl hafķssins žaš lęgsta sem hefur veriš undanfarna įratugi, samkvęmt śtreikningum Polar Science Center:

Rśmmįl hafķss Noršurskautsins samanber śtreikninga fyrir 18 jśnķ 2010. Smella į mynd til aš stękka.

Hvaš gerist ķ framhaldinu er óljóst, vindar og skżjahula spila mikla rullu – auk hitastigs sjįvar og lofts žar sem hafķsinn er. Žykkt og dreifing ręšur miklu og óteljandi žętti hęgt aš taka inn ķ spįrnar.

Mķn spį:

Ég įkvaš lauslega įšur en ég hóf aš skrifa žessa fęrslu aš lķta eingöngu į eitt og miša mķna spį śt frį žvķ – ž.e. leitninni undanfarna žrjį įratugi. Ef ég hefši gert žaš žį hefši spį mķn oršiš sś aš lįgmarksśtbreišsla eftir sumarbrįšnun yrši sirka svipuš og ķ fyrra (5,4 milljónir ferkķlómetra) – sem er svipaš og margir af sérfręšingunum spį. Svo įkvaš ég aš taka inn ķ reikningin brįšnunina undanfarinn mįnuš og žį stašreynd aš śtbreišslan nś er minni en įriš 2007 – sem var metįriš. Einnig tek ég meš ķ reikninginn aš rśmmal hafķssins hefur hreinlega hrķšminnkaš undanfarna mįnuši og žvķ ętti aš vera ljóst aš žaš ętti aš žurfa minna til aš brįšnun nįi sér į strik enn frekar. Auk žess erum viš stödd nśna į įri sem veršur mögulega žaš heitasta frį upphafi męlinga.

Žvķ spįi ég hér meš aš lįgmarksśtbreišsla hafķss verši sambęrileg viš metįriš 2007 – ž.e. aš žaš verši ķ kringum4,3 milljónir ferkķlómetra ķ lok sumarbrįšnunar.

Ég vil aš lokum skora į sem flesta til aš skrifa spį sķna hér fyrir nešan og rökstušning. Allt ķ gamni aš sjįlfsögšu.

*Hér er mišaš viš tölur frį NSIDC og mį bśast viš lokatölum ķ október ķ haust. Bķšum spennt.

- - -

Viš viljum gjarnan fį spįr varšandi žetta ķ athugasemdir į loftslag.is og vķsum žvķ ķ athugasemdakerfiš viš fęrsluna žar, sjį Spįr um lįgmarksśtbreišslu hafķss ķ įr 


Er CO2 mengun?

Hér er endurbirt fęrsla af loftslag.is frį žvķ ķ vetur (sjį Er CO2 mengun?) 

Ķ umręšunni um loftslagsmįl heyrist oft sś fullyršing aš CO2 sé ekki mengun, žvķ žaš sé nįttśrulegt og naušsynlegt fyrir lķf į jöršinni. Gott og vel, žaš hljómar sem mjög skynsamleg rök og satt best aš segja žį finnst manni viš fyrstu sżn aš žetta sé gott og gilt.

Skilgreining

Hér er skilgreining į mengun:

mengun -ar KVK: -skašlegar breytingar ķ umhverfinu, einkum vegna umsvifa mannsins, geta haft įhrif į heilsufar manna og lķfrķkiš 

Skošum žessa skilgreiningu ašeins betur – liš fyrir liš:

Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd fengin af earthtrends.wri.org.

Breyting į pH gildi sjįvar frį 18. öld til lok 20. aldar. Mynd fengin af earthtrends.wri.org.

. 

Ķ jślķ įriš 2008 kom śt skżrsla fyrir Umhverfisrįšuneytiš um Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi og žar er eftirfarandi texti:

Margir ólķkir žęttir geta valdiš breytingum į nįttśrulegum kerfum. Sumir eru af mannavöldum en žó ekki loftslagstengdir. Sem dęmi um slķka žętti mį nefna hnignun landgęša, skógareyšingu, mengun og vöxt žéttbżlis. Įhrif slķkra žįtta žarf aš greina frį įhrifum loftslagsbreytinga. Žegar jöršin er skošuš ķ heild sinni er lķklegt aš loftslagsbreytingar af mannavöldum hafi žegar haft merkjanleg įhrif į umhverfi og mörg vistkerfi

Höldum įfram:

  • Vegna umsvifa mannsins: Einnig er vitaš aš aukningin į CO2 er af völdum bruna jaršefnaeldsneytis og landnotkunar, ž.e. af mannavöldum
Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til įrsins 2004.

Śtblįstur CO2 vegna bruna jaršefnaeldsneytis frį 1800 og fram til įrsins 2004.

 . 

Höldum įfram:

  • Hafa įhrif į heilsufar manna og lķfrķki: Vķsindamenn sżna daglega fram į žaš meš nżjum rannsóknum aš loftslagsbreytingar eša sśrnun sjįvar hafa įhrif į heilsufar manna og lķfrķkiš

Hér eru nżlegar fréttir um įhrif į lķfrķki:

Ķ fyrrnefndri skżrslu umhverfisrįšuneytisins segir ennfremur um tengsl viš heilsufar:

Einnig mį merkja įhrif loftslagsbreytinga į žętti tengda heilsufari, svo sem į daušsföll vegna sumarhita ķ Evrópu, frjókornaofnęmi utan hitabeltisins į noršurhveli jaršar og smitleišir farsótta į sumum svęšum

Nišurstaša

Žaš skiptir ekki mįli, žegar veriš er aš skilgreina eitthvaš efni sem mengandi, hvort žaš er til ķ nįttśrunni eša ekki. Žaš aš magn CO2 hefur aukist žaš mikiš af völdum manna aš žaš er fariš aš skaša umhverfiš – vistkerfin – og žar meš fariš aš hafa neikvęš įhrif į heilsu manna og dżra. Ķ nśverandi magni er CO2 nś žegar tališ vera oršiš mengandi efni og fariš aš hafa töluverš įhrif į samfélag manna og lķfrķkis.

Aš lokum mį benda į aš Umhverfisstofnun Bandarķkjanna (Environmental Protection Agengy – EPA) skilgreindi CO2 sem mengun ķ fyrsta skipti ķ fyrra. 

Ķtarefni:

Umhverfisstofnun Ķslands: Hnattręn mengun
Skżrslan sem gefun var śt fyrir Umhverfisrįšuneytiš: Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi
Vķsindavefurinn: Er hęgt aš eyšileggja jöršina meš mengun?
Umhverfisstofnun Bandarķkjanna (EPA), um mengandi gróšurhśsalofttegundir: Endangerment and Cause or Contribute Findings for Greenhouse Gases under the Clean Air Act

Tengt efni af loftslag.is:


mbl.is Losun gróšurhśsalofttegunda jókst um 8%
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samhljóša įlit vķsindamanna styrkist

Nżlega birtist grein ķ PNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences) žar sem stašfest er samhljóša įlit (e. consensus) loftslagsvķsindamanna aš loftslagsbreytingar séu raunverulegar og séu af völdum manna (Anderegg o.fl. 2010).

Gerš var greining į ritrżndum skrifum 1372 loftslagsvķsindamanna og kom ķ ljós aš nįnast allir vķsindamenn sem eru virkir į sviši loftslagsvķsinda telja aš loftslagsbreytingar séu af völdum manna. Ķ ljós kom aš um 2% af žeim 50 vķsindamönnum sem teljast virkastir ķ loftslagsvķsindum eru ekki sannfęršir um aš loftslagsbreytingarnar séu af mannavöldum. Svipaš er upp į teningnum žegar skošašir eru topp 100 virkustu vķsindamennirnir, en žį eru 3% ekki sannfęršir og um 2,5% af topp 200 vķsindamönnunum hafa efasemdir um loftslagsbreytingar af mannavöldum. Žį kom ķ ljós aš žvķ meira sem vķsindamenn hafa skrifaš ķ ritrżnd tķmarit - žvķ lķklegri voru žeir til aš vera sannfęršir um loftslagsbreytingar af mannavöldum.

 

Dreifing vķsindamanna eftir fjölda ritrżndra greina, eftir žvķ hvort žeir eru sannfęršir um loftslagsbreytingar af mannavöldum (CE) eša ekki sannfęršir (UE).

 

Höfundar segja enn fremur (lauslega žżtt):

Žrįtt fyrir aš fjölmišlar leitist viš aš sżna bįšar hlišar rökręšunnar um loftslagsbreytingar af mannavöldum, sem getur leitt til misskilnings mešal almennings um hvar sś rökręša stendur, žį eru ekki allir loftslagsvķsindamenn jafnir hvaš varšar vķsindalegan trśveršugleika og sérfręšižekkingu į loftslagskerfum.

Žį benda höfundar į aš žessi umfangsmikla greining į žeim sem eru framarlega ķ loftslagsvķsindum bendi til žess aš umręša ķ fjölmišlum og mešal stjórnmįlamanna, sem og almenn umręša, ętti aš taka miš af žessu žegar veriš er aš fjalla um loftslagsmįl.

Žetta er ķ samręmi viš fyrri rannsóknir af svipušu meiši, en Doran o.fl. (2009) komust aš svipašri nišurstöšu,  sjį t.d. mżtuna Vķsindamenn eru ekki sammįla, en žar segir mešal annars:

Žaš viršist sem rökręšan um įstęšur hnattręnnar hlżnunar og hlutverk mannlegra athafna ķ henni sé lķtil sem engin į mešal žeirra sem eru framarlega ķ aš skilja vķsindalegan grunn ķ langtķma loftslagsferlum. Helsta įskorunin višist vera hvernig hęgt er aš koma žeim stašreyndum til yfirvalda og til almennings sem viršist enn halda aš žaš séu enn rökręšur um mįliš mešal vķsindamanna. Doran o.fl. 2009

Heimildir og ķtarefni

Anderegg o.fl. 2010 - Expert credibility in climate change

Doran o.fl. 2009 -  Examining the Scientific Consensus on Climate Change

Tengt efni af loftslag.is


Kolefnisfótspor | Bjór

Kolefnisfótspor af hįlfum lķtra af bjór ķ koldķoxķš jafngildi, CO2e:

300g CO2e: Innlendur bjór af krana į hverfiskrįnni
500g CO2e: Innlendur įtappašur bjór ķ Vķnbśšinni, eša erlendur bjór af krana į krįnni
900g CO2e: Įtappašur erlendur bjór ķ Vķnbśšinni, sem kemur langt aš
- Athugiš aš śtreikningar eru geršir śt frį breskum ašstęšum og ber žvķ ekki aš taka bókstaflega - en geta žó veriš leišbeinandi

thumb_pint_beerBjór er vęntanlega ekki stęrsti losunarvaldur gróšurhśsalofttegunda hjį mešal fjölskyldunni. Žó geta nokkrir bjórar af innfluttum bjór į dag valdiš kolefnisfótspori sem samsvarar allt aš einu tonni CO2e į įri.

Žaš eru nokkrir įhrifavaldar sem skipta mįli žegar kolefnisfótsporiš er skošaš. Žęttir eins og innihald, pökkun, eldsneyti, rafmagn og flutningur skipta miklu mįli. Einnig žarf aš skoša hluti eins og feršalög starfsmanna, kolefniskostnašinn viš aš skipta śt tękjabśnaši žegar žess žarf, įsamt notkun skrifstofuįhalda og bśnašar.

Samkvęmt rannsókn sem gerš var į Keswick Brewing Company, sem er lķtiš brugghśs į Bretlandi, žį er innihaldiš rśmlega žrišjungur kolefnisfótsporsins, eldsneyti og rafmagn um fjóršungur og feršalög starfsmanna um tķundi hluti. Gerjunarferillinn var um žaš bil tuttugasti hluti.

Nokkrum kķlómetrum frį Keswick brugghśsinu, er stórt ölgeršarhśs. Afhending vöru frį žvķ til krįa ķ nįgrenninu fer ķ gegnum dreifingarmišstöš ķ nokkur hundruš kķlómetra fjarlęgš. Žetta er algengt mešal stęrri ölgerša erlendis. Žaš viršist žvķ vera góš hugmynd aš kaupa bjór sem er framleiddur ķ héraši eša innlendann. Hér į Ķslandi kemur vęntanlega til flutningur hrįefnis en kolefnisfótspor sjįlfrar framleišslunnar er mögulega mun minna en framleišslunnar erlendis, vegna vatnsorkunnar  okkar. Einnig er minna kolefnisfótspor vegna flutninga hinnar fullunnu vöru, žegar flutningur er einungis innanlands. Žess mį einnig geta aš varšandi flutning bjórs um langan veg og kolefnisfótsporsins, žį er žyngdin mikilvęg og bjór ķ dós er léttari en flöskubjór, žvķ mį ętla aš dósabjór sem kemur um langan veg sé meš léttara kolefnisfótspor en flöskubjórinn.

Almennt mį segja aš žį gildi žumalfingursreglan, žvķ lengra sem vörur koma aš, žeim mun stęrra er kolefnisfótsporiš. Pakkningar og žyngd skipta einnig mįli ķ öllum vöruflokkum įsamt flutningsmįta.

Heimild:

Tengt efni į loftslag.is:

Olķulekinn ķ samhengi

thumb_gulf-oil-by-numbersOlķulekinn ķ Mexķkóflóa er grķšarlegt umhverfisslys. Mér hefur persónulega fundist fréttaflutningur hér į landi (og vķšar) vera śt frį einhverjum undarlegum vinkli um žaš hvaš BP er alveg aš fara aš gera... eša nęstum bśiš aš koma ķ veg fyrir... ķ sambandi viš lekann. Žaš viršist žó aš mķnu mati hafa oršiš einhver breyting į žvķ nżlega, nś žegar umfang olķumengunarinnar er aš verša öllum ljós. Žaš hafa veriš misvķsandi fréttir af žvķ hversu mikil olķa lekur ķ flóann į hverjum sólarhring. Ķ fyrstu var talaš um "ašeins" 5.000 tunnur į sólarhring og žótti mörgum nóg um. Nżlegar fréttir benda žó til aš lekinn śr borholunni į hverjum sólarhring sé um 40.000 tunnur, jafnvel meira. Hvort žaš hefur veriš svo mikiš magn allan tķmann skal ósagt lįtiš, fyrir utan svo aš žaš hefur nįšst einhver įrangur viš aš draga śr lekanum. Žessi leki mun hugsanlega hafa mikil įhrif į vistkerfi Mexķkóflóa og ströndum sem liggja aš honum og jafnvel vķšar. Žetta mengunarslys er nś žegar oršiš eitt žaš stęrsta ķ sögunni og engin įstęša til aš draga eitthvaš śr žeirri stašreynd. Meintur įrangur viš aš draga śr lekanum héšan ķ frį minnkar ekki žann skaša sem nś žegar er oršin vegna žessa. Vonandi munu ašgeršir žęr sem nś eru ķ gangi bera skjótan įrangur, svo hęgt verši aš koma ķ veg fyrir aš umfang mengunarinnar verši enn meiri en komiš er.

Žaš hafa żmsir ašilar skošaš lekann ķ samhengi viš ašra hluti. Til aš mynda hafa sést żmsir śtreikningar į samanburšinum į losun CO2 į dag ķ heiminum og svo lekans ķ Mexķkóflóa į degi hverjum. Til aš nįlgast žetta mį lķta til tölunnar 40.000 tunnur į sólarhring. Hver tunna er u.ž.b. 138,8 kg af óunninni olķu, heimild. 40.000 tunnur * 138,8 kg / tunna = 5.552.000 kg af olķu į sólarhring, eša 5.552 tonn, sem veršur aš teljast nokkuš mikiš...

Til samanburšar žį höfum viš, meš losun koldķoxķšs vegna bruna jaršefnaeldsneytis, bętt 2 ppm af CO2 į įri ķ lofthjśpinn, sem eru um 15,6 Gt (milljaršar tonna) CO2 į įri. Žarna erum viš aš tala um magn CO2 ķ kg, til einföldunar skulum viš bera žessa tölu saman viš olķulekann. Śtreikningur: 15.600.000.000 tonn / 365 dagar / 5552 tonnum af olķu / dag = 7.698 olķulekar į dag...

Til aš draga žetta saman, žį žżšir ķ stuttu mįli: Losun CO2 į degi hverjum svarar til u.ž.b. 7.700 olķulekum į degi hverjum...

Žessi śtreikningur svarar til žess śtreiknings sem er geršur hér. Į RealClimate nefna žeir töluna 5.000 ķ žessu sambandi, en žeir gįfu ekki upp śtreikningana sérstaklega. Hvort sem er réttara, mį sjį aš losun CO2 er grķšarleg į degi hverjum.

Mannkyniš losar mikiš magn af CO2...žaš er nokkuš ljóst og žaš mun hafa afleišingar, sérstaklega til lengri tķma litiš. Umhverfisslysiš ķ Mexķkóflóa veršur žó ekki minna af žvķ og žaš veršur aš taka į žvķ mįli af styrk til aš koma ķ veg fyrir enn verri afleišingar en fyrirsjįnlegar eru mišaš viš nśverandi olķumengun, žaš er hiš mikilvęga verkefni dagsins...til lengri tķma veršum viš svo aš draga śr losun į CO2 ķ lofthjśpinn...viš žurfum aš įtta okkur į žvķ sem fyrst.

Heimildir:

Tengt efni į loftslag.is:
mbl.is Olķubętur berist fljótt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hafķsśtbreišslan ķ maķ

Fréttin hér undir er af loftslag.is, sjį Hafķs | Maķ 2010. Žaš er ekki śr vegi aš rifja hana upp ķ sambandi viš žessa frétt mbl.is.

... 

Hafķsśtbreišslan į noršuskautinu minnkaši verulega ķ maķ eftir aš hafa veriš mikil ķ aprķl. Hitastigiš var yfir mešallagi sem hefur vęntanlega haft įhrif į śtkomuna. Undir lok mįnašarins var śtbreišslan oršin nęrri žvķ sem var ķ maķ 2006, sem er žaš lęgsta sem męlst hefur fyrir lok maķ mįnašar. Greiningar sérfręšinga frį Hįskólanum ķ Washington reikna meš aš ķsrśmmįliš hafi haldiš įfram aš minnka mišaš viš sķšastlišin įr. Žaš er hins vegar of snemmt aš segja til um žaš hvort aš śtbreišsla hafķssins verši minni ķ september, en įriš 2007, žegar žaš var minnst frį žvķ męlingar hófust. Žaš fer mikiš eftir ašstęšum ķ sumar, ž.e. vešurfari og vindi į nęstu mįnušum.

Hafķsśtbreišsla um mįnašarmótin maķ-jśnķ 2010. Mišgildiš er merkt meš bleikri lķnu. Hafķsśtbreišslan er 500.000 ferkķlómetrum undir mešaltalinu 1979-2000.

Žróun hafķss 2010, višmišun viš mešaltal 1979-2000 og einnig 2006 og 2007.Samanburšur į śtbreišslu hafķs ķ maķmįnuši, eftir įrum. Eins og sjį mį er lķnuleg minnkun ķ žróun śtbreišslu hafķssins.Hitafrįvik fyrir maķ 2010. Hitastigiš var vķšast 2°-5°C yfir mešaltalinu ķ mįnušinum.

Frįvik ķ rśmmįli hafķss sķšan 1979. Ķ maķmįnuši var rśmmįliš minnst fyrir mįnušinn sķšan męlingar hófust.

Heimildir:

Tengt efni į loftslag.is:
mbl.is Hafķs žokast nęr landi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hitastig | Maķ 2010

 

Helstu atrišiš varšandi hitastig maķmįnašar į heimsvķsu

  • Sameinaš hitastig fyrir bęši land og haf fyrir maķ 2010 var žaš heitasta samkvęmt skrįningum, meš hitafrįviki upp į 0,69°C yfir mešalhitastigi 20. aldarinnar (14,8°C).
  • Fyrir tķmabiliš mars-maķ 2010, er sameinaš hitastig fyrir bęši land og haf žaš heitasta, meš hitafrįvik upp į 0,73°C yfir mešalhitastigi 20. aldarinnar fyrir tķmabiliš (14,4°C).
  • Sameinaš hitastig fyrir bęši land og haf fyrir tķmabiliš janśar til maķ 2010 var žaš heitasta samkvęmt skrįningum, meš hitafrįvik upp į 0,68°C yfir mešalhitastigi 20. aldarinnar.
  • Hitastig sjįvar į heimsvķsu var 0,55°C yfir mešaltali 20. aldarinnar, og er žaš nęst heitasta fyrir maķmįnuš samkvęmt skrįningum.
  • Fyrir tķmabiliš mars-maķ 2010 var hitastig sjįvar į heimsvķsu 0,55°C yfir mešaltali 20. aldarinnar, og er žaš heitasta skrįning fyrir tķmabiliš.
  • Hitastig į landi į heimsvķsu fyrir bęši maķ mįnuš og tķmabiliš mars-maķ er žaš heitasta samkvęmt skrįningu, meš hitafrįvik upp į 1,04°C og 1,22°C yfir mešaltali 20. aldar.
  • Fyrir noršurhveliš er bęši mešalhitastig maķmįnašar 2010 fyrir landsvęši og sameinaš hitastig lands og sjįvar žaš heitasta frį žvķ męlingar hófust.  Sjįvarhitastigiš var žaš nęst heitasta fyrir maķmįnuš į noršuhvelinu. Fyrir tķmabiliš mars-maķ var hitastig į noršurhvelinu žaš heitasta fyrir tķmabiliš.
  • El Nino įstandiš hętti ķ maķ 2010.

Maķ 2010

Helstu atriši sżnd į myndum og gröfum, bęši fyrir mįnušinn og tķmabiliš janśar – maķ.

Sjį nįnar į loftslag.is, Hitastig | Maķ 2010

 

Heimildir og annaš efni af loftslag.is:

 

 


Sjįvarstöšubreytingar

Hérna mį sjį hvernig sjįvarstašan hefur breyst frį um 1870. Gögnin frį 1993 eru beint frį gervihnöttum. Žaš er aš sjįlfsögšu einhver óvissa ķ žessum męlingum sérstaklega fyrir 1993. En žarna sést aš sjįvarstöšubreytingar eru meiri nś en fyrir 1993. Nśna hękkar sjįvarstašan um 3,32 mm į įri, en fyrir 1993 er tališ aš sjįvarstašan hafi hękkaš um 1,7 mm į įri frį 1870.

Tengt efni į loftslag.is:


Lausnir

Žetta gęti veriš rétt hjį Obama aš žetta umhverfisslys į Mexķkóflóa muni hugsanlega opna augu almennings fyrir öšrum lausnum til orkuöflunar. Žaš er svo sem hęgt aš nefna żmsar lausnir, m.a. vindorku, sólarorku, kjarnorku og fleira. M.a. munu metan- og rafmagnsbķlar hafa möguleika į aš nį augum landsmanna ķ framtķšinni. Hvaš sem veršur, žį höfum viš, į loftslag.is, skrifaš sitthvaš um żmsa žį möguleika sem eru til umręšu, sjį nįnar umfjöllun um nokkrar lausnir og tengt efni į loftslag.is:

 


mbl.is Obama vill hreina orku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband