Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2010

Hitabylgja ķ tveimur hlutum

Ķ nżrri fęrslu į loftslag.is eru 2 myndbönd meš vini okkar Greenman3610 (Peter Sinclair) sem hann nefnir Hitabylgja hluti 1 og 2. Žarna kemur hann örlķtiš inn į hlut žeirra sem fullyrša, aš žvķ er viršist įn mikilla heimilda, um kólnun į nęstu įrum og įratugum eša aš nś žegar sé byrjaš aš kólna um allan heim. Hann ber žessar fullyršingar saman viš męlingar og stašreyndir dagsins varšandi hitastig ķ heiminum. Aš venju er honum annt um heimildir og mį nįlgast žęr helstu į heimasķšu hans,climatecrocks.com. 

Til aš sjį myndböndin smelliš į; Hitabylgja ķ tveimur hlutum  

Tengt efni į loftslag.is:

 


Hitabylgjur ķ Evrópu

Nż rannsókn bendir til žess aš hitabylgjur ķ Evrópu muni reynast sérstaklega erfišar žeim sem bśa į lįglendum dölum og ķ strandborgum viš Mišjaršarhafiš.

[...]

Rannsóknirnar benda til aš viš lok aldarinnar žį munu ķbśar sumra žessara svęša upplifa allt aš 40 óbęrilega heita daga į hverju įri – samanboriš viš aš mešaltali tvo daga į įri milli įranna 1961 og 1990.

[...] 

Nįnar um žetta į loftslag.is; Hitabylgjur ķ Evrópu 

Tengt efni į loftslag.is

 


mbl.is Hitamet féll ķ Finnlandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hitabylgjur gętu oršiš algengari ķ framtķšinni

Óvenjulangar hitabylgjur og óvenjumikill hiti gęti oršiš algengur ķ Bandarķkjunum į nęstu 30 įrum, samkvęmt nżrri rannsókn.

Viš rannsóknina voru notašar umfangsmiklar keyrslur į žrišja tug mismunandi loftslagslķkana, žar sem könnuš var sś svišsmynd aš losun CO2 ķ andrśmsloftinu myndi auka hnattręnt hitastig jaršar um 1°C frį 2010-2039 – sem žykir frekar lķklegt samkvęmt IPCC. Höfundar greindu hitagögn fyrir Bandarķkin milli įranna 1951-1999. Markmiš žeirra var aš finna lengstu hitabylgjurnar og heitustu įrstķšina fyrir seinni hluta tuttugustu aldarinnar. Žęr greiningar voru keyršar ķ loftslagslķkönum, mešal annars inn ķ RegCM3 sem er loftslagslķkan meš mikilli upplausn og lķkir eftir hitastigi frį degi til dags į litlu svęši (25×25 km).

Samkvęmt nišurstöšunni, žį munu hitabylgjur – svipašar og žęr lengstu į tķmabilinu 1951-1999 – verša allt aš fimm sinnum milli įranna 2020-2029 į hluta vesturstrandar og mišrķkja Bandarķkjanna. Į milli 2030-2039 verša žęr enn višameiri og algengari.

Höfundar spį einnig mikilli aukningu ķ óvenjulegu įrstķšabundnu hitastigi į įratugnum sem nś er hafinn, en hitastig sem jafnast į viš heitustu įrstķšina frį 1951-1999 gęti oršiš allt aš fjórum sinnum fram til įrsins 2019 yfir stóran hluta Bandarķkjanna. Auk žess töldu höfundar lķklegt aš dagleg hitamet verši tvisvar sinnum algengari į fjórša įratug žessarar aldar en milli įranna 1980-1999.

Fyrir įratuginn 2030-2039, gęti stór hluti Bandarķkjanna oršiš vitni aš allavega fjórum įrstķšum į įratug, sem verša jafn heit og heitasta įrstķšin į tķmabilinu 1951-1999. Ķ Utah, Colorado, Arizona og Nżju Mexķkó gętu mjög heitar įrstķšir į įratug oršiš allt aš sjö.

Einn ašalhöfunda segir um nišurstöšuna: “Į nęstu 30 įrum, gętum viš séš aukningu į tķšni hitabylgja lķka žeirri sem gengur nś yfir Austurströnd Bandarķkjanna (byrjun jślķ) eša lķka žeirri sem reiš yfir Evrópu įriš 2003 og olli tugum žśsunda daušsfalla. Hitabylgjur sem žęr, valda einnig töluveršu įlagi į ręktun korns, sojabauna, bašmullar og vķnberja, sem getur valdiš uppskerubrest.” Viš žetta bętist aš lķklegt er tališ aš breytingar ķ śrkomu og raka jaršvegs eigi eftir aš versna til muna žegar lķšur į öldina og muni žaš magna upp afleišingar hitabylgjanna – ž.e. aš meira verši um žurrka og skógarelda ķ nįinni framtķš.

Mišaš viš fyrrnefnda svišsmynd, yrši hnattręnn hiti eftir 30 įr um 2°C heitari en fyrir išnbyltinguna. Margir hafa tališ žaš įsęttanlegt markmiš til aš komast hjį verstu afleišingum hlżnunar Jaršar (sjį Tveggja grįšu markiš). Samkvęmt žessari rannsókn žį munu svęši ķ Arizona, Uta, Colorado og Nżju Mexķko verša fyrir allavega 7 hitabylgjum į tķmabilinu 2030-2039 - hitabylgjum jafn heitum og žęr verstu frį įrinu 1951-1999. Žar meš telja höfundar aš mörg svęši Bandarķkjanna muni verša fyrir alvarlegum afleišingum hlżnunar Jaršar, žrįtt fyrir aš tveggja grįšu markiš myndi nįst.

Heimildir og ķtarefni

Unniš upp śr frétt af heimasķšu Stanford hįskólans: Heat waves and extremely high temperatures could be commonplace in the U.S. by 2039, Stanford study finds

Greinin er óbirt: Diffenbaugh, N.S. and Ashfaq, M., Intensification of hot extremes in the United States, Geophysical Research Letters, doi:10.1029/2010GL043888, in press.

Tengdar fęrslur į loftslag.is:


mbl.is Hitamet féll ķ Moskvu ķ dag
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Öfl sem hafa įhrif į hitastig Jaršar

Viš höfum birt stutt myndband į loftslag.is um žau öfl sem eru aš baki hitastigi Jaršar. Hvaša öfl “żta” hitastiginu upp į viš og hvaša öfl “żta” hitastiginu nišur į viš, ef svo mį aš orši komast. Ein af žeim sem stendur į bak viš žetta myndband heldur śti fróšlegu bloggi, Climatesight.org. Af YouTube-sķšu myndbandsins mį lesa eftirfarandi lżsingu į myndbandinu:

Žegar litiš er į graf af hitastigi Jaršar, žį sjįum viš aš žaš er allt annaš en stöšugt. Hnattręn hlżnun, vegna losunar mannanna af m.a. koldķoxķši, er įlitiš hękka hitastig plįnetunnar….af hverju lķtur grafiš žį svona śt:

Myndbandiš mį sjį į loftslag.is; Öfl sem hafa įhrif į hitastig Jaršar

 

Tengt efni į loftslag.is:


Įhrif CO2 uppgötvaš

Lausnin aš gįtunni, um hvort aukning CO2 ķ andrśmsloftinu myndi valda hękkun hitastigs, er gömul, auk žess sem žaš var ekki žrautalaust aš finna hana. Hér fyrir nešan er fariš nįnar ķ gegnum söguna af frumkvöšlum žeim sem uppgötvušu įhrif CO2.

Įriš 1861 gaf  John Tyndall śt nišurstöšur į tilraunum sem hann gerši į rannsóknastofu sinni, žar sem hann sżndi fram į aš įkvešnar gastegundir gętu dregiš ķ sig varmageislun. Koldķoxķš (CO2) er ein žeirra gastegunda. Į žeim grunni komst Tyndall aš žeirri nišurstöšu aš viš breytingu į styrk gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu yrši breyting ķ hitastigi (Tyndall 1861).

Svante Arrhenius kom fram meš kenningu um įhrif gróšurhśsalofttegunda į loftslag jaršar, įriš 1896. Śtreikningar hans bentu til aš aukning į styrk CO2 myndi hafa sterk įhrif į hitastig jaršar (Arrhenius 1896). 

John Tyndall (1820-1893), Svante Arrhenius (1859-1927), Knut Ångström (1857-1910) og Charles Greeley Abbot (1872-1973).

Įriš 1900 sżndi Knut Ångström fram į žaš, meš tilraunum ķ rannsóknastofu (Ångström 1900) aš breyting ķ styrk CO2 myndi ķ raun ekki hafa żkja mikil įhrif į hitastig, žrįtt fyrir allt. Śtreikningar hans bentu til aš aukning į styrk CO2 myndi hafa lķtil įhrif į magn geislunar sem fęri ķ gegnum lofttegundina og žaš virtist sem gleypnisviš CO2 og vatnsgufu myndu skarast...

Ekki voru žó öll kurl komin til grafar, eins og lesa mį ķ heild į loftslag.is, sjį Įhrif CO2 uppgötvaš en fęrslan er einnig oršin föst sķša į loftslag.is:

Sagan
 - Įhrif CO2 uppgötvaš
Orsakir fyrri loftslagsbreytinga
Grunnatriši kenningarinnar
 - Męlingar stašfesta kenninguna
Loftslag framtķšar


COP16 ķ Mexķkó

Nęsta loftslagsrįšstefna veršur eins og sagt er ķ frétt mbl.is ķ Mexķkó (COP16). Žaš er vęntanlega įgętt aš stilla vęntingum ķ hóf, žar sem of miklar vęntingar geta haft įhrif į śtkomuna, eins og hugsanlega geršist ķ Kaupmannahöfn (COP15). Helstu nišurstöšur COP15 eru geršar upp į loftslag.is ķ Kaupmannahafnaryfirlżsingunni, žar sem eftirfarandi kemur m.a. fram:

Ķ textanum aš yfirlżsingunni segir aš žaš eigi aš vera “passandi, fyrirsjįnleg og sjįlfbęr fjįrhagslegur forši, tękni og afkastageta uppbyggingar”, sem į aš hjįlpa žróunarlöndunum ķ aš ašlagast loftslagsbreytingunum. Išnrķkin hafa sett sér markmiš um aš leggja fram 100 miljarša dollara į įri frį 2020, sem eiga aš koma til móts viš aš hjįlpa žróšurnarlöndunum aš ašlagast loftslagsbreytingunum. Ķ einni višbót viš yfirlżsinguna, er loforš um stušning viš žróunarlöndin til skamms tķma, 2010-2012, upp į 10,6 miljarša dollara frį ESB, 11 miljaršar dollara frį Japan og 3,6 miljaršar dollara frį BNA.

Žaš fer ekki mörgum sögum af efndum og ž.a.l. er žaš kannski rétt mat aš setja sér ekki of miklar vęntingar į COP16 ķ Mexķkó. 

Tengt efni į loftslag.is - um COP15:

 


mbl.is Svartsżni ķ loftslagsmįlum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įskoranir rafbķlavęšingar

Į nęstu įrum munu, ef įform ganga eftir, rafmagnsbķlar (og einnig bķlar meš ašra orkugjafa) hefja innreiš sķna į bķlamarkašinn. Žaš er žó żmislegt sem žarf aš huga aš ķ žvķ sambandi. Žaš mį kannski komast žannig aš orši, aš žaš žurfi aš verša breyting į hugarfari varšandi notkun og įfyllingu orku į bķlana.

En hvaša įskoranir bķša notenda?

Žurfum viš aš lęra eitthvaš nżtt?

Ķ fęrslu į loftslag.is er komiš örlķtiš inn į žetta, sjį; Rafmagnsbķlar 

Tengt efni į loftslag.is:

 


mbl.is Voltinn kostar frį 5 milljónum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lax og silungur viš loftslagsbreytingar

Į loftslag.is skrifušum viš fyrir stuttu frétt žar sem fariš var yfir rannsókn į įhrifum loftslagsbreytinga į laxa og silung, sjį Lax og silingur viš loftslagsbreytingar.

salmon_trout-300x207Lax og silung hefur į undanförnum įratugum fękkaš – og į sumum svęšum töluvert.

Mengun, rżrnun bśsvęša og ofveiši hafa hingaš til veriš taldir helstu sökudólgarnir, en nżjar vķsbendingar benda til žess aš loftslagsbreytingar geti veriš helsti žįtturinn og aš žęr ógni bįšum tegundunum.

Vķsindamennirnir rönnsökušu stofn ungra laxa og silungs ķ įnni Wye ķ Wales, sem er ein af bestu stangveišiįm Bretlandseyja. Žeir fundu śt aš į milli įranna 1985 og 2004, žį fękkaši lax um 50% og silung um 67% – žrįtt fyrir aš įin sjįlf yrši hreinni į žeim tķma.

Haršast uršu fiskarnir śti eftir heit og žur sumur, lķkt og įrin 1990, 2000 og 2003. Nišurstašan bendir til žess aš heitara vatn og lęgri vatnsstaša hafi hvaš mest įhrif į bįšar tegundirnar. Žar sem kalt vatn er kjörsvęši laxa og silungs, žį gęti įframhaldandi hlżnun skapaš enn meiri vanda fyrir žessar tegundir.

Vķsindamennirnir notušu gögn um stofnstęršir fiskanna, sem breska Umhverfisstofununin (British Environment Agency) hafši safnaš į yfir 50 stöšum ķ įnni Wye. Hitastig vatnsins jókst į žessu tķmabili um 0,5-0,7°C yfir sumartķman og 0,7-1,0°C yfir vetrartķman – en hitinn um vetrartķman įsamt minna rennsli ķ įnni hafši mest įhrif. Vitaš er aš vatnshiti hefur įhrif į vöxt og hversu viškvęmur fiskurinn er gagnvart sjśkdómum – en minna rennsli ķ įm hindrar aš hann komist į kaldari bśsvęši.

Samanburšur į laxi og silung eykur gildi žessarar rannsóknar, žar sem silungur – ólķkt laxinum – dvelst ekki ķ sjó. Žvķ eru žaš eingöngu ašstęšur ķ įnni sem hafa įhrif į hann.

Heimildir og ķtarefni

Greinin sjįlf birtist ķ Global Change Biology og er eftir Clews o.fl. 2010:  Juvenile salmonid populations in a temperate river system track synoptic trends in climate

Unniš upp śr frétt af Science Daily: Climate Threatens Trout and Salmon

Tengdar fęrslur į loftslag.is


mbl.is Laxar drepast vegna sśrefnisskorts
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vindorka er ekki nż af nįlinni

Aš žaš sé orka ķ vindinum er ekki nż uppgötvun, mašurinn hefur veriš aš nota hana ķ žśsundir įra. Žaš sem fólk veit žó almennt ekki, er hversu mikiš hefur veriš aš gerast undanfarin 100 įr ķ rannsóknum į henni.

Okkur langar aš benda į 2 myndbönd um vindorku į loftslag.is:

 

 


mbl.is Smķša risavindorkumyllur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hitinn eykst og metin meš

Į komandi įratugum mun hitastig halda įfram aš aukast, eins og flestir viršast vera bśnir aš įtta sig į. En hverjar verša afleišingarnar af hnattręnni hitastigshękkun upp į 4°C, sjį fęrslu af loftslag.is Gagnvirk kortažekja fyrir Google Earth:

Viš höfum įšur fjallaš um gagnvirkt kort frį Met Office, žar sem fariš er yfir hugsanlegar afleišingar žess ef hnattręnn hiti jaršar fer yfir 4°C, eins og sumar spįr benda til aš geti gerst į žessari öld.

Nś er hęgt aš skoša žetta gagnvirka kort ķ forritinu Google Earth (sem margir eru meš ķ sķnum tölvum) og bśiš aš bęta viš myndbönd sem hęgt er aš skoša ķ gegnum forritiš meš žvķ aš smella į tįkn į kortinu. Myndböndin eru vištöl viš sérfręšinga žar sem žeir ręša afleišingar žęr sem 4°C hękkun getur mögulega haft.

Fleira er hęgt aš skoša meš žessari kortažekju og męlum viš meš aš fólk kynni sér žaš nįnar.

Hér er hęgt aš nišurhala kortažekjunni(kml), naušsynlegt er aš hafa Google Earth ķ tölvunni til aš skoša (Hęgt er aš hala nišur Google Earth hér)

Ķtarefni

Umfjöllun um fyrrnefnt gagnvirkt kort

Fyrir tķma loftslag.is birtum viš į loftslagsblogginu upplżsingar um ašra višbót fyrir Google Earth, til aš skoša sjįvarstöšubreytingar – sjį Sjįvarstöšubreytingar

Žeir sem vilja eingöngu skoša myndböndin geta gert žaš į Youtube – MetOffice

Tengt efni af loftslag.is


mbl.is Hitamet féll ķ Moskvu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband