Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2011

Climategate 2.0 – Enn eitt plathneyksliš ķ uppsiglingu?

Hér undir er fęrsla sem var skrifuš fyrir įri sķšan, eftir aš žaš var oršiš öllum ljóst (sem žaš vildu vita) aš hiš svokallaša climategatemįl (hiš fyrsta) var bara stormur ķ vatnsglasi. Nś er komiš upp “nżtt” mįl sem afneitunarsinnar kalla climategate 2,0 og žvķ ekki śr vegi aš rifja upp nišurstöšu sķšasta mįls, sjį hér undir. Reyndar mį einnig geta žess aš ekki hefur boriš mikiš į žessari umręšu um hiš "nżja" Climategatemįli ķ fjölmišlum almennt, enda lķtiš sem ekkert kjöt į žessu, eins og reyndar var lķka ķ fyrra skiptiš.  Žaš mį lesa um žetta į einhverjum stöšum, sjį t.d. Climategate 2.0: Denialists Serve Up Two-Year-Old Turkey og Two Year Old Turkey įsamt grein ķ GuardianEitthvaš viršist žetta mįl vera endurtekning į gömlu góšu śtśrsnśningunum sem geršir voru ķ nafni “efasemdamanna” (afneitunarsinna) žegar climategate hiš fyrra kom upp. En rifjum nś upp gamla mįliš įšur en lengra er haldiš:

…

Um žessar mundir er lišiš įr frį žvķ aš gögnum sem stoliš var frį CRU var lekiš į internetiš og hiš svokallaš Climategatemįl kom fram ķ dagsljósiš. Hinar żmsu heimasķšur žeirra sem afneita loftslagsvķsindunum sem fręšigreinar, fóru fremstar ķ flokki žeirra sem töldu aš žessi gögn sönnušu allt mögulegt varšandi svindl og fals loftlsagsvķsindamanna. Ķ kjölfariš komu fram margar įsakanir į hendur vķsindamanna sem voru byggšar į litlu öšru en sérvöldum mistślkunum eša bara almennum misskilningi į žvķ hvernig vķsindastörf eru unnin. En hvernig standa mįlin svo nśna įri seinna?

Tķmaritiš Nature hefur birt įgęta grein um mįliš (PDF), žar sem eftirfarandi kemur m.a. fram:

.. More certain is the conclusion that the hack of the server was a sophisticated attack. Although the police and the university say only that the investigation is continuing, Nature understands that evidence has emerged effectively ruling out a leak from inside the CRU, as some have claimed. And other climate-research organizations are believed to have told police that their systems survived hack attempts at the same time.

En žaš er nś fleira sem vert er aš skoša, t.d. hvaš hefur gerst įžreifanlegt į žessu įri sem er lišiš.

Fyrst er aš nefna skżrslu Vķsindanefndar breska žingsins žar sem komist var aš žeirri nišurstöšu aš Phil Jones, sem er einn af žeim sem var mišpunktur hins svokallaš climategatemįls, hafi ekki falsaš nišurstöšur.

Nęst ber aš nefna skżrslu vķsindanefndar undir stjórn Lord Oxburgh, sem er fyrrum stjórnarformašur Shell ķ Bretlandi, sem komst aš žvķ aš vķsindin séu traust og aš ekkert bendi til žess aš vķsindamenn hafi falsaš nišurstöšur.

Ķ enn einni rannsókninni, nś undir stjórn Sir Muir Russell, kom fram aš vķsindamenn og störf žeirra eru gerš af nįkvęmni og samviskusemi og aš ekki lęgi fyrir vafi um störf žeirra.

Ķ Bandarķkjunum, voru geršar tvęr rannsóknir į vegum Penn State hįskólans, varšandi störf prófessor Michael Mann žar sem hann var sżknašur af öllum įburši um aš hafa stašiš aš vķsindalegum misgjöršum.

Aš lokum mį nefna aš fyrir nokkrum vikum žį kom fram, frį breskum stjórnvöldum, aš upplżsingarnar sem komu fram ķ hinum illa fengnu tölvupóstum létu ekki ķ té nein sönnunargögn sem skapaši vantraust varšandi rannsóknir į loftslagsbreytingum af mannavöldum.

Žannig aš ķ žessari upptalningu er ekki bara eitt tilfelli, heldur ein sex tilfelli žar sem vķsindamenn eru hreinsašir af žeim tilhęfulausu įsökunum sem upp komu ķ žessu mįli. Žetta kemur reyndar ekki į óvart, žar sem aš žeir sem afneita loftslagsvķsindum viršast fį mikla įheyrn fjölmišla (sérstaklega ķ BNA) og vaša uppi meš tilhęfulausar stašhęfingar ef žaš hentar mįlsstaš žeirra.

En hvaš um hin żmsu “alltmöguleg-gate” sem hafa veriš sett upp sem dęmi um vanhęfni IPCC? – Žess ber aš geta aš viš skrifušum ekki um öll žessi svokölluš hlišamįl…enda frekar óspennandi og alls ekki uppbyggjandi ķ vķsindalegu samhengi.

Žaš sem m.a. hefur gerst hingaš til ķ hinum żmsu “alltmöguleg-gate”-mįlum er t.d. eftirfarandi.

Sunday Times hefur bešist afsökunar į og dregiš til baka fréttir um hiš svokallaš “Amazongate”-mįl. Žaš er s.s. ekkert Amazongate-mįl og regnskógum Amazon stendur žvķ mišur enn ógn af breytingum vistkerfa vegna loftslagsbreytinga.

Hollensk stjórnvöld hafa tekiš įbyrgš į žvķ aš hafa gefiš IPCC rangar upplżsingar varšandi žaš aš 55% af Hollandi sé undir sjįvarmįl, žegar stašreyndin er sś aš “ašeins” 26% er ķ hęttu vegna flóša, žar sem svęši eru undir sjįvarmįli, į mešan önnur svęši, 29% eru ķ hęttu vegna flóša frį įm og fljótum.

BBC hefur einnig bešiš CRU afsökunar į žvķ aš hafa fariš villandi oršum ķ sinni umfjöllun um “climategate” fals-hneyksliš.

Žaš sem er eftir af žessum svoköllušu “alltmöguleg-gate” er žvķ ašeins hin neyšarlega villa (jį ašeins ein) og hin klaufalega afsökunarbeišni IPCC ķ kjölfariš į žvķ, varšandi brįšnun jökla Himalaya, žar sem įrtališ 2035 kom fram ķ staš įrtalsins sem tališ er lķklegra 2350. Sś villa varš öllum ljós, ekki vegna žess aš blašamenn hefšu fundiš hana meš rannsóknarblašamennskuna aš vopni eša aš eitthvert “efasemdarbloggiš” uppljóstraši um žaš, heldur vegna žess aš einn af vķsindamönnunum og mešhöfundum IPCC skżrslunnar sagši frį villunni (žannig virka alvöru vķsindi).

Žaš sem eftir stendur, įri eftir climategate er ein stafsetningarvilla og 6 hreinsanir vķsindamanna af įsökunum og lķtiš annaš. Ķ kjölfariš į žessu mį setja fram hinar raunverulegu spurningar sem fjölmišlar og ašrir ęttu aš spyrja sjįlfa sig nśna:

Af hverju?

Hverjir?

Eša sagt į annan veg:

Hverjir hį žessa barįttu gegn loftslagsvķsindamönnum og af hverju?

Ķtarefni:

Tengt efni į loftslag.is:


Hrašir flutningar, hęrra og lengra


Žaš eru aš verša breytingar ķ vistkerfum, bęši hjį farfuglum og öšrum lķfverum viš hękkandi hitastig. Žęr breytingar eru žegar hafnar, eins og kemur fram ķ fréttinni į mbl.is. Hér undir er frétt af loftslag.is varšandi flutning lķfvera vegna hlżnandi loftslags.

Ķ Science birtist nżlega grein um rannsókn, žar sem sżnt er fram į tengsl milli hinnar hnattręnu hlżnunar og flutning plantna og dżra til hęrri breiddargrįša og upp ķ meiri hęš yfir sjįvarmįl. Aš auki kom ķ ljós aš lķfverur flytjast um set, um tvisvar til žrisvar sinnum hrašar en įšur var tališ.

Vistfręšingar sem fylgdust meš fišrildum, tóku eftir žvķ fyrir um tķu įrum sķšan aš žau voru aš flytjast um set.  Žaš hefur sķšan komiš meir og meir ķ ljós aš stór hluti af mismunandi plöntum og dżrum eru aš fęra sig aš hęrri breiddargrįšum eša upp hlķšar fjalla.  Augljósa svariš hefur veriš aš lķfverur séu aš flżja aukinn hita af völdum hnattręnnar hlżnunar, en žaš er ekki fyrr en meš žessari grein sem tališ er aš vafanum žar um hafi veriš eytt.

Rannsóknarteymiš hefur sżnt fram į aš hinir żmsu flokkar dżra -  lišdżr, fuglar, fiskar, spendżr, skeldżr, plöntur og skrišdżr – eru aš fęra sig fjęr svęšum žar sem hlżnunin hefur veriš mest.

Vistfręšingar óttast aš miklir flutningar lķfvera į hnattręna vķsu, eigi eftir aš hafa slęm įhrif į lķffręšilega fjörlbreytni og hafa truflandi įhrif į jafnvęgi vistkerfa, auk žess aš hraša į śtdauša lķfvera. Žar sem žetta er aš gerast hrašar en tališ var, žżšir aš minni tķmi mun gefast til aš bregšast viš.

Heimildir og ķtarefni

Greinin birtist ķ Science og er eftir Chen o.fl. 2011 (įgrip): Rapid Range Shifts of Species Associated with High Levels of Climate Warming

Umfjöllun um greinina mį lesa į Science Now: In Warming World, Critters Run to the Hills

Einnig er umfjöllun um greinina į heimasķšu Hįskólans af York: Further, faster, higher: wildlife responds increasingly rapidly to climate change

Tengt efni į loftslag.is


mbl.is Farfuglar seinka feršum sķnum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Spurt og svaraš um sjįvarstöšubreytingar

Endurbirting

Sjįvarstöšubreytingar eru meš verri afleišingum loftslagsbreytinga og žó aš óvissan sé nokkur um hvaša afleišingar verša af žeim - hvar og hversu miklar, žį žykir nokkuš ljóst aš žęr munu hafa slęm įhrif vķša. Tališ er aš žęr muni hafa hvaš verstar afleišingar į žéttbżlustu svęšum heims og žar sem nś žegar eru vandamįl af völdum landsigs vegna landnotkunar og žar sem grunnvatn er vķša aš eyšileggjast vegna saltsblöndunar frį sjó. Einnig verša żmis strandsvęši ķ aukinni hęttu af völdum sjįvarstöšubreytinga vegna sterkari fellibylja framtķšar.

Hvernig eru sjįvarstöšubreytingar męldar?


GRACE gervihnötturinn

Sjįvarstöšubreytingar eru męldar į żmsan hįtt, sem sķšan er samręmt til aš gefa sem besta mynd. Til eru hundrušir sķrita sem męla flóš og fjöru og tengdir eru GPS męlum sem męla lóšréttar hreyfingar landsins (landris og landsig). Einnig eru radarmęlingar frį fjölmörgum gervihnöttum sem gefa upplżsingar um breytingar į sjįvarstöšu yfir allan hnöttinn. Męlitęki sem męla hitastig og loftžrżsting, įsamt upplżsingum um seltu sjįvar eru einnig gķfurlega mikilvęg til aš kvarša gögnin, auk nżjustu og nįkvęmustu gagnanna sem nś koma frį žyngdarmęlingum gervihnattarins GRACE - en hann gefur nįkvęmar upplżsingar um breytingu į massa, lands og sjįvar.

Yfirlitsgrein eftir Merrifield o.fl. 2009 um GLOSS (Global Sea Level Observing System) gefur nokkuš góša mynd um žaš hversu margar og fjölbreyttar stofnanir og einstaklingar vinna aš žvķ aš kortleggja sjįvarstöšubreytingar. Žessar rannsóknir eru óhįšar hvorri annarri og stašfesta hverja ašra.

Rķs sjįvarstaša jafnt og žétt yfir allan heim?

Žegar mašur heyrir tölur um sjįvarstöšubreytingar, žį er yfirleitt veriš aš tala um hnattręnt mešaltal. Žaš er margt sem hefur įhrif į stašbundnar sjįvarstöšubreytingar. Sem dęmi žį gętu įhrifin oršiš minni hér viš strendur Ķslands į sama tķma og žau gętu oršiš mun meiri viš Austurströnd Bandarķkjanna.


Flotjafnvęgi. Jökulfarg żtir jaršskorpunni nišur ķ möttulefniš sem leitar til hlišanna. Žegar jökullinn brįšnar leitar möttulefniš jafnvęgis og flęšir til baka.

Žęttir sem hafa įhrif stašbundiš į sjįvarstöšubreytingar, er t.d. landris og landsig. T.d. er landris nś žar sem ķsaldarjöklar sķšasta jökulskeišs voru sem žykkastir - ķ Kanada og Skandinavķu. Į móti kemur landsig žar sem landris var viš farg jöklanna utan viš žessar fyrrum žykku jökulbreišur (t.d. ķ Hollandi). Žetta er kallaš flotjafnvęgi (sjį mynd hér til hlišar). Svipuš ferli eru ķ gangi žar sem óvenjumikil upphlešsla hrauna er eša annaš farg sem liggur į jaršskorpunni. T.d. er Reykjanesiš aš sķga vegna fargs frį hraunum - į mešan landris er į Sušausturlandi vegna minnkandi massa Vatnajökuls. Landsig getur einnig veriš af mannavöldum, t.d. mikil dęling vatns (eša olķu) upp śr jaršlögum, sem veldur žvķ aš land sķgur žar sem įšur var vatn sem hélt uppi jaršlögunum. Landris og landsig hafa žvķ töluverš įhrif vķša um heim, sem leišrétta veršur fyrir til aš fį śt mešaltališ.

Meiri įhrif stašbundiš hafa sķšan mögulegar breytingar rķkjandi vindįtta, sem żta stöšugt yfirborši sjįvar aš landi eša frį. Hiš sama į viš ef breytingar verša ķ hafstraumum, t.d. ef aš golfstraumurinn veikist - žį gęti žaš žżtt minni sjįvarstöšuhękkun viš strendur Ķslands - en aš sama skapi myndi žaš hękka sjįvarstöšuna t.d. viš Austurströnd Bandarķkjanna.

Eitt af žvķ sem valdiš getur töluveršum stašbundnum įhrifum er brįšnun jökulbreišanna į Gręnlandi og Sušurskautinu. Žetta er lķka eitt af žvķ sem aš vķsindamenn eru fyrst aš įtta sig į nś. Žyngdarkraftur žessara miklu jökulmassa hefur žau įhrif nś aš sjįvarstaša nęrri žeim jökulmössum er mun hęrri en ella - ef t.d. jökulbreišan į Gręnlandi myndi brįšna, žį hefši sś brįšnun töluverš įhrif hnattręnt séš - en į móti kęmi aš stašbundiš, t.d. hér viš Ķsland, myndi sjįvarstaša lękka, žrįtt fyrir aš mešalsjįvarstöšuhękkunin um allan heim yrši um 7 m. Ef tekiš er dęmi um Vestur Sušurskautiš og ef žaš brįšnaši allt, žį myndi žaš valda 5 m mešalhękkun sjįvarstöšu um allan heim. Žyngdarkraftur žess er žó žaš sterkt aš žaš hefur hingaš til oršiš til žess aš į Noršurhveli er sjįvarstaša lęgri en hśn vęri įn žess, žannig aš viš žessa 5 m sjįvarstöšuhękkun bętast um 1,3 metrar viš Austurströnd Bandarķkjanna, svo tekiš sé dęmi (eša 6,3 m sjįvarstöšuhękkun alls).

Žessir margvķslegu žęttir sem hafa įhrif stašbundiš, er nokkuš sem vķsindamenn eru aš kortleggja nśna.


Sjįvarstöšubreytingar milli įranna 1993-2008, frį TOPEX/Poseidon, Jason-1 og Jason-2 gervihnöttunum. Sjórinn er litašur eftir breytingum į mešal sjįvarstöšu. Gul og rauš svęši sżna hękkun ķ sjįvarstöšu, į mešan gręn og blį svęši sżna lękkun ķ sjįvarstöšu. Hvķt svęši sżna svęši žar sem skortur er į gögnum. Aš mešaltali fer sjįvarstaša hękkandi, en mikill breytileiki er žó milli svęša.

Eru til einhverjar upplżsingar um sjįvarstöšubreytingar til forna?

Til aš įętla sjįvarstöšubreytingar til forna, žį veršur aš skoša setlög og hvernig žau hafa breyst ķ gegnum jaršsöguna. Meš žvķ aš rżna ķ setlög, žį sjį jaršfręšingar aš sjįvarstaša hefur sveiflast mikiš ķ gegnum jaršsöguna og oft į tķšum hnattręnt. Til dęmis var sjįvarstaša um 120 m lęgri, en hśn er nś, į hįmarki sķšasta jökulskeišs fyrir um 18-20 žśsundum įra - žegar mikiš magn vatns var bundiš ķ jöklum į Noršurhveli Jaršar.  Į žeim tķma var t.d. landbrś milli Asķu og Alaska. Miklar sjįvarstöšubreytingar uršu žegar jöklarnir hörfušu ķ lok sķšasta jökulskeišs.


Myndin sżnir hnattręnar sjįvarstöšubreytingar frį žvķ į hįmarki sķšasta jökulskeišs žar sem tekin eru saman helstu gögn um sjįvarstöšubreytingar, leišrétt fyrir lóšréttum hreyfingum ķ jaršskorpunni.

Žess ber aš geta aš į Ķslandi flękja fargbreytingar mjög žį mynd af sjįvarstöšubreytingum sem uršu į Ķslandi ķ lok sķšasta jökulskeišs, sjį t.d. grein Hreggvišs Noršdahls og Halldórs Péturssonar (2005). T.d. er įstęša margra malarhjalla sem sżna hęrri sjįvarstöšu į Ķslandi sś aš jöklar gengu fram į Ķslandi og žvķ var landsig - į sama tķma og jöklar heims voru almennt aš brįšna t.d. ķ Noršur Amerķku og ollu hękkandi sjįvarstöšu.

Į milli jökulskeiša og hlżskeiša ķsaldar voru miklar sveiflur ķ sjįvarstöšu, t.d. var sjįvarstaša fyrir um 120 žśsund įrum (į sķšasta hlżskeiši), um 6 m hęrri en hśn er ķ dag um stutt skeiš. Enn hęrri sjįvarstöšu mį sķšan finna fyrir ķsöld, žegar jöklar voru minni og hitastig hęrra.

Sķšastlišin 6 žśsund įr hefur sjįvarstaša smįm saman nįš žeirri hęš sem hśn er ķ dag og meš auknum hraša undanfarna öld og sérstaklega sķšustu įratugi.

Hversu hratt er sjįvarstašan aš rķsa?

Ķ skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi (Umhverfisrįšuneytiš 2008) kemur fram aš frį 1904-2003 hafi sjįvarborš hękkaš um 1,74 mm į įri (eša um 17 sm į öld), en einnig kemur fram aš frį 1997-2007 hafi sjįvarborš hękkaš um 3,4 mm į įri og žvķ ljóst aš hękkun yfirboršs sjįvar hefur sótt ķ sig vešriš, žį vegna aukinnar hlżnunar sjįvar og aukinnar brįšnunar jökla.

Hér er um aš ręša hnattręnar breytingar fengnar śt meš męlingum į sjįvarföllum į sķšustu öld og sķšar meš gervihnattamęlingum. Žį er bśiš aš leišrétta fyrir landrisi og landsigi, en žaš flękir mįliš vķša, t.d. hér į Ķslandi. Sem dęmi žį er land aš rķsa į Sušausturlandi vegna minna jökulfargs og er žaš frį 10-15 mm į įri. Į móti kemur aš landsig er vķša annars stašar, t.d. er žaš um 3,4 mm į įri ķ Reykjavķk og allt aš 8 mm į įri yst į Reykjanesi. Hugsiš žaš bara žannig aš žegar talaš er um hękkun sjįvarstöšu ķ kringum aldamótin 2100, žį mį bęta 0,34 m viš sjįvarstöšuhękkunina ķ Reykjavķk og 0,8 m viš hękkunina į Reykjanesi, en draga 1,0-1,5 m frį hękkuninni į Sušausturlandi.


Hnattręnar sjįvarstöšubreytingar frį 1870 til 2009 samkvęmt leišréttum flóšagögnum (Church o.fl. 2008 og uppfęrt til 2009 -dökkblį lķna, og Jevrejeva o.fl 2008- raušir punktar). Gervihnattagögn meš bleikum lit.

Hverjar eru helstu įstęšur nśverandi sjįvarstöšubreytinga?

Ķ skżrslunni Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi (Umhverfisrįšuneytiš 2008) kemur fram aš IPCC įętlaši aš um 70% af hękkun sjįvarstöšu vęri af völdum varmažennslu. Nżlegar greiningar į gögnum frį GRACE gervihnettinum, benda til aš žįttur brįšnunar jökla ķ sjįvarstöšuhękkunum hafi veriš vanmetin eša sé aš aukast og aš um 30% af sjįvarstöšuhękkunum undanfarin įr hafi veriš af völdum varmažennslu og um 55% af völdum brįšnunar jökla (Cazanave og Llovel 2010). Tališ er aš žįttur jökla muni aukast viš įframhaldandi brįšnun stóru jökulbreišanna į Gręnlandi og Vestur Sušurskautinu.

Hver er framtķšin?

Fljótlega eftir aš spį IPCC frį įrinu 2007 kom um sjįvarstöšuhękkun upp į 18-59 sm ķ lok aldarinnar, varš ljóst aš žar vęri efalaust um vanmat aš ręša - žį ašallega vegna žess aš gögn vegna brįšnunar jökulbreiša Gręnlands og Sušurskautsins voru ófullnęgjandi. Nżrri rannsóknir eru ekki samhljóša um hugsanlega hękkun sjįvarstöšu aš magninu til, en žó benda žęr flestar til aš sjįvarstaša verši hęrri en spįr IPCC benda til, meš lęgstu gildi svipuš hį og hęstu gildi IPCC og hęstu gildi allt aš 2. m hękkun sjįvarstöšu ķ lok aldarinnar.


Spį IPCC og nżlegar spįr um sjįvarstöšubreytingar til įrsins 2100

Erum viš tilbśin aš takast į viš sjįvarstöšubreytingar?

Lönd heims eru mismunandi vel ķ stakk bśin aš ašlagast sjįvarstöšubreytingum. Fįtęk og lįgt liggjandi lönd, t.d. Bangladesh eru įn vafa ekki tilbśin aš takast į viš sjįvarstöšubreytingar, hvort heldur žęr verša nęr lęgri mörkum spįa um hękkun sjįvarstöšu eša hęrri mörkum. Skipulagsyfirvöld į landsvęšum žar sem ętla mętti aš meiri peningur vęri til aflögu, hafa mörg hver stungiš höfušiš ķ sandinn og eru beinlķnis ekki aš bśast viš sjįvarstöšubreytingum - eša telja aš žaš sé ótķmabęrt aš bregšast viš t.d. rķkiš Flórķda ķ Bandarķkjunum (sjį Nature Reports).

Erfitt er aš meta hversu vel viš stöndum hér į landi. Trausti Valsson taldi (įriš 2005), aš hękka žyrfti višmišanir skipulagsyfirvalda um 50 sm varšandi nżframkvęmdir viš strönd (ķ skipulagslögum og reglugerš frį 1997/1998).  Bęši Siglingastofnun og Vegageršin eru meš verkefni ķ gangi til aš meta framtķšarhönnun mannvirkja og višhald til aš bregšast viš sjįvarstöšubreytingum (sjį Gķsli Viggóson 2008 og Vinnuhóp um vešurfarsašlögun ķ starfsemi Vegageršarinnar 2010). Ljóst er aš kostnašur vegna višhalds og varnar mannvirkja į eftir aš aukast hér į landi og mikilvęgt er aš tekiš verši tillit til žess viš skipulag framkvęmda til framtķšar - sérstaklega vegna skipulags framkvęmda sem ętlunin er aš eiga aš endast śt öldina eša lengur.

Żmsar heimildir og Ķtarefni

Greinar, skżrslur og glęrur

Cazanave og Llovel 2010: Contemporary Sea Level Rise
Church o.fl. 2008:  Understanding global sea levels: past, present and future
Gķsli Viggóson 2008: Skipulag og loftslagsbreytingar: Fyrirbyggjandi ašgeršir gegn sjįvarflóšum
Hreggvišur Noršdahl og Halldór Pétursson 2005: Relative Sea-Level Changes in Iceland: new Aspects of the Weichselian Deglaciation of Iceland
Jevrejeva o.fl. 2008: Recent global sea level acceleration started over 200 years ago?
Merrifield o.fl. 2009: The Global Sea Level Observing System (GLOSS)
Trausti Valsson 2005:  Įhrif sjįvarstöšubreytinga į skipulag viš strönd
Umhverfisrįšuneytiš 2008: Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi
Vinnuhópur um vešurfarsašlögun ķ starfsemi Vegageršarinnar 2010: Loftslagsbreytingar og vegagerš.

Żmist efni héšan og žašan: 

Tvęr įhugaveršar fęrslur af heimasķšu Yale Environment 360: The Secret of Sea Level Rise: It Will Vary Greatly by Region og How High Will Seas Rise? Get Ready for Seven Feet
Skeptical Science meš góša umfjöllun: Visual depictions of Sea Level Rise
My big fat planet: Waves in the bathtub - Why sea level rise isn’t level at all
Nokkrar fréttaskżringar og pistlar um sjįvarstöšubreytingar mį finna ķ aprķl hefti Nature reports, climate change

Hér į loftslag.is mį einnig finna żmsar umfjallanir um sjįvarstöšubreytingar


Taktur loftslagsbreytinga sķšastlišin 20 žśsund įr, į noršur- og sušurhveli jaršar

Ein af rökum “efasemdamanna” um žįtt manna ķ hinni hnattręnu hlżnun er aš loftslagsbreytingar hafi alltaf oršiš – og aš hitasveiflur eins og nś eru, séu tķšar žegar skošuš eru gögn um fornloftslag.

Nż rannsókn sem loftslagsfręšingur ķ hįskólanum ķ Lundi – Svante Björck – birti fyrir skömmu, bendir til žess aš miklar hitasveiflur gerist yfirleitt ekki į sama tķma į noršur- og sušurhveli jaršar. Žettta į viš um sķšastlišin 20 žśsund įr, en žaš er eins langt aftur og nęgilega nįkvęm loftslagsgögn beggja hvela jaršar nį aftur. Žessi greining Svante nęr žvķ um 14 žśsund įrum lengur aftur ķ tķman en fyrri sambęrilegar greiningar.

Margskonar gögn eru notuš sem vķsar aš fornloftslagi – t.d. kjarnar śr botnseti śthafa og stöšuvatna, śr jöklum og fleira. Ķ žeim gögnum mį lesa hvernig breytingar verša ķ hitastigi, śrkomu og samsetningu lofthjśpsins.

Żmsar hitarašir sem sżna hitastig jaršar į nśtķma (holocene - af wikipedia.org).

Höfundur telur aš sś hitaaukning sem nś er aš gerast, sé harla óvenjuleg ķ jaršfręšilegu tilliti.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, Taktur loftslagsbreytinga sķšastlišin 20 žśsun įr, į noršur- og sušurhveli jaršar

Tengt efni af loftslag.is


Aš efast um BEST

Nś nżveriš sendi rannsóknateymi – the Berkeley Earth Surface Temperature (BEST) – frį sér brįšabirgšanišurstöšu rannsókna į hnattręnum hita jaršar. BEST verkefniš byrjaši į sķšasta įri og žar var ętlunin aš kanna hvort gögn um yfirboršshita sżni raunverulega hlżnun eša hvort eitthvaš sé til ķ žvķ sem “efasemdamenn” hafa haldiš fram, aš ķ žessum gögnum komi fram kerfisbundin bjögun, ķ męlingum og leišréttingum sem myndi falska hlżnun. Verkefniš gekk śt į aš greina mun stęrra gagnasafn yfir hitastig en ašrir höfšu gert og athuga t.d. hvort skekkja vęri vegna žéttbżlismyndunar viš žęr vešurstöšvar sem notašar eru.

Hitaröš BEST teymisins (Berkeley) ber nokkuš saman viš fyrri hitarašir sem geršar hafa veriš. Žaš er helst aš HadCRU tķmaröšin greini į viš hinar.

Vonir og vęntingar

Ķ forsvari fyrir teyminu er Richard Muller en hann hefur stundum veriš hįvęr ķ loftslagsumręšunni. Segja mį aš žar hafi veriš komiš eins konar óskabarn “efasemdamanna” žar sem hann skaut sérstaklega föstum skotum ķ įtt til vķsindamanna sem hafa unniš aš žvķ aš setja saman hitarašir meš hnattręnan hita. Eftir aš ķ ljós kom aš olķumilljaršamęringarnir Charles og David Koch styrktu teymiš aš hluta og aš žekktir “efasemdamenn” (t.d. Judith Curry) voru aš vinna ķ nįnu samstarfi viš Muller og félaga, žį mį segja aš vonir sumra “efasemdamanna” hafi vaknaš, um aš hér kęmi “hagst깔 nišurstaša fyrir žį.  Sem dęmi sagši forsvarsmašur “efasemda” heimasķšunnar Watts Up With That eftirfarandi ķ mars 2011:

And, I’m prepared to accept whatever result they produce, even if it proves my premise wrong. I’m taking this bold step because the method has promise. So let’s not pay attention to the little yippers who want to tear it down before they even see the results.

Hann var semsagt tilbśinn aš bķta į jaxlinn og sętta sig viš žį nišurstöšu sem kęmi śt śr BEST verkefninu. Annaš hljóš kom ķ strokkinn žegar ljóst var hver brįšabirgšanišurstašan varš, sjį orš Watts frį žvķ ķ október 2011.

This is sad, because I had very high hopes for this project as the methodology is looked very promising to get a better handle on station discontinuity issues with their “scalpel” method. Now it looks just like another rush to judgement, peer review be damned.

Vonir “efasemdamannsins” voru brostnar.

Margt hefur veriš skrifaš um žessar nišurstöšur ķ erlendum veftķmaritum, bloggum og vķša – og hefur žaš aš hluta til bergmįlast yfir ķ umręšuna hér į landi. Nżlegar įsakanir Judith Curry um aš teymi Mullers, sem hśn var hluti af  hafi stundaš hįlfgeršar falsanir – hefur veriš fjallaš um į heimasķšu Įgśstar Bjarnasonar (Einn höfunda BEST skżrsunnar ķ loftslagsmįlum įsakar ašalhöfundinn um aš villa um fyrir fólki…). Žar segir Įgśst mešal annars ķ athugasemdum:

Öllu sęmilega sómakęru fólki hlżtur aš blöskra hvernig Richard A. Muller kynnti nišurstöšurnar fyrir skömmu og hvernig fjölmišlar gleyptu žaš gagnrżnislaust. Hvaš gekk prófessor Muller eiginlega til? Žetta er aušvitaš verst hans sjįfs vegna.

Einum mešhöfunda hans, Dr Judith Curry, var greinilega einnig misbošiš, enda er hśn mjög sómakęr vķsindamašur.

Curry sagši mešal annars aš teymiš – sem hśn var partur af – hefši reynt aš fela nišursveiflu ķ hitastigi (e. hide the decline).

This is “hide the decline” stuff. Our data show the pause, just as the other sets of data do. Muller is hiding the decline.

Įšur hafši Richard Muller sagt ķ vištali viš BBC aš ekki vęri hęgt aš sjį ķ gögnunum aš hin hnattręna hlżnun hefši hęgt į sér – eins og “efasemdarmenn” vilja stundum meina:

We see no evidence of it [global warming] having slowed down

Spurningin er žvķ – hvort hefur rétt fyrir sér, Muller eša Curry?

[...]

Nįnar mį lesa um žetta mįl į loftslag.is, Aš efast um BEST 

Tengt efni į loftslag.is


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband