Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2011

Jólakvešja

jolakvedja 2011

Viš óskum lesendum okkar glešilegra jóla og farsęls komandi įrs.

Žaš veršur rólegt į loftslag.is yfir hįtķširnar, žó stöku pistlar geti rataš inn ef tilefni gefst. Viš minnum į aš töluvert lesefni er aš finna į loftslag.is, sjį t.d. Leišakerfi sķšunnar og tilvķsanir ķ żmsar mikilvęgar sķšur hér.


3D Sólarorka

Nś um daga er vinsęlt aš skella sér ķ 3D bķó. En 3D (alla vega hugtakiš 3D) er einnig komiš į kort vķsindamanna varšandi sólarorku. Vķsindamenn viš MIT (Massachusetts Institute of Technology) telja aš meš žvķ aš skipta śt flötum sólarpanilum fyrir žrķvķša uppbyggingu panilanna, žį sé hęgt aš nį allt aš 20 sinnum meiri skilvirkni ķ sólarsellunum.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, 3D Sólarorka

Tengt efni į loftslag.is:


Hinn hraši śtdauši

Frį žvķ fyrstu lķfverur jaršar uršu til, fyrir um 3,8 milljöršum įra, žį hefur hurš skolliš nęrri hęlum fyrir lķfverur jaršar oftar en einu sinni. Į sķšustu 500 milljón įrum, žį hafa fimm sinnum oršiš fjöldaśtdauši lķfvera (e. mass extinction). Žeir eru kallašir af vķsindamönnum Hinir fimm stóru (e. The Big Five).  Žeir uršu ķ lok Ordóvisķan, lok Devon, į mörkum Perm og Trķas, ķ lok Trķas og svo Krķt-Tertķer. Žar į mešal er śtdaušinn sem flestir kannast viš, fyrir um 65 milljón įrum sem žurrkaši śt risaešlurnar (Krķt-Tertķer). Flestir vķsindamenn telja aš sį śtdauši hafi oršiš vegna loftsteinaregns og afleišinga žess. Hins vegar eru vķsindamenn alls ekki sammįla um žaš hvaš olli mun alvarlegri śtdauša löngu fyrir žann tķma.

Į mörkum Perm og Trķas, fyrri um 252 milljónum įrum sķšan, žį žurrkašist śt um 90-95 % af öllu lķfi jaršar, jafnt hjį lķfverum į žurrlendi sem og hjį sjįvardżrum. Hinn mikli dauši (e. The Great Dying), eins og hann er stundum kallašur var alvarlegastur allra fjöldaśtdauša lķfvera ķ sögu jaršar og lķklega sį tķmi sem jaršlķf hefur komist nęst žvķ aš žurrkast śt – algjörlega. Tilgįtur um įstęšur śtdaušans eru mikil eldvirkni, sśrefnisžurrš sjįvar og – sem žykir ólķklegt – įrekstur loftsteina.

[...]

Nįnar į loftslag.is - Hinn hraši śtdauši

Tengt efni į loftslag.is

 


Leysing Gręnlandsjökuls įriš 2011

Eins og flestir vita žį er Gręnland huliš ķs aš mestu leiti. Į veturna hylur snjór Gręnland, en į sumrin eftir leysingar koma ķ ljós jašrar Gręnlands - žar sem hį fjöll og klettótt rķsa upp śr jöklinum og jökulstraumar renna śt ķ firšina. Undanfarinn įratug hefur žessi leysing aukist töluvert. Leysingavatn rennur ķ strķšum straumum um jöklana og nišur ķ hann.

Samkvęmt skżrslu NOAA um leysingu Gręnlands, žį sló leysingin 2011 ekki metiš frį įrinu 2010 - en hśn var samt nokkuš yfir langtķma mešaltali. Kortiš hér fyrir nešan sżnir glögglega hvar yfirboršsleysing var meiri (appelsķnugult) og minni (blįtt) en mešaltal (ķ dögum), samkvęmt gervihnöttum.

Žaš fer eftir hvaša nįlgun er notuš ķ gagnavinnslunni hvort leysing įriš 2011 var žrišja eša sjötta mesta frį žvķ gervihnattamęlingar byrjušu įriš 1979. Eins og sést į myndinni žį stóš leysing yfir sérstaklega lengi į sušvestanveršri bungunni. Sums stašar varši žessi leysing 30 dögum lengur en mešaltal. Ķ žrišja skiptiš frį įrinu 1979 var leysingin į meira en 30% af yfirborši Gręnlandsjökuls. Blįu punktarnir viš jašrana sżna villu sem er vegna mikilla leysinga. Snjórin hverfur žar gjörsamlega og jökulķsinn stendur ber eftir og gervihnettirnir nį ekki aš gera greinarmun į vatni og jökli žar sem snjólaust er. Vķsindamenn vita žrįtt fyrir žaš, meš žvķ aš męla ašstęšur į žessum svęšum, aš žessi jašarsvęši eru lķka aš brįšna.

Heimildir og ķtarefni

Umfjöllun ķ Earth Observatory NASA: 2011 Greenland Melt Season: Image of the day NOAA skżrsla um Noršurskautiš: Highlights of the 2011 Arctic Report Card Tengt efni į loftslag.is

Um nišurstöšuna ķ Durban

Įrni Finnsson skrifaši gestapistil į loftslag.is um nišurstöšuna ķ Durban eins og hann upplifir hana. Žökkum viš ķ ritstjórn loftslag.is honum fyrir įhugaveršan pistil.

Hann kemur inn į nokkur atriši varšandi nišurstöšuna ķ Durban, m.a. eftirfarandi:

 Mjög jįkvętt er aš ķ Durban varš samkomulag um aš žau rķki sem mest losa af gróšurhśsalofttegundum hefji į nż samningavišręšur um lagalega bindandi sįttmįla.

[...]

Aš óbreyttu stefnir ķ aš hitastig andrśmsloftsins muni hękka um og yfir 3 grįšur į Celcķus mišaš viš fyrir išnbyltingu. Ķ Kaupmannahöfn nįšist samkomulag um aš halda skyldi mešalhitnun andrśmslofts jaršar innan viš 2°C.

Žaš mį kannski orša žaš sem svo aš nišurstašan hafi veriš umfram žęr vęntingar sem geršar voru til rįšstefnunnar ķ Durban fyrirfram, en žó viršist vera nokkuš gap ķ aš nį langtķmamarkmišum sem įšur hafa veriš gerš.

Nįnar mį lesa pistil Įrna į loftslag.is, Um nišurstöšuna ķ Durban


Hin manngerša loftslagsbreyting samanboriš viš hina nįttśrulegu

Sķšustu viku hafa komiš śt tvęr įhugaveršar greinar um hitastig jaršar. Annars vegar ķ Environmental Research Letters (Foster og Rahmstorf 2011) og hins vegar grein ķ Nature Geoscience (Huber og Knutti 2011). Bįšar fjalla aš einhverju leyti um hlut manna ķ loftslagsbreytingum samanboriš viš hinar nįttśrulegu breytingar og sżna aš hin hnattręna hlżnun heldur įfram, af mannavöldum.

Ķ rannsókn Foster og Rahmstorf voru greindar fimm leišandi hitarašir frį įrunum 1979 til 2010 og nįttśrulegar skammtķmasveiflur teknar ķ burt: El Nino sveiflan, eldvirkni og virkni sólar. Meš žvķ aš taka ķ burt žessar žekktu skammtķmasveiflur, žį sżndu žeir fram į aš hinn hnattręni hiti hefur aukist um 0,5°C sķšastlišin 30 įr. Allar hitarašrinar sżndu 2009 og 2010 sem tvö heitustu įrin. Ef tekiš var mešaltal allra hitarašanna žį reyndist 2010 heitasta įriš.

Įrsmešaltal žriggja hitaraša, sem bśiš er aš leišrétta frį nįttśrulegan breytileika (Foster og Rahmstorf 2011).

Ķ  rannsókn Huber og Knutti kemur fram aš nįttśrulegur breytileiki hafi ķ mesta lagi haft um fjóršungs įhrif į hlżninina sķšastlišin 60 įr. Samkvęmt rannsókninni žį eru a.m.k. um 74% af hlżnuninni af mannavöldum. Til aš greina frį merki nįttśrulegrar hlżnunar og mannlegrar, žį greindu vķsindamennrirnir jafnvęgi eša breytingar ķ flęši orku inn og śt śr lofthjśpi jaršar – meš nżrri ašferš til aš greina frį žetta merki.

Samkvęmt žessari greiningu žį hefur gróšurhśsalofttegundin CO2 hitaš jöršina um 0,85°C frį žvķ um mišja sķšustu öld – en žaš er nokkuš meira en hefur hlżnaš (hlżnunin er um 0,5°C).  Į móti koma kęlandi įhrif frį öršum og nįttśrulegum ferlum.

Samanburšur į hlżnuninni meš og įn hinna mannlegu įhrifa (Huber og Knutti 2011).

Žessar tvęr rannsóknir sżna okkur annars vegar aš hin hnattręna hlżnun heldur įfram og hins vegar sżna žęr aš hlżnunin undanfarna įratugi er aš mestu leyti manngerš, žį vegna aukinnar losunar gróšurhśsalofttegunda śt ķ andrśmsloftiš.

Heimildir og ķtarefni

Foster og Rahmstorf 2011:  Global temperature evolution 1979–2010

Ķtarlegar umfjallanir um greinina mį finna hjį Grant Foster sjįlfum (Tamino), sjį:  The Real Global Warming Signal og hjį NewScientist, sjį: No, global warming hasn’t stopped

Huber og Knutti 2011 (įgrip): Anthropogenic and natural warming inferred from changes in Earth’s energy balance

Ķtarlegar umfjallanir um greinina mį finna į heimasķšu Nature, sjį: Three-quarters of climate change is man-made og į heimasķšu The Carbon Brief, sjį: At least three-quarters of global temperature rise since the 1950s caused by humans

Tengt efni į loftslag.is


Durban og COP17 – Ķ stuttu mįli

Viš höfum lķtiš sem ekkert rętt um loftslagsrįšstefnuna COP17, sem haldin er ķ Durban um žessar mundir, hér į loftslag.is. Kannski er žaš vegna lķtilla vęntinga til fundarins eša kannski erum viš bara önnum kafnir og lįtum žaš męta afgangi. En hvaš sem veldur, žį višurkenni ég fśslega aš įhugi minn er dempašur og ég hef lķtiš fylgst meš hingaš til. Reyndar byrjušu “efasemdamenn” meš pompi og prakt žegar žeir žyrlušu hinu vanalega ryki ķ augu fólks rétt fyrir fundinn, sjį Climategate 2.0 – Enn eitt plathneyksliš ķ uppsiglingu? - žaš viršist žó hafa veriš frekar žróttlķtiš hjį žeim ķ žetta skiptiš…enda vill fólk almennt ekki lįta plata sig oft meš sömu śtśrsnśningunum.

Žaš mį m.a. finna yfirlit yfir žaš sem gerist ķ Durban į vef Guardian, Global climate talks og einnig myndir og stutt yfirlit frį degi til dags hér. Ein af nżjustu fyrirsögnunum į vef Guardian er į žessa leiš “Durban talks unlikely to result in climate change deal” – sem segir kannski sitthvaš um įrangurinn. Žaš mį žó halda ķ žį von aš žaš verši lagšur einhver grunnur aš samningi ķ nįinni framtķš, žó skrefin verši hugsanlega smį fyrst um sinn. Žaš er ķ raun ekki įsęttanlegt aš draga žessi mįl į langin. Žjóšir heims verša aš taka sig saman og finna lausnir ķ sameiningu og leggja sérhagsmuni til hlišar fyrir heildina.

Talandi um hęnuskref (vonandi ķ rétta įtt), žį mį taka žįtt ķ undirskriftasöfnun į netinu til bjargar Jöršinni (hvorki meira né minna), sjį 48 hours to save our dying planet!  – undirritašur hefur žegar ritaš nafn sitt žar ķ žeirri von aš margt smįtt geri eitt stórt og hvet ég įhugasama til aš taka žįtt – enda mikilvęg mįlefni.

Į loftslag.is mį sjį myndband žar sem gerš er tilraun til aš śtskżra hvernig svona rįšstefnur fara fram, tekur ašeins 3 mķnśtur.

Myndbandiš mį sjį hér, Durban og COP17 – Ķ stuttu mįli

Tengt efni į loftslag.is:


Hafķs Noršurskautsins sķšastlišin 1450 įr

Nįkvęm gögn eru söfnuš um śtbreišslu hafķss sķšastlišin rśm 30 įr byggš į gervihnattagögnum, en auk žess eru nothęfar upplżsingar til um śtbreišslu hafķss sķšustu öld, byggt į upplżsingum frį skipum og flugvélum. Gögnin sżna greinilega aš brįšnunin undanfarna įratugi er mun meiri en öldina žar į undan. Nżleg greining į žeirri žekkingu sem til er um hafķs Noršurskautsins (Polyak o.fl. 2010), bendir til žess aš brįšnun hafķss nś sé meiri en veriš hefur sķšastlišin nokkur žśsund įr og ekki hęgt aš śtskżra meš nįttśrulegum breytileika.

[...]

Nįnar er hęgt aš lesa um žetta į loftslag.is - Hafķs Noršurskautsins sķšastlišin 1450 įr

Tengt efni į loftslag.is


2011 – hiš heita La Nina įr

Hnattręnn hiti fyrir įriš 2011 mun aš öllum lķkindum verša ķ tķunda sęti frį žvķ męlingar hófust, samkvęmt brįšabirgšamati Alžjóšavešurfręšistofnunarinnar (WMO). Įriš er aš vķsu ekki bśiš, en ef įfram heldur sem horfir žegar tölur fyrir nóvember og desember verša komnar ķ höfn, žį žżšir žaš aš žrettįn heitustu įrin frį žvķ męlingar hófust hafa oršiš sķšustu 15 įrin.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, 2011 – hiš heita La Nina įr

Tengt efni į loftslag.is


Climategate mark 2 – Sölumenn vafans snśa aftur

Ķ myndbandi, sem sjį mį į loftslag.is, mį sjį fróšlega greiningu frį Potholer54 um hiš nżja plathneyksli sem “efasemdamenn” eru aš reyna aš spinna upp nś um stundir og hafa kallaš climategate 2,0 (frumlegheitin eru ķ hįvegum höfš į žeim vķgstöšvum). Žaš viršist vera sem žeir hafi “fundiš” fleiri stolna tölvupósta til aš birta – reyndar er eitthvaš af žvķ žaš sama og kom fram fyrir 2 įrum og varla nokkuš nżtt ķ žvķ, en nżtninni er žó fyrir aš fara, ekki mį taka žaš frį “efasemdamönnum” ķ žetta skiptiš. En venju samkvęmt taka “efasemdamenn” hlutina śr samhengi og mistślka af stakri “snild”…ekkert nżtt ķ žvķ ķ sjįlfu sér – sama ašferšafręšin er notuš aftur nś 2 įrum seinna og nśna er žaš rétt fyrir loftslagsrįšstefnuna ķ Durban. Hvers vegna ęttu “efasemdamenn” aš henda góšu plotti fyrir róša, enda gekk žaš vonum framar sķšast? Spyr sį sem ekki veit…

En, žaš mį segja aš žaš sé góš flétta hjį Potholer54 ķ myndbandinu, krydduš meš léttri kaldhęšni og nettu lķkingamįli. Sjón er sögu rķkari, gjöriš svo vel:

Tengt efni į loftslag.is:


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband