Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2011

Samhljóša įlit vķsindamanna sterkt

Endurbirting į frétt frį žvķ ķ fyrra

Ķ fyrra birtist grein ķ PNAS (Proceedings of the National Academy of Sciences) žar sem stašfest er samhljóša įlit (e. consensus) loftslagsvķsindamanna aš loftslagsbreytingar séu raunverulegar og séu af völdum manna (Anderegg o.fl. 2010).

Gerš var greining į ritrżndum skrifum 1372 loftslagsvķsindamanna og kom ķ ljós aš nįnast allir vķsindamenn sem eru virkir į sviši loftslagsvķsinda telja aš loftslagsbreytingar séu af völdum manna. Ķ ljós kom aš um 2% af žeim 50 vķsindamönnum sem teljast virkastir ķ loftslagsvķsindum eru ekki sannfęršir um aš loftslagsbreytingarnar séu af mannavöldum. Svipaš er upp į teningnum žegar skošašir eru topp 100 virkustu vķsindamennirnir, en žį eru 3% ekki sannfęršir og um 2,5% af topp 200 vķsindamönnunum hafa efasemdir um loftslagsbreytingar af mannavöldum. Žį kom ķ ljós aš žvķ meira sem vķsindamenn hafa skrifaš ķ ritrżnd tķmarit - žvķ lķklegri voru žeir til aš vera sannfęršir um loftslagsbreytingar af mannavöldum.


Dreifing vķsindamanna eftir fjölda ritrżndra greina, eftir žvķ hvort žeir eru sannfęršir um loftslagsbreytingar af mannavöldum (CE) eša ekki sannfęršir (UE).

Höfundar segja enn fremur (lauslega žżtt):

Žrįtt fyrir aš fjölmišlar leitist viš aš sżna bįšar hlišar rökręšunnar um loftslagsbreytingar af mannavöldum, sem getur leitt til misskilnings mešal almennings um hvar sś rökręša stendur, žį eru ekki allir loftslagsvķsindamenn jafnir hvaš varšar vķsindalegan trśveršugleika og sérfręšižekkingu į loftslagskerfum.

Žį benda höfundar į aš žessi umfangsmikla greining į žeim sem eru framarlega ķ loftslagsvķsindum bendi til žess aš umręša ķ fjölmišlum og mešal stjórnmįlamanna, sem og almenn umręša, ętti aš taka miš af žessu žegar veriš er aš fjalla um loftslagsmįl.

Žetta er ķ samręmi viš fyrri rannsóknir af svipušu meiši, en Doran o.fl. (2009) komust aš svipašri nišurstöšu,  sjį t.d. mżtuna Vķsindamenn eru ekki sammįla, en žar segir mešal annars:

Žaš viršist sem rökręšan um įstęšur hnattręnnar hlżnunar og hlutverk mannlegra athafna ķ henni sé lķtil sem engin į mešal žeirra sem eru framarlega ķ aš skilja vķsindalegan grunn ķ langtķma loftslagsferlum. Helsta įskorunin višist vera hvernig hęgt er aš koma žeim stašreyndum til yfirvalda og til almennings sem viršist enn halda aš žaš séu enn rökręšur um mįliš mešal vķsindamanna. Doran o.fl. 2009

Heimildir og ķtarefni

Anderegg o.fl. 2010 - Expert credibility in climate change

Doran o.fl. 2009 -  Examining the Scientific Consensus on Climate Change

 

Tengt efni af loftslag.is


mbl.is Fleiri hafa įhyggjur af hlżnun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hreyfingar jökulbreišunnar į Sušurskautinu kortlagšar ķ fyrsta skipti

Vķsindamenn frį Kalķfornķu hafa ķ fyrsta skipti kortlagt hreyfingar jökulbreišunnar į Sušurskautinu og jökulstrauma žess, en žar eru um 90 % af öllum ķs sem finnst į jöršinni.  Žeir notušu gögn frį gervihnöttum sem Evrópužjóšir, Kanada og Japan höfšu aflaš.

[...]

Nįnar į loftslag.is, žar sem einnig mį sjį stutt myndskeiš; Hreyfingar jökulbreišunnar į Sušurskautinu kortlagšar ķ fyrsta skipti

Tengt efni į loftslag.is


Styrkur koltvķsżrings į Ķslandi yfir 400 ppm

Frétt af vef Vešurstofunnar:

Samfelldar męlingar į styrk CO2 (koltvķsżrings) ķ lofthjśpnum hófust įriš 1957 į sušurpólnum og įriš 1958 į Mauna Loa į Hawaii. Žessar męlingar sżndu fljótlega aš styrkur CO2 ķ lofti jókst įr frį įri og var aukningin sambęrileg ķ hitabeltinu og į sušurpólnum.

Viš upphaf męlinga var styrkurinn um 315 ppm en įriš 2010 var hann oršinn um 390 ppm*. Męlingar į magni CO2 ķ loftbólum ķ ķskjörnum sżna aš fyrir daga išnbyltingarinnar var styrkurinn ķ lofthjśpnum um 280 ppm; nokkur įrstķšasveifla var ķ styrknum og śtslag hennar meira en ķ hitabeltinu.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, Styrkur koltvķsżrings į Ķslandi yfir 400 ppm

Tengt efni į loftslag.is

 


Hrašir flutningar, hęrra og lengra

Ķ Science birtist nżlega grein um rannsókn, žar sem sżnt er fram į tengsl milli hinnar hnattręnu hlżnunar og flutning plantna og dżra til hęrri breiddargrįša og upp ķ meiri hęš yfir sjįvarmįl. Aš auki kom ķ ljós aš lķfverur flytjast um set, um tvisvar til žrisvar sinnum hrašar en įšur var tališ.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, Hrašir flutningar, hęrra og lengra

Tengt efni į loftslag.is


Breytingar į loftslagi af mannavöldum į einni mynd

Įriš 1859 gerši ešlisfręšingurinn John Tyndall tilraun sem sżndi fram į gróšurhśsaįhrifin. Sżnilegt ljós fer aušveldlega ķ gegnum lofthjśpinn til aš hita upp jöršina. Annaš mįl gegnir um hina ósżnilegu innraušu varmageislun sem kemur frį yfirborši jaršar. Hśn sleppur ekki svo aušveldlega śt ķ geim. Ķ tilraunastofu sżndi Tyndall, meš žvķ aš senda hitageislun ķ gegnum lofttegundir, t.d. vatnsgufu og koldķoxķš (CO2), aš sumar lofttegundir hindra varmageislun. Žęr hafa veriš kallašar gróšurhśsalofttegundir.

Tyndall spįši einnig fyrir žvķ hvaš myndi gerast ef gróšurhśsalofttegundir myndu valda hlżnun (Tyndall 1861). Bśast mį viš sérstöku mynstri ķ hinni hnattręnu hlżnun, ef hśn er af völdum aukinna gróšurhśsalofttegunda. Męlingar į žeim mynstrum styrkir vķsbendingar um aš mannkyniš sé aš valda žeirri hlżnun - auk žess sem žau śtiloka nįttśrulegar įstęšur. Viš skulum lķta į hin fjölmörgu fingraför mannkyns į breytingum loftslags:

 

Į loftslag.is mį lesa afganginn af žessari fęrslu, sjį  Breytingar į loftslagi af mannavöldum į einni mynd

Tengt efni į loftslag.is

 


Jökulbreišur Gręnlands og Sušurskautsins brįšna hrašar

Endurbirting į fęrslu frį žvķ ķ vor.


earth20110308-640Samkvęmt nżlegum gögnum žį eru jökulbreišur Gręnlands og Sušurskautsins aš brįšna sķfellt hrašar meš hverju įrinu.

Margt bendir til žess – samkvęmt greiningu į fjölbreyttum gögnum (Rignot o.fl. 2011) – aš brįšnun frį jökulbreišum heimsskautanna sé aš taka viš af fjallajöklum og hveljöklum sem stęrsti žįtturinn ķ sjįvarstöšuhękkun śthafanna. Žaš er mun fyrr en loftslagslķkön hafa bent til.

Hraši brįšnunarinnar hefur veriš aš aukast töluvert. Į hverju įri, į žvķ tķmabili sem skošaš var, brįšnaši aš mešaltali um 36,3 gķgatonn meira en į įrinu įšur.

[...]

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is, Jökulbreišur Gręnlands og Sušurskautsins brįšna hrašar

Tengt efni į loftslag.is

 


Tķšni hitabylgja aš aukast ķ Bandarķkjunum?

Eitt af žvķ sem vķsindamenn spį aš muni aukast viš žęr loftslagsbreytingar sem nś eru aš verša eru hitabylgjur. Mikil hitabylgja gengur nś yfir Sušurrķki Bandarķkjanna sem eru ķ góšu samręmi viš žaš sem vķsndamenn segja.  Af žvķ tilefni rifjum viš upp fęrslu af loftslag.is frį žvķ ķ fyrra:

Óvenjulangar hitabylgjur og óvenjumikill hiti gęti oršiš algengur ķ Bandarķkjunum į nęstu 30 įrum, samkvęmt  nżlegri rannsókn.

Viš rannsóknina voru notašar umfangsmiklar keyrslur į žrišja tug mismunandi loftslagslķkana, žar sem könnuš var sś svišsmynd aš losun CO2 ķ andrśmsloftinu myndi auka hnattręnt hitastig jaršar um 1°C frį 2010-2039 - sem žykir frekar lķklegt samkvęmt IPCC. Höfundar greindu hitagögn fyrir Bandarķkin milli įranna 1951-1999. Markmiš žeirra var aš finna lengstu hitabylgjurnar og heitustu įrstķšina fyrir seinni hluta tuttugustu aldarinnar. Žęr greiningar voru keyršar ķ loftslagslķkönum, mešal annars inn ķ RegCM3 sem er loftslagslķkan meš mikilli upplausn og lķkir eftir hitastigi frį degi til dags į litlu svęši (25x25 km).

Samkvęmt nišurstöšunni, žį munu hitabylgjur - svipašar og žęr lengstu į tķmabilinu 1951-1999 - verša allt aš fimm sinnum milli įranna 2020-2029 į hluta vesturstrandar og mišrķkja Bandarķkjanna. Į milli 2030-2039 verša žęr enn višameiri og algengari.

Höfundar spį einnig mikilli aukningu ķ óvenjulegu įrstķšabundnu hitastigi į įratugnum sem nś er hafinn, en hitastig sem jafnast į viš heitustu įrstķšina frį 1951-1999 gęti oršiš allt aš fjórum sinnum fram til įrsins 2019 yfir stóran hluta Bandarķkjanna. Auk žess töldu höfundar lķklegt aš dagleg hitamet verši tvisvar sinnum algengari į fjórša įratug žessarar aldar en milli įranna 1980-1999.   

Fyrir įratuginn 2030-2039, gęti stór hluti Bandarķkjanna oršiš vitni aš allavega fjórum įrstķšum į įratug, sem verša jafn heit og heitasta įrstķšin į tķmabilinu 1951-1999. Ķ Utah, Colorado, Arizona og Nżju Mexķkó gętu mjög heitar įrstķšir į įratug oršiš allt aš sjö.  

Einn ašalhöfunda segir um nišurstöšuna: "Į nęstu 30 įrum, gętum viš séš aukningu į tķšni hitabylgja lķka žeirri sem gengur nś yfir Austurströnd Bandarķkjanna (byrjun jślķ) eša lķka žeirri sem reiš yfir Evrópu įriš 2003 og olli tugum žśsunda daušsfalla. Hitabylgjur sem žęr, valda einnig töluveršu įlagi į ręktun korns, sojabauna, bašmullar og vķnberja, sem getur valdiš uppskerubrest." Viš žetta bętist aš lķklegt er tališ aš breytingar ķ śrkomu og raka jaršvegs eigi eftir aš versna til muna žegar lķšur į öldina og muni žaš magna upp afleišingar hitabylgjanna - ž.e. aš meira verši um žurrka og skógarelda ķ nįinni framtķš.

Mišaš viš fyrrnefnda svišsmynd, yrši hnattręnn hiti eftir 30 įr um 2°C heitari en fyrir išnbyltinguna. Margir hafa tališ žaš įsęttanlegt markmiš til aš komast hjį verstu afleišingum hlżnunar Jaršar (sjį Tveggja grįšu markiš). Samkvęmt žessari rannsókn žį munu svęši ķ Arizona, Uta, Colorado og Nżju Mexķko verša fyrir allavega 7 hitabylgjum į tķmabilinu 2030-2039 - hitabylgjum jafn heitum og žęr verstu frį įrinu 1951-1999. Žar meš telja höfundar aš mörg svęši Bandarķkjanna muni verša fyrir alvarlegum afleišingum hlżnunar Jaršar, žrįtt fyrir aš tveggja grįšu markiš myndi nįst.

Heimildir og ķtarefni

Unniš upp śr frétt af heimasķšu Stanford hįskólans: Heat waves and extremely high temperatures could be commonplace in the U.S. by 2039, Stanford study finds

 Diffenbaugh, N.S. and Ashfaq, M., Intensification of hot extremes in the United States, Geophysical Research Letters, doi:10.1029/2010GL043888, in press.

Tengdar fęrslur į loftslag.is


mbl.is Sušurrķkin setja hitamet
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hlżnun eša kólnun - Hitastig ķ jślķ - Gestapistill

Sķšustu tvęr fęrslur į loftslag.is hafa fjallaš um hitastig. Sś fyrri um hitastig ķ vešrahvolfinu ķ jślķmįnuši og žróun žess, įsamt tślkunum į sveiflum ķ žeim męlingum. Sś sķšari er fróšlegur gestapistill eftir Emil Hannes Valgeirsson.

Nįnar mį lesa um žetta į loftslag.is:


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband