Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2012

Taktur loftslagsbreytinga sķšastlišin 20 žśsund įr, į noršur- og sušurhveli jaršar

Ein af rökum "efasemdamanna" um žįtt manna ķ hinni hnattręnu hlżnun er aš loftslagsbreytingar hafi alltaf oršiš - og aš hitasveiflur eins og nś eru, séu tķšar žegar skošuš eru gögn um fornloftslag.

Nż rannsókn sem loftslagsfręšingur ķ hįskólanum ķ Lundi - Svante Björck - birti fyrir skömmu, bendir til žess aš miklar hitasveiflur gerist yfirleitt ekki į sama tķma į noršur- og sušurhveli jaršar. Žettta į viš um sķšastlišin 20 žśsund įr, en žaš er eins langt aftur og nęgilega nįkvęm loftslagsgögn beggja hvela jaršar nį aftur. Žessi greining Svante nęr žvķ um 14 žśsund įrum lengur aftur ķ tķman en fyrri sambęrilegar greiningar.

Margskonar gögn eru notuš sem vķsar aš fornloftslagi - t.d. kjarnar śr botnseti śthafa og stöšuvatna, śr jöklum og fleira. Ķ žeim gögnum mį lesa hvernig breytingar verša ķ hitastigi, śrkomu og samsetningu lofthjśpsins.


Żmsar hitarašir sem sżna hitastig jaršar į nśtķma (holocene - af wikipedia.org).

Höfundur telur aš sś hitaaukning sem nś er aš gerast, sé harla óvenjuleg ķ jaršfręšilegu tilliti. Meš žvķ aš grandskoša greinar og gögn um fornloftslag reyndi hann aš finna atburši sem hefšu svipuš įhrif samtķmis į noršur- og sušurhveli jaršar - sķšastlišin 20 žśsund įr. Ekkert slķkt kom ķ ljós ķ gögnunum. Žess ķ staš fann hann tilfelli žar sem hitastig rķs į öšru hvelinu en lękkar eša stendur ķ staš į hinu.

Samkvęmt greiningu höfundar, žį gerast vissulega breytingar samtķmis į bįšum hvelum - lķkt og breytingin yfir ķ hlżskeiš ķsaldar. Žęr breytingar eru žį af völdum svokallašra Milankovich sveifla (breytingar ķ möndulhalla, fjarlęgš frį sólu og möndulsnśningssveiflu - sjį fyrri loftslagsbreytingar). Stuttar sveiflur sem eru sambęrilegar į bįšum hvelum eru sķšan tengd sérstökum atburšum - t.d. loftsteinaįrekstrum eša eldvirkni sem žį nęr aš dreifa ösku um allan hnöttin sem dęmi.

En annaš kemur ķ ljós žegar skošašar eru stęrri skammtķmasveiflur eins og t.d. svokallaša Litla-ķsöldin - sem stóš yfirf rį um 1600-1900 - en žaš var óvenjukalt tķmabil ķ Evrópu. Mikill uppskerubrestur varš og efnahagskerfi Evrópu bar afhroš. Hér į landi stękkušu jöklar og hafķsįr uršu tķšari. Žann kulda er hins vegar ekki aš finna į sušurhveli jaršar į sama tķma.

Nś, aftur į móti, eru aš verša hnattręnar breytingar, samkvęmt höfundi. Styrkur gróšurhśsalofttegunda er aš aukast grķšarlega og į sama tķma er hnattręnn hiti aš aukast - bęši į noršur- og sušurhveli jaršar. Sambęrileg tķmabil hitabreytinga af óśtskżršum völdum finnast ekki sķšastlišin 20 žśsund įr. Žvķ veršur aš lķta svo į aš nśverandi loftslagsbreytingar séu óvenjulegar og vegna breytinga ķ kolefnishringrįs jaršar, sem er af mannavöldum.

Žaš mį žvķ segja - aš sambęrilegar loftslagsbreytingar og eru aš verša nś, eru óžekktar sķšastlišin 20 žśsund įr.

Heimildir og ķtarefni

Unniš upp śr efni af heimasķšu Lund hįskólans, sjį New study shows no simultaneous warming of northern and southern hemispheres as a result of climate change for 20.000 years

Greinin birtist ķ tķmaritinu Climate Research, Svante Björck 2011: Current global warming appears anomalous in relation to the climate of the last 20 000 years

Tengt efni af loftslag.is


Hitastig ķ desember og įriš ķ heild į heimsvķsu

Hitastig desember mįnašar 2011 og svo endanleg nišurstaša įrsins samkvęmt NCDC hefur nś veriš kunngjörš. Įriš endaši sem žaš 11. hlżjasta samkvęmt tölum NCDC, sem er hlżjasta La Nina įr frį žvķ fariš var aš halda utan um žess hįttar gögn (samkvęmt gögnum NASA GISS, žį er įriš žaš 9. hlżjasta). Ķ upphaf įrs 2011 fórum viš yfir horfur hitastigs įriš 2011, Nįttśrulegur breytileiki og horfur fyrir įriš 2011 – žaš viršist vera sem žęr vangaveltur hafi ķ stórum drįttum gengiš eftir. Desember įriš 2011 var 10. heitasti desember frį upphafi męlinga og įriš endaši sem 11. heitasta samkvęmt gagnasafni NCDC.

...

Žaš mį lesa nįnar um žetta og skoša gröf, töflur og myndir į loftslag.is, Hitastig ķ desember og įriš ķ heild į heimsvķsu

Tengt efni į loftslag.is

 

 


2011 La Nina įriš heita

Eins og kemur fram ķ fréttinni (sem tengt er viš) žį nįši sķšasta įr ekki heitustu įrunum. Įstęša žess viršist eins og kemur fram ķ fréttinni (óljóst) vera vegna žess aš ENSO sveiflan ķ Kyrrahafinu er ķ La Nina takti. Eigi aš sķšur er um aš ręša metįr, žvķ žrįtt fyrir öfluga La Nina (sś öflugasta ķ 60 įr) žį er óvenju heitt og heitara en flest įr sķšustu aldar.

La Nina, sem er partur af nįttśrulegri sveiflu ķ Kyrrahafinu (ENSO -El Nino), einkennist af žvķ aš stórt svęši Kyrrahafsins hefur óvenjulega kaldan yfirboršshita sjįvar nįlęgt mišbaug. Sś sveifla hefur įhrif į loftslag hnattręnt meš žvķ aš hafa įhrif į loft-og sjįvarstrauma. Įhrifa La Nina hefur t.d. aukiš į žurrkana ķ Texas og haft įhrif į hina óvenjumiklu śrkomu sem veriš hefur ķ austur Įstralķu og sušur Asķu į žessu įri.

Frįvik ķ hitastigi jaršar og samband žess viš La Nina įr (blį) samanboriš viš önnur įr (rauš). Mynd WMO.

Samkvęmt WMO žį er hnattręnt hitastig La Nina įra venjulega um 0,10-0,15°C lęgra en įrin į undan og eftir.  2011 fylgir žessu mynstri en er jafnframt heitasta La Nina įr sķšan męlingar hófust. Myndin hér aš ofan sżnir žaš greinilega. Svo viršist sem leitni hinnar hnattręnu hlżnunar af mannavöldum sé oršin žaš sterk aš óvenjusterk La Nina nęr ekki aš lękka hitastig jaršar hnattręnt af rįši.
 
 Tengt efni į loftslag.is
 

mbl.is 2011 var 11. heitasta įriš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hįfjallaplöntur hverfa

GLORIA_Nevadensia_purpurea_e360_galleryNż rannsókn bendir til žess aš loftslagsbreytingar  valdi meiri breytingum į hįfjallaflóru en įšur hefur veriš tališ og aš sumar blómategundir geti horfiš endanlega innan nokkurra įratuga.

Eftir söfnun sżna frį 60 fjallatoppum ķ 13 Evrópulöndum – įrin 2001 og 2008 – žį komst teymi evrópskra vķsindamanna aš žvķ aš kulsęknar plöntur  eru aš hörfa į kostnaš žeirra planta sem žrķfast betur viš hlżnandi loftslag. Fyrri rannsóknir höfšu bent til svipašra nišurstašna stašbundiš, en hér hefur žessu veriš lżst ķ fyrsta skipti yfir heila heimsįlfu.

Hraši žessara breytinga hefur komiš į óvart, en plöntur sem reyna aš flytja sig um set meš landnįmi ofar ķ hlķšum fjallatinda lenda óhjįkvęmilega aš endamörkum viš įframhaldandi hlżnun.

Heimildir og ķtarefni

Greinina mį finna ķ Nature Climate Change, Gottfried o.fl. 2012 (įgrip): Continent-wide response of mountain vegetation to climate change

Žessi rannsókn var unnin ķ tengslum viš GLORIA verkefniš: Global Observation Research Initiative in Alpine Environments

Tengt efninu er grein ķ Nįttśrufręšingnum 2008, eftir Hörš Kristinsson (hér įgrip): Fjallkrękill – Fyrsta fórnarlamb hlżnandi loftslags į Ķslandi

Tengt efni į loftslag.is


Ted | Myndskeiš af hreyfingu jökla

Téšur James Balog hefur veriš duglegur aš taka myndir af jöklum ķ gegnum tķšina og mį sjį  fróšleg myndbönd ķ fęrslu į loftslag.is, žar sem verkefni į hans vegum er til umręšu. Žaš kemur ķ sjįlfu sér ekki į óvart aš hann hafi sżnt fram į aš jökull hafi horfiš į tiltölulega stuttum tķma, žar sem lang flestir jöklar hopa nś um stundir.

Ķ myndbandi frį TED, sżnir ljósmyndarinn James Balog okkur myndskeiš frį Extreme Ice Survey verkefninu, sem er net tķmastilltra myndavéla sem taka upp hreyfingu jökla. Flestir jöklar eru aš hopa og hop žeirra er tališ vera skżrt merki um yfirstandandi loftslagsbreytingar. Ķ myndbandinu śtskżrir Balog hvernig verkefniš fer fram. Hann sżnir hvernig breytingar į jöklunum verša sżnilegar žegar notast er viš myndir žęr sem fįst meš notkun myndavélanna ķ verkefninu. Žaš er įhugavert aš sjį žann mismun sem er į jökuljašrinum į milli įra, sem vęri erfišara sjį ef ekki vęri notast viš myndavélarnar ķ verkefninu. Nįnar er hęgt aš lesa um James Balog og fį tengla į verkefniš, hér.

[...]

Myndbandiš mį sjį į loftslag.is, Ted | Myndskeiš af hreyfingu jökla

Tengt efni į Loftslag.is:


mbl.is Jökull hvarf į fjórum įrum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gręnlandsjökull dökknar og brįšnar hrašar

Hvķtt yfirborš Gręnlandsjökuls endurkastar rśmlega helming žess sólarljóss sem fellur į hann. Žessi eiginleiki hjįlpar jöklinum viš aš višhalda sér:  minni gleypni sólarljóss žżšir minni hlżnun og brįšnun.  Undanfarinn įratug hafa gervihnattamęlingar sżnt breytingu ķ endurskini jökulsins. Dökknandi yfirborš hans gleypir meiri orku frį sólarljósinu og hrašar brįšnunina.

Myndin hér fyrir ofan sżnir hlutfallslega breytingu į endurkasti sólarljóss frį yfirborši Gręnlandsjökuls sumariš 2011, samanboriš viš mešaltal žess milli įranna 2000 og 2006 - samkvęmt gögnum frį gervihnöttum NASA. Nįnast öll jökulbreišan er blįlituš sem bendir til žess aš jökullinn hafi endurkastaš allt aš 20% minna sķšastlišiš sumar en fyrri hluta sķšasta įratugs.

[.]

Sjį fęrsluna ķ heild į loftslag.is: Gręnlandsjökull dökknar og brįšnar hrašar

Tengt efni į loftslag.is

 


Er von į nżju kuldaskeiši ķsaldar

Hér er endurbirt fęrsla af loftslags.is frį žvķ ķ fyrravetur og fjallar um sambęrilegt efni og fréttin į mbl.is sem tengt er viš. Ķ fréttinni er vķsaš ķ nżja grein sem ritstjórar loftslag.is eru ekki bśnir aš lesa en veršur mögulega fjallaš um į nęstu dögum.

Žaš viršast rśmast vel innan marka rökfręšilistarinnar hjį žeim sem efast um hlżnun jaršar af mannavöldum aš halda tvennu fram: Annars vegar aš vķsindamenn hafi spįš ķsöld į įttunda įratugnum og žvķ hafi žeir rangt fyrir sér nś og hins vegar aš halda žvķ fram aš žaš muni ekki hlżna - heldur kólna og aš jafnvel sé yfirvofandi önnur Litla Ķsöld eša jafnvel nżtt kuldaskeiš Ķsaldar.

Žessi višvörun er merkileg ķ ljósi žess aš žeir sem vara viš afleišingum hlżnunar jaršar af mannavöldum, eru oft į tķšum kallašir "Alarmistar" - ķ samhengi viš žaš aš margir efasemdamenn vara viš yfirvofandi kólnun og mešfylgjandi erfišu tķšarfari. En viš skulum lķta ašeins į hvaš er til ķ žvķ aš kuldatķmabil eša kuldaskeiš sé ķ vęndum.

Litla Ķsöldin og nśverandi hlżnun

Žaš er ekki langt sķšan jöršin gekk ķ gegnum kuldatķmabil sem kallaš er Litla Ķsöldin (sveiflur eru miklar frį mismunandi stöšum į jöršinni, en almennt er tališ aš hśn hafi stašiš frį sautjįndu öld og fram til mišja nķtjįndu öld - sumir vilja meina aš hśn hafi byrjaš mun fyrr jafnvel į žrettįndu-fjórtįndu öld). Viš skulum lįta žaš liggja į milli hluta hvort žį hafi veriš töluverš hnattręn kólnun eša lķtilshįttar og aš einhverju leiti stašbundin kólnun - um žaš eru menn ekki sammįla.

Žaš er žó ljóst aš hitastig hafši fariš hęgt lękkandi allavega sķšustu 2000 įr, sérstaklega į svęšinu umhverfis Noršurskautiš (Kaufman o.fl 2009).

Myndin sżnir langvarandi kólnun į Noršurskautinu, sem endaši snögglega viš upphaf išnbyltingarinnar og meš mikilli hlżnun sķšastlišin 50 įr. Blįa lķnan sżnir mat į hitastig śt frį proxżgögnum śr vatnaseti, ķskjörnum og trjįhringum. Gręna beina lķnan sżnir aš leitnin var ķ įtt til kólnunar. Rauša lķnan sżnir bein męligögn į hitastigi. Mynd śr Science, breytt af UCAR.
Myndin sżnir langvarandi kólnun į Noršurskautinu, sem endaši snögglega viš upphaf išnbyltingarinnar og meš mikilli hlżnun sķšastlišin 50 įr. Blįa lķnan sżnir mat į hitastigi śt frį proxżgögnum śr vatnaseti, ķskjörnum og trjįhringum. Gręna beina lķnan sżnir aš leitnin var ķ įtt til kólnunar. Rauša lķnan sżnir bein męligögn į hitastigi. Mynd śr Science, breytt af UCAR.

Samkvęmt Kaufman o.fl (2008) žį śtskżra breytingar ķ sporbaug jaršar aš mestu leiti žessa hęgfara nišursveiflu ķ hitastigi (sjį umfjallanir Einars Sveinbjörnssonar um hjįmišjusveifluna og um grein Kaufmans o.fl).

Hlżnun jaršar af mannavöldum hefur strokaš śt žį kólnun sem oršiš hefur undanfarin nokkur žśsund įr, sem oršiš hafa vegna breytinga ķ sporbaug jaršar (Mynd: National Science Foundation)
Hjįmišjusveiflan veldur žvķ aš jöršin er nś um 1 milljón kķlómetra lengra frį sólu en fyrir 2000 įrum (Mynd: National Science Foundation)

Žessi breyting į sporbaug jaršar er einn anginn ķ svokallašri Milankovitch sveiflu. Hluti af nišursveiflunni sem varš rétt fyrir išnbyltinguna mį žó hugsanlega einnig rekja til virkni sólar, mikillar eldvirkni og eflaust lķka ķ tķmabundnum breytingum ķ hafstraumum sérstaklega žį ķ Evrópu (sjį t.d. Orsakir fyrri loftslagsbreytinga til nįnari śtskżringa į hlut žessara žįtta).

Eins og komiš er inn į hér rétt fyrir ofan, žį hefur virkni sólar örugglega įtt sinn žįtt ķ hluta af kólnuninni į Litlu Ķsöld. Aš sama skapi mį skżra hluta af hlżnuninni frį mišri nķtjįndu öld og fram aš mišri tuttugustu öld meš breytingum ķ sólvirkni - en inn ķ žaš spilar einnig vaxandi magn CO2 ķ andrśmsloftinu, sem loks yfirkeyrir įhrif sveifla ķ sólinni upp śr mišri sķšustu öld - tengslin rofna.

Sólvirkni (Total Solar Irradiance - TSI) sķšustu alda. Gögn frį 1611 til 1978 eru frį Solanki. Gögn frį 1978 til okkar dags frį PMOD (af skepticalscience.com).
Sólvirkni (Total Solar Irradiance - TSI) sķšustu alda. Gögn frį 1611 til 1978 eru frį Solanki. Gögn frį 1978 til okkar dags frį PMOD (af skepticalscience.com).

Žaš er mögulegt, mišaš viš nśverandi nišursveiflu ķ sólvirkni aš Sólin muni fara ķ sambęrilega nišursveiflu og varš į sautjįndu öld (Maunder Minimum) - um žaš er žó vonlaust aš spį, sólin er óśtreiknanleg hvaš varšar sólvirkni, eins og komiš hefur ķ ljós undanfarin įr - en fįir spįšu žvķ aš virkni hennar yrši sś minnsta ķ fyrra ķ yfir 100 įr.

Ef viš gerum rįš fyrir aš sambęrileg sveifla verši į žessari öld og varš į žeirri sautjįndu - hvaša įhrif hefši žaš į loftslagiš?

Fyrst skilgreining:

Geislunarįlag er skilgreint sem breyting į styrk varmageislunar į flatareiningu (t.d. W/m2) efst ķ vešrahvolfi... Geislunarįlagiš er jįkvętt ef heildarbreyting ķ varmageislun ķ įtt aš yfirborši eykst, neikvęš annars (Umhverfisrįšuneytiš 2008).

Munurinn į geislunarįlagi (e. radiative forcing) frį sólinni milli Maunder Minimum og sķšustu įratugi er talinn vera į milli 0,17 W/m2 og 0,23 W/m2 (Wang o.fl 2005 og Krivova o.fl 2007). Žessi sveifla ķ geislunarįlagi er ekki mikil - ef mišaš er viš geislunarįlag koldķoxķšs (CO2) - en frį išnbyltingunni hefur geislunarįlag koldķoxķšs veriš um 1,66 W/m2 (Umhverfisrįšuneytiš 2008). Žaš mį žvķ ljóst vera aš hlżnun jaršar af völdum gróšurhśsalofttegunda (en magn žess eykst ķ andrśmsloftinu hröšum skrefum), mun halda įfram aš yfirskyggja įhrif sólar. Jafnvel nišursveifla, sambęrileg viš Maunder Minimum, getur engan veginn nįš aš kęla Jöršina viš žęr ašstęšur sem nś rķkja.

Hlżskeiš og kuldaskeiš Ķsaldar

En loftslag Jaršarinnar hefur oršiš fyrir mun meiri sveiflum en uršu į Litlu Ķsöldinni. Fyrir um 50 milljónum įra var hitastig jaršar gjörólķkt žvķ sem nś er ķ dag (sjį t.d. fréttina Pįlmatré į noršurslóšum), en žį var hitastig ķ hęstu hęšum į svokallašri Nżlķfsöld (sem hófst fyrir um 65 milljónum įra). Smįm saman minnkaši CO2 ķ andrśmsloftinu (lķklega af völdum breytinga ķ jafnvęgi bindingar og losunar CO2 af völdum lķfvera og vegna minnkandi eldvirkni og breytinga ķ flekahreyfingum) og hitastig lękkaši ķ kjölfar žess - fyrir um 40 milljón įrum tók aš myndast jökull į Sušurskautinu sem įsamt minnkandi magni CO2 jók į kólnunina (magnandi svörun). Djśpsjįvarhitastig hefur veriš įętlaš fyrir Nżlķfsöldina (Hansen o.fl. 2008) og sżnir žróunina nokkuš vel:

Sveiflur ķ djśpsjó jaršar. Mynd a sżnir sveiflur ķ magni sśrefnis18 samsętunni og hvenęr jöklar į Sušur- og Noršurhveli jaršar byrja aš myndast. Mynd b sżnir tślkun į hitastigi djśpsjįvar mišaš viš magn sśrefnissamsęta ķ setlögum (Hansen o.fl. 2008)
Sveiflur ķ djśpsjó jaršar. Mynd a sżnir sveiflur ķ magni sśrefnis18 samsętunni og hvenęr jöklar į Sušur- og Noršurhveli jaršar byrja aš myndast. Mynd b sżnir tślkun į hitastigi djśpsjįvar mišaš viš magn sśrefnissamsęta ķ setlögum (Hansen o.fl. 2008)

[Ath: Žessi mynd sżnir meira hvernig hitastig var į pólunum, žašan sem djśpsjórinn er upprunninn, heldur en hnattręnt hitastig]

Allt er žetta afskaplega įhugavert og veršur mögulega fjallaš um žaš sķšar hér į loftslag.is og žį einnig hitastig fyrr į Nżlķfsöldinni - en margt įhugavert var į seiši, sérstaklega fyrstu 10-15 milljón įrin ķ byrjun Nżlķfsaldar, sem einnig į erindi viš pęlingar um loftslag framtķšar. En til aš gera langa sögu stutta, žį erum viš aš fjalla nśna um sķšasta hluta žessarar myndar hér fyrir ofan - en fyrir um 2,6 milljónum įra byrjaši Ķsöldin (tķmabiliš Pleistósen). Viš erum nś stödd į hlżskeiši ķsaldar og ef allt vęri ešlilegt žį myndi koma kuldaskeiš eftir einhvern įkvešinn tķma - en hversu langt er ķ nęsta kuldaskeiš?

Bestu gögnin sem til eru um hitastig į Ķsöld nį nokkur hundruš žśsund įr aftur ķ tķmann og eru fengin meš borunum ķ žykkar ķsbreišur į Sušurskautinu og Gręnlandi. Sem dęmi er myndin hér fyrir nešan, en hśn sżnir hitastig śr ķskjarna viš Vostok į Sušurskautinu. Žessi mynd sżnir miklar sveiflur ķ hitastigi - löng kuldaskeiš og styttri hlżskeiš.

Hitasveiflur ķ Vostok. Gręnu strikin sżna hlżskeiš (af skepticalscience.com).
Hitasveiflur ķ Vostok. Gręnu strikin sżna hlżskeiš (af skepticalscience.com).

Hvaš śtskżrir žessar sveiflur? Eins og kom fram hér fyrir ofan, žį hafši CO2 minnkaš mikiš ķ andrśmsloftinu - auk žess sem magnandi svörun af völdum endurkasts jökla og hafķss hafši žar töluverš įhrif - en žaš śtskżrir ekki frumįstęšu žessara sveifla ķ hitastigi į Ķsöld. Įstęšur sveiflanna er aš finna ķ svokallašri Milankovitch sveiflu - en sś sveifla er samanlögš įhrif į breytingum į möndulhalla, möndulmišju (möndulsnśningur) og hjįmišju (breytingar ķ sporbaug jaršar) (sjį śtskżringu į Orsakir fyrri loftslagsbreytinga).

Žessar breytingar valda žvķ aš įgeislun sólar (e. insolation - sjį nęstu mynd) minnkar į Noršurhveli jaršar yfir sumartķmann - Jöklar (+snjór og ķs) brįšna žvķ minna yfir sumartķmann og smįm saman vaxa žeir. Viš žaš eykst endurkast sólgeisla frį jöršinni, žannig aš magnandi svörun veldur žvķ aš smįm saman kólnar og meira endurkast veršur. Önnur magnandi svörun hjįlpar til, ž.e. hafiš kólnar og tekur til sķn meira af CO2 sem kęlir enn frekar - kuldaskeiš byrjar. Hiš sama gildir meš öfugum formerkjum žegar hlżskeiš byrja - en žaš gerist mun hrašar, žvķ aš jöklar stękka hęgar heldur en žeir minnka.

Hlżskeiš eru ekki öll jafn löng - enda er Milankovitch sveiflan (sem aš setur smįm saman af staš hlż- og kuldaskeiš ķsaldar) flöktandi. Svipuš Milankovich sveifla var į hlżskeišinu fyrir 420 žśsund įrum og ķ dag. Žį varaši hlżskeišiš ķ um 28 žśsund įr - sem bendir til žess aš nśverandi hlżskeiš myndi vara jafn lengi, ž.e. įn įhrifa frį mönnum (Augustin o.fl. 2004). Ašrar athuganir į geislunarįlagi vegna sveifla Milankovitch benda til žess aš jafnvel įn losunar manna į CO2, žį hefši hlżskeišiš enst ķ 50 žśsund įr (Berger og Loutre 2002).

Efsta myndin sżnir langtķmabreytingar ķ sporbaug jaršar, mišjumyndin sżnir įgeislun sólar (insolation) ķ jśnķ į 65. breiddargrįšu og nešsta myndin lķkan sem sżnir massabreytingu jökla (eykst nišur į viš), frį žvķ fyrir 200 žśsund įrum og 130 žśsund įr fram ķ tķman (til vinstri). Žrjįr svišsmyndir eru notašar fyrir framtķšina: Sama magn og var į sķšasta hlżskeyši (Svört lķna), aukning af mannavöldum upp ķ 750 ppm (rauš strikalķna) og stöšugt magn upp į 210 ppm (rauš punktalķna).
Efsta myndin sżnir langtķmabreytingar ķ sporbaug jaršar (hjįmišju), mišjumyndin sżnir įgeislun sólar (insolation) ķ jśnķ į 65. breiddargrįšu og nešsta myndin lķkan sem sżnir massabreytingu jökla (eykst nišur į viš), frį žvķ fyrir 200 žśsund įrum og 130 žśsund įr fram ķ tķman (til vinstri). Žrjįr svišsmyndir eru notašar fyrir framtķšina: Sama magn og var į sķšasta hlżskeyši (Svört lķna), aukning af mannavöldum upp ķ 750 ppm (rauš strikalķna) og stöšugt magn upp į 210 ppm (rauš punktalķna) - Berger og loutre 2002.

Aušvitaš skiptir spurningin, hversu lengi hlżskeiš jaršar endist EF mennirnir hafa engin įhrif, litlu mįli. Viš höfum įhrif. Žį kemur athyglisverš spurning: Hvaša įhrif hefur losun manna į framtķš nśverandi hlżskeišs?

Kannaš hefur veriš hversu mikil įhrif aukin losun į CO2 myndi hafa į tķmasetningu nęsta kuldaskeišs - ž.e. hversu mikil minnkun ķ įgeislun sólar (e. insolation - sjį mišjumyndina ķ sķšustu mynd) žyrfti aš verša til aš hrinda af staš jökulskeiši mišaš viš losun CO2 (Archer 2005). Ķ ljós kom aš žvķ meira sem vęri af CO2 ķ andrśmsloftinu, žvķ minni žyrfti įgeislun sólar vera til aš hleypa af staš kuldaskeiši:

Myndin sżnir įhrif aukningar CO2 į framtķšarhitastig jaršarinnar. Gręn lķna sżnir nįttśruleg gildi, blį sżnir afleišingar losunar į um 300 gķgatonnum C, appelsķnugul sżnir losun į 1000 gķgatonnum C og rauš sżnir 5000 gķgatonn C (Archer 2005).
Myndin sżnir įhrif aukningar CO2 į framtķšarhitastig jaršarinnar. Gręn lķna sżnir nįttśruleg gildi, blį sżnir afleišingar losunar į um 300 gķgatonnum C, appelsķnugul sżnir losun į 1000 gķgatonnum C og rauš sżnir 5000 gķgatonn C (Archer 2005).

[Ath: Til samręmis viš greinina (Archer 2005) žį nota ég tölur um magn C en ekki CO2 eins og oftast er gert. En 1 gķgatonn C jafngildir sirka 3,6 gķgatonnum CO2.]

Frį upphafi išnbyltingarinnar hefur losun samtals veriš yfir 340 gķgatonn C (įętluš tala - sem jafngildir yfir 1200 gķgatonnum af CO2), sem er rśmlega žaš sem sżnt er į myndinni hér fyrir ofan meš blįrri lķnu. Ef losun hefši veriš stoppuš į žeim tķmapunkti sem fariš var yfir 300 gķgatonna markiš žį hefšu įhrifin ekki oršiš mikil og kuldaskeiš Ķsaldar vęntanlega hafist eftir sirka 50 žśsund įr. Viš losun į 1000 gķgatonnum žį hefši kuldaskeiš hafist eftir 130 žśsund įr og viš losun į 5000 gķgatonnum žį er įętlaš aš kuldaskeiš myndi hefjast eftir hįlfa milljón įr.

Eins og stašan er nśna žį eru žvķ allar lķkur į aš žaš hlżskeiš sem hófst fyrir rśmlega 10 žśsund įrum (11.700 įrum) verši lengsta hlżskeišiš ķ sögu Ķsaldar - vegna veiks geislunarįlags af völdum Milankovitch sveifla og langs lķftķma CO2 sem hefur sterkt geislunarįlag, sem mun ašeins aukast į nęstu įrum og įratugum.

Nišurstaša

Žaš er žvķ ljóst aš allir spįdómar um aš yfirvofandi sé kuldatķmabil, sambęrilegt viš Litlu Ķsöldina, eru ótķmabęrir. Magn gróšurhśsalofttegunda er oršiš slķkt ķ andrśmsloftinu aš žaš mun yfirskyggja sambęrilega nišursveiflu ķ sólvirkni eins og varš į 17. öld (Maunder Minimum) um langa framtķš (vegna langlķfi gróšurhśsaįhrifalofttegundarinnar CO2).

Žį er einnig ljóst aš viš žurfum aš bķša enn lengur eftir aš nżtt kuldaskeiš Ķsaldar hefjist į nęstunni. Žótt engin hefši oršiš losun į CO2 śt ķ andrśmsloftiš - žį hefši nęsta kuldaskeiš byrjaš ķ fyrsta lagi eftir um 15 žśsund įr ef mišaš er viš sambęrilegt hlżskeiš og er nśna- eša samkvęmt bestu śtreikningum į vęntanlegri įgeislun sólar, eftir um 50 žśsund įr. Žį er ljóst aš ef losun heldur įfram sem horfir, žį gęti hlżskeišiš oršiš mun lengra en žaš.

Žeir sem enn eru ķ einhverjum vafa um aš kuldaskeiš sé ķ vęndum, ęttu aš skoša hvort einhver sönnunargögn bendi til žess aš kuldaskeiš sé ķ vęndum. Jöklar um allan heim eru aš hopa hratt, sķfreri į noršurslóšum fer minnkandi, hafķs noršurskautsins er aš minnka og allt žetta er aš gerast į vaxandi hraša. Samkvęmt bestu vitneskju vķsindamanna, žį eru žetta ekki beint ašstęšur sem benda til žess aš kuldaskeiš sé vęntanlegt.

Heimildir og ķtarefni

Augustin o.fl 2004: Eight glacial cycles from an Antarctic ice core
Archer 2005: A movable trigger: Fossil fuel CO2 and the onset of the next glaciation
Berger og Loutre 2002: An Exceptionally Long Interglacial Ahead?
Hansen o.fl. 2008: Target Atmospheric CO2: Where Should Humanity Aim?
Kaufman o.fl. 2009: Recent Warming Reverses Long-Term Arctic Cooling
Krivova o.fl. 2007: Reconstruction of solar total irradiance since 1700 from the surface magnetic flux
Wang o.fl 2005: Modelling the Sun's magnetic field and irradiance since 1713

Umhverfisrįšuneytiš 2008: Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi

Sjį einnig heimasķšuna Skeptical Science: We’re heading into an ice age

Tengdar efni af loftslag.is:


mbl.is Segja aš nęstu ķsöld muni seinka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mżtan um yfirvofandi kuldatķmabil

Į nżju įri förum viš į loftslag.is hęgt af staš, en rétt er aš hita upp meš stórgóšu myndbandi frį Greenman (Peter Sinclair). Žar veltir hann fyrir sér algengri mżtu um yfirvofandi kuldatķmabil, gefum honum oršiš:

Einn af gullmolum žeirra sem afneita hnattręnni hlżnun, er mżtan um hina yfirvofandi Ķsöld

Eins og venjulega, žį tekst afneitunarsinnum meš sinni hįvašavél aš snśa śt śr žvķ sem raunverulegur vķsindamašur segir um rannsókn sķna — aš ķ rannsókninni sé engin spį um ķsöld – hvort heldur hśn yrši lķtil eša stór.

 

---

Myndbandiš mį sjį į loftslag.is, Mżtan um yfirvofandi kuldatķmabil

Tengt efni į loftslag.is

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband