Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2012

Efasemdir um hnattręna hlżnun – Leišarvķsir

ForsķšaĮ sķšasta įri kom śt ķtarlegur leišarvķsir hér į loftslag.is. Hann var unninn ķ samvinnu viš viš hina stórgóšu heimasķšu Skeptical Science. Žaš er leišarvķsirinn Efasemdir um hnattręna hlżnun – Hinn vķsindalegi leišarvķsir, sem er ķslensk žżšing į  The Scientific Guide to Global Warming Skepticism sem John Cook og félagar į Skeptical Science tóku saman.

Viš ritstjórar į loftslag.is unnum aš žżšingunni meš dyggri ašstoš góšra manna, en Halldór Björnsson og Emil H Valgeirsson lįsu yfir textann og bęttu mįlfar og oršaval.

Viš birtum hér aftur fyrsta kafla hans og vķsum ķ nęstu kafla ķ kjölfariš (sjį tengla ķ lok fęrslunnar).

Hvaš er efahyggja?

Nįnar mį lesa um efahyggju og fleira śr leišarvķsinum į loftslag.is, sjį Efasemdir um hnattręna hlżnun – Leišarvķsir

 

Nęstu kaflar

Lesa mį leišarvķsinn ķ heild hér:  Efasemdir um hnattręna hlżnun – Hinn vķsindalegi leišarvķsir, en žeir sem vilja skjótast ķ einstaka kafla hans og nįlgast myndirnar į stafręnu formi er bent į eftirfarandi:


Afneitunargeitin jarmar lįgt

Sveinn Atli skrifaši góša fęrslu um afneitunargeitina ķ gęr (sjį Afneitunargeitin [Denial-gate]).  Ķ tilefni žess aš skortur er į umfjöllun fréttamišla hér į landi um žetta mįl og algjöra žögn “efasemdamanna” žį vil ég bęta viš eftirfarandi:

Rök venjulegra “efasemdamanna” gegn hinni hnattręnu hlżnun af mannavöldum eru žessi og žeir fara nišur listann eftir žvķ hvernig stašan er ķ umręšunni hvert skipti og reyna viš hvert tękifęri aš fęra sig ofar ķ listann:

1. Žaš er engin hlżnun.
2. Žaš er hlżnun en hśn er nįttśruleg
3. Hlżnunin er af mannavöldum, en hlżnunin er góš.
4. Hlżnunin hefur hętt.
5. Žaš er of dżrt aš gera nokkuš ķ žessu.
6. žaš vęri ķ lagi aš reyni aš gera eitthvaš… (sķšan er ekkert gert).

Til aš finna röksemdir sem styšja viš žennan lista, žį leita “efasemdamenn” nęr undantekningalaust ķ smišju žeirra sem hafa veriš dyggilega studdir meš grķšarlegum fjįrhęšum af Heartland stofnuninni, eins og kemur fram ķ fęrslunni hans Sveins Atla.

Žeir sem fylgjast meš umręšunni af einhverju viti ęttu aš  kannast viš žęr heimasķšur og nöfn sem komu fram ķ fęrslu Sveins:

Mešal žess sem hefur komiš fram eru gögn um fjįrmögnun margra “efasemdamanna”, m.a. hafa žeir Anthony Watts į WUWT, Craig Idso į CO2Science, Bob Carter og Fred Singer žįš umtalsveršar upphęšir, svo einhverjir fįir séu nefndir til sögunnar. Viš höfum m.a. fjallaš um žess “kappa” hér į sķšum loftslags.is, sjį m.a. Mišaldaverkefniš (Craig Idso), Mótsagnarkennt ešli röksemda “efasemdamanna” um hnattręna hlżnun (Fred Singer o.fl.), Tengsl El Nino og langtķma hlżnunar hrakin (Bob Carter) og Stašnir aš óvöndušum vinnubrögšum (Anthony Watts). Žeir félagar hafa hver um sig žegiš umtalsveršar upphęšir, jafnframt žvķ aš vera framarlega ķ heimi loftslags afneitunarinnar.

Hęgt vęri aš nefna fleiri sem hafa fengiš styrki til aš strį efasemdasykurhśš yfir vķsindin (mešal annars mį nefna skżrsluna NIPCC en hśn hefur meira aš segja rataš inn ķ heimildalista BS-ritgeršar frį HĶ sem er hneyksli śt af fyrir sig).

Žessi efasemdasykurhśš er žunn og undir henni eru bitur og sönn vķsindi – vķsindi sem sżna fram į aš yfirgnęfandi lķkur séu į aš hlżnunin sé af mannavöldum, aš hlżnunin eigi eftir aš įgerast meš įframhaldandi losun gróšurhśsalofttegunda (sérstaklega CO2) og aš afleišingar žessara loftslagsbreytinga geti oršiš alvarlegar fyrir fjölmörg vistkerfi jaršar og manninn žar meš (sjį bęklinginn Efasemdir um hnattręna hlżnun – Hinn vķsindalegi leišarvķsir).

Žaš sem žessir “kappar” eru žvķ aš gera, er ekki aš styrkja žekkingaröflun į loftslagi jaršar. Žeir fį borgaš fyrir aš gera allt sem ķ žeirra valdi stendur til aš sżna fram į aš, žaš sem kemur fram ķ listanum, sé rangt  (sjį 1-6 hér ofar og žį sérstaklega 1-4). Til žessa verks fį žeir nįnast ótakmörkuš fjįrrįš.

Tilgangurinn:  Aš višhalda skammtķmagróša žeirra sem dęla peningum ķ Heartland stofnunina.

Heimildir og ķtarefni

Til aš sjį byrjunina, kķkiš į heimildir viš fęrslu Sveins, nešst į sķšunni (sjį Afneitunargeitin [Denial-gate])

Įgętar umfjallanir hafa einnig komiš t.d. hér:

Skeptical Science:  DenialGate Highlights Heartland’s Selective NIPCC Science

NewScientist:  Leaked files expose Heartland Institute’s secrets

Tengt efni į loftslag.is


Afneitunargeitin [Denial-gate]

Vincent De Roeck goatŽaš viršist vera komiš upp nżtt "-gate" mįl. Žeir sem hafa fylgst meš umręšunni um loftslagsmįl hafa vafalaust tekiš eftir mįlum eins og hinu svokallaš "climate-gate" mįli, žar sem "efasemdamenn" um hnattręna hlżnun af mannavöldum fullyrtu śt og sušur um svik og pretti vķsindamanna įn žess aš stošir reyndust vera fyrir žvķ ķ raun og veru. Žessi svoköllušu "geita" mįl uršu fleiri, žar sem "efasemdamenn" fullyrtu um alls kyns falsanir vķsindamanna (m.a. varšandi brįšnun jökla Himalaya og rannsóknir varšandi Amazon). Ekki er hęgt aš segja aš žessum fullyršingum žeirra hafi fylgt gögn sem gįtu stutt mįl žeirra (en tilgangurinn helgar jś mešališ). Aš mestu leiti voru žetta staflausar fullyršingar  og einskis veršir śtśrsnśningar hjį hinum sjįlfskipušu "efasemdamönnum". Umręšu um žessi svoköllušu "geita" mįl mįtti einnig finna į bloggi "efasemdamanna" hér į landi og fóru menn mikinn oft į tķšum. Žegar öllu er į botnin hvolft žį eru žessi "climate-gate" mįl hvorki fugl né fiskur. Viš höfum hér į loftslag.is fjallaš ašeins um žau mįl og žann algera skort į rökum sem žau byggšu į. Žaš mį ķ žessu ljósi lķka nefna endalausan straum frétta af vķsindamönnum sem voru hreinsašir af tilbśnum įsökunum "efasemdamannanna", sjį t.d. Vķsindamenn hreinsašir af įsökunum um óheišarlega mešferš gagna og Michael Mann sżknašur af vķsindalegum misgjöršum svo eitthvaš sé nefnt...

Nś er komiš upp nżtt mįl sem vęntanlega mun ekki heyrast mikiš um į sķšum "efasemdamanna" - nema žį kannski til aš benda į "ofsóknir" į hendur žeim eša um meintar falsanir ķ žeirra garš (jį, žaš mį segja aš žeir kasti steinum śr glerhśsi). En hvaš sem öšru lķšur, žį hefur mįliš fengiš hiš lżsandi nafn Denial-gate, eša eins og ég vel aš kalla žaš hérna "afneitunargeitin". Mįliš fjallar um žaš aš žaš hafa lekiš śt skjöl frį Heartland Institute varšandi fjįrmögnun "efasemdamanna", ž.e. hverjir standa fjįrhagslega aš baki "efasemdamönnum" svo og önnur viškvęm skjöl. Fyrst var fjallaš um žetta mįl į Desmogblog.com, Heartland Institute Exposed: Internal Documents Unmask Heart of Climate Denial Machine. Žaš mį žvķ segja aš hjarta afneitunarinnar ķ BNA hafi veriš afhjśpaš og sé ķ herbśšum Heartland Institute (sem m.a. tók žįtt ķ aš afneita tengslum tóbaks og krabbameins į sķnum tķma - vanir menn ķ afneitunar faginu). Žetta mįl byggist mešal annars į, žvķ er viršist, skjölum śr įrsreikningi Heartland Institute, žar sem m.a. er aš hluta til sagt frį žvķ hverjir žįšu styrki svo og hverjir veittu žį.

Mešal žess sem hefur komiš fram eru gögn um fjįrmögnun margra "efasemdamanna", m.a. hafa žeir Anthony Watts į WUWT, Craig Idso į CO2Science, Bob Carter og Fred Singer žįš umtalsveršar upphęšir, svo einhverjir fįir séu nefndir til sögunnar. Viš höfum m.a. fjallaš um žess "kappa" hér į sķšum loftslags.is, sjį m.a. Mišaldaverkefniš (Craig Idso), Mótsagnarkennt ešli röksemda “efasemdamanna” um hnattręna hlżnun (Fred Singer o.fl.), Tengsl El Nino og langtķma hlżnunar hrakin (Bob Carter) og Stašnir aš óvöndušum vinnubrögšum (Anthony Watts). Žeir félagar hafa hver um sig žegiš umtalsveršar upphęšir, jafnframt žvķ aš vera framarlega ķ heimi loftslags afneitunarinnar. Anthony Watts hefur fengiš sem nemur rśmum 11 milljónum króna (um 90.000 USD) til aš setja fram sķnar "rannsóknir" žar sem hann var m.a. stašin aš óvöndušum vinnubrögšum, Graig Idso fęr sem nemur rśmri 1,4 milljónum į mįnuši (11.600 USD), sem vęntanlega er fyrir hans žįtt og Mišaldaverkefni hans, Singer fęr lķka mįnašargreišslur sem viršast nema minnst 600 žśsundum į mįnuši (5.000 USD) plśs kostnaš. Žetta eru ašeins örfį dęmi um fjįrmögnun "efasemdamanna" eins og žau lķta śt ķ skjölum Heartland...en nįnar mį lesa um žetta į Desmogblog.com.

Aš sjįlfsögšu hefur Heartland Institute tjįš sig um mįliš og segja aš eitt af ašalgögnunum sem lekiš var sé tilbśningur (ętli žaš sé žį stašfesting į aš hin skjölin séu śr žeirra herbśšum...ekki gott fyrir žį hvaš sem öšru lķšur), en žaš var svo sem ekki viš öšru aš bśast, en aš žeir myndu klóra eitthvaš ķ bakkann varšandi žetta mįl. Ętli žaš megi ekki leyfa žeim aš njóta vafans varšandi žaš plagg žar til annaš kemur ķ ljós, žó ekki hafi "efasemdamenn" almennt tališ nokkurn vafa um aš vķsindamenn vęru meš falsanir og svik ķ hinu svokallaš "climate-gate" mįli... En jęja, svona er žetta stundum, what goes around comes around, ying og yang og allt žaš...

Nįnar mį lesa um žetta mįl į eftirfarandi stöšum:

Tengt efni į loftslag.is:


Sśrnun sjįvar nś meiri en sķšastlišin 21 žśsund įr

Losun manna į CO2 śt ķ andrśmsloftiš sķšastlišna öld, hefur aukiš sśrnun sjįvar langt umfram žaš sem telja mį til nįttśrulegs breytileika. Žaš getur minnkaš getu żmissa sjįvarlķfvera (t.d. kórala og skelja) til aš mynda beinagrind, stošgrind eša skeljar, samkvęmt nżrri rannsókn (Friedrich o.fl. 2012).

Efri myndin sżnir hermun į yfirboršsmettun aragonķts fyrir įrin 1800, 2012 og 2100. Hvķtir punktar sżna hvar stęrstu kóralrifin eru ķ dag. Nešri myndin sżnir styrk CO2 ķ andrśmsloftinu ķ ppm og mögulega žróun žess milli įranna 1750 og 2100.

Meš loftslagslķkönum sem herma loftslag og ašstęšur sjįvar frį žvķ fyrir um 21.000 įrum sķšan og til loka žessarar aldar – žį hefur teymi vķsindamanna reiknaš śt aš nśverandi mettunarmörk aragónķts hafi nś žegar lękkaš fimmfallt meira en hin nįttśrulegu mörk voru fyrir išnbyltinguna, į nokkrum mikilvęgum svęšum fyrir kóralrif.

Aragónķt er kalsķumkarbónat sem sumar sjįvarlķfverur nota mešal annars til skeljamyndunar og er lykilvķsir ķ rannsóknum į sśrnun sjįvar. Žegar sśrnun sjįvar eykst žį lękka mettunarmörk arabónķts.

Ef bruni manna į jaršefnaeldsneytum heldur įfram meš sama krafti og veriš hefur, žį mį bśast viš žvķ aš mettunarmörkin lękki enn frekar, sem gęti valdiš žvķ aš kalkmyndun sumra sjįvarlķfvera gęti minnkaš um 40% žaš sem af er žessari öld.

Heimildir og ķtarefni

Umfjöllun um greinina mį finna hér: Unprecedented, man-made trends in ocean’s acidity

Greinin ķ Nature Climate Change, eftir Friedrich o.fl. 2012 (įgrip). Detecting regional anthropogenic trends in ocean acidification against natural variability

Tengt efni į loftslag.is


Įhrifažęttir hinnar hnattręnu hlżnunar

Ef skošašar eru nokkrar nżlegar rannsóknir žar sem notašar eru żmsar mismunandi ašferšir til aš meta hversu stór hlutur hinnar hnattręnu hlżnunnar er af völdum nįttśrulegra įhrifažįtta og hversu stór hluti er af mannavöldum, žį kemur żmislegt įhugavert ķ ljós. Hér veršur fariš yfir nišurstöšur žessarra rannsókna til aš sjį hvaš vķsindamenn og gögn žeirra hafa aš segja okkur um hvaš žaš er sem er aš valda hinni hnattręnu hlżnun.

Allar žessar rannsóknir, sem beita mismunandi ašferšum og nįlgunum, gefa góšar vķsbendingar um aš žaš séu menn sem eru aš valda hinni hnattręnu hlżnun į sķšustu öld og žį sérstaklega į sķšustu 50 til 65 įrum (mynd 1).

Mynd 1: Heildar hlutur manna og nįttśrunnar ķ hinni hnattręnu hlżnun sem oršiš hefur sķšastlišin 50-65 įr, samkęvmt Tett o.fl. 2000 (T00, dökkblįtt), Meehl o.fl. 2004 (M04, raušur), Stone o.fl. 2007 (S07, gręnn), Lean og Rind 2008 (LR08, fjólublįr), Huber og Knutti 2011 (HK11, ljósblįr), og Gillett o.fl. 2012 (G12, appelsķnugulur). Smelltu į mynd til aš stękka.

Athugiš aš tölur ķ žessu yfirliti er besta mat śr hverri grein. Til einföldunar er skekkjumörkum sleppt, en tenglar eru ķ hverja grein fyrir žį sem vilja kynna sér mįliš nįnar, nešst į sķšunni.

Hverjir eru helstu įhrifažęttir į hitastig jaršar?

Flestar žęr greinar sem fjalla um įhrifažętti į hitastig jaršar, fjalla um gróšurhśsalofttegundir, sólvirkni, eldvirkni, öršulosun af mannavöldum og El Nino sveifluna enda eru žetta žeir žęttir sem rįša hve mestu um hitastig į hverjum tķma.

Eins og žekkt er, žį veldur losun manna į gróšurhśsalofttegundum (GHG) žvķ aš hiti jaršar eykst samfara auknum styrk gróšurhśsalofttegunda ķ andrśmsloftinu - hin auknu gróšurhśsaįhrif.

Sólvirkni hitar eša kęlir jöršina eftir žvķ hvort inngeislun frį sólinni inn ķ lofthjśp jaršar eykst eša minnkar.

Eldvirkni getur valdiš skammtķmakólnun į jöršinni meš žvķ aš žeyta sślfat öršum (e. sulfate aerosols) śt ķ andrśmsloftiš, en mikiš magn žeirra ķ efri lögum lofthjśpsins dregur śr inngeislun sólarljóss og minnkar magn žess sem nęr yfirborši jaršar.  Žannig öršur eru ekki langlķfar og skolast śr andrśmsloftinu į 1-2 įrum. Žvķ hefur eldvirkni yfirleitt bara skammtķmaįhrif į hitastig, nema žaš komi tķmabil žar sem eldvirkni er annaš hvort óvenjuulega mikil eša lķtil.

Öršulosun af mannavöldum -mest brennisteins dķoxķš (SO2) - hefur einnig tilhneigingu til aš kęla jöršina. Ašal munurinn į henni og eldvirkni er žaš menn eru stöšugt aš losa mikiš magn arša śt ķ andrśmsloftiš meš žvķ aš brenna jaršefnaeldsneyti. Žvķ er ķ raun um langtķmaįhrif aš ręša į hitastig - svo lengi sem menn halda įfram losuninni. Öršur frį mönnum eru žó mismunandi og valda mismunandi įhrifum (draga śr sólarljósi, hjįlpa til viš skżjamyndun og valda gróšurhśsaįhrifum). Įhrif arša į loftslag er einn stęrsti óvissužįtturinn ķ loftslagsfręšum.

El Nino sveiflan (ENSO) er nįttśruleg sveifla ķ yfirboršshita sjįvar ķ Kyrrahafinu, sem sveiflast į milli El Nino og La Nina fasa. El Nino fasinn fęrir hita frį sjónum og upp ķ andrśmsloftiš. La Nina virkar sķšan į hinn vegin. Nokkrar rannsóknir hafa veriš geršar į hvort ENSO hefur langtķmaįhrif į hnattręnan hita. Žar sem um er aš ręša sveiflu, žį er tališ aš langtķmaįhrif séu lķtil og aš La Nina fasinn verki į móti El Nino.

Žaš eru ašrir įhrifažęttir, en gróšurhśsalofttegundir og SO2 eru stęrstu mannlegu žęttirnir. Sólvirkni, eldvirkni og ENSO eru stęrstu nįttśrulegu žęttirnir sem virka į hnattręnan hita. Viš skulum skoša hvaš fręšimenn segja um hlutfallsleg įhrif hvers žįttar fyrir sig.

Tett o.fl. (2000)

Tett o.fl. (2000) notušu ašferš žar sem mismunandi gögnum er hlašin inn ķ loftslagslķkön og greint hvernig žau passa best viš hin eiginlegu gögn (ašferšin heitir į ensku optimal detection methodology). Inn ķ lķkaniš fóru męlingar į gróšurhśsalofttegundum, öršur vegna eldvirkni, sólvirkni, öršur af mannavöldum og breytingar ķ ósóni (óson er einnig gróšurhśsalofttegund).

Lķkan žetta var boriš saman viš hnattręnan yfirboršshita frį 1897-1997. Ķ heildina žį nįši lķkaniš aš lķkja nokkuš vel eftir hinni hnattręnnu hlżnun yfir allt tķmabiliš; hins vegar vanmat lķkaniš hlżnunina frį 1897-1947 og ofmat hlżnunina frį 1947-1997. Fyrir vikiš žį er heildarsumma hlżnunar af manna- og nįttśrunnar völdum meira en 100 %, fyrir sķšustu 50 įr rannsóknarinnar (sjį dökkblįtt į mynd 1), žar sem hlżnunin var ķ raun minni en lķkaniš sagši til um. Fyrir bęši 50 og 100 įra tķmabilin, žį mįtu Tett og félagar žaš žannig aš nįttśrulegir žęttir hefšu haft smįvęgileg kęlandi įhrif og žar meš aš mannlegir žęttir hlżnunarinnar hefšu haft meira en 100 % įhrif į hlżnunina fyrir žau tķmabil.

Meehl o.fl. (2004)

Meehl o.fl. 2004 notušu svipaša nįlgun og Tett o.fl. Žeir keyršu loftslagslķkön meš mismunandi gildum į žeim žįttum sem hafa hvaš mest įhrif į hnattręnana hita (gróšurhśsalofttegundir, sólvirkni, öršur vegna eldvirkni, öršur frį mönnum og ósón), sem var svo boriš saman viš hitagögn frį 1890-2000. Žeirra nišurstaša var aš nįttśrulegir žęttir stjórnušu aš mestu hlżnuninni milli 1910-1940, en gętu ekki śtskżrt žį hlżnun sem varš eftir mišja sķšustu öld.

Samkvęmt mati Meehl o.fl. žį var um 80 % af hinni hnattręnu hlżnun milli 1890 og 2000 af völdum manna. Sķšustu 50 įr ransóknarinnar (1950-2000) žį hefšu nįttśrulegir žęttir einir og sér valdiš heildar kólnun og žvķ er nišurstašan svipuš og hjį Tett o.fl. aš meira en 100 % hlżnunarinnar var af mannavöldum. Sķšastlišin 25 įr var hlżnununin nęr eingöngu af mannavöldum samkvęmt žeirra mati.

Stone o.fl. (2007)

Stone o.fl.sendu frį sér tvęr greinar įriš 2007. Fyrri greinin greindi frį nišurstöšu 62 keyrsla į loftslagslķkönum fyrir tķmabiliš 1940-2080. Žessar hermanir byggšu į męlingum gróšurhśsalofttegunda, öršum eldgosa, öršum frį mönnum og sólvirkni frį 1940-2005. Aš auki notušu žeir spįr um framtķšarlosun til aš skoša mögulega framtķšar hlżnun jaršar. Meš lķkanakeyrslu į orkujafnvęgi fékkst mat į višbrögšum loftslagsins viš breytingu hvers žįttar. Į žessu rśmlega 60 įra tķmabili, žį mįtu Stone o.fl. aš nįlęgt 100 % af hlżnuninni vęri af mannavöldum og aš nįttśrulegir žęttir hefšu ķ heildina kęlandi įhrif.

Seinni rannsókn Stone o.fl. 2007 uppfęrši nišurstöšur sem komu śr fyrri rannsókninni meš žvķ aš nota fleiri loftlsagslķkön og uppförš gögn - auk žess aš skoša tķmabiliš 1901-2005. Fyrir allt žaš tķmabil mįtu Stone o.fl. aš helmingur hlżnunarinnar vęri nįttśruleg og helmingur af mannavöldum. Gróšurhśsalofttegundir jukust nęgilega mikiš til aš auka hitann um 100 % - en į móti kom aš kęlandi įhrif arša af mannavöldum minnkaši hlut manna um helming. Sólvirkni olli 37 % og eldvirkni 13 % af hlżnuninni fyrir žetta tķmabil samkvęmt Stone o.fl.

Lean og Rind (2008)

Lean og Rind 2008 fetušu ašrar slóšir, en žeir notušu śtfęrslu į lķnulegri ašhvarfsgreiningu (e. multiple linear regression analysis) ķ sinni rannsókn. Lean og Rind notušu męlingar į sólvirkni, eldvirkni og mannlegum žįttum, auk ENSO og notušu tölfręšilega ašferš viš aš tengja žaš viš hnattręnar hitamęlingar. Meš žvķ aš greina hvaš er afgangs eftir aš bśiš er aš taka śt mismunandi žętti, žį sést hvaša žęttir eru įhrifamestir.

Sś greining var gerš yfir mismunandi tķmabil og yfir tķmabiliš 1889-2006 žį mįtu höfundar aš menn hefšu valdiš um 80 % af męldri hlżnun žess tķmabils, į mešan nįttśrulegir žęttir ullu um 12 %. Eins og įšur žį er samtalan ekki nįkvęmlega 100 % mešal annars vegna žess aš ekki eru skošašir allir mögulegir og ómögulegir žęttir sem geta haft įhrif į hnattręnan hita. Frį 1955-2005 og 1979-2005, žį mįtu höfundar sem svo aš menn hefšu valdiš nįlęgt 100 % af męlanlegri hlżnun.

Stott o.fl. (2010)

Stott o.fl. notušu ašra nįlgun en Lean og Rind. Žeir notušu lķnulega ašhvarfsgreiningu til aš stašfesta nišurstöšur śr fimm mismunandi loftslaglķkönum. Reiknašir voru hallastušlar (e. regression coefficients) fyrir gróšurhśsalofttegundir, ašra mannlega žętti (öršur t.d.) og nįttśrulega žętti (sólvirkni og eldvirkni) og mįtu žeir hversu mikla hlżnun hver žįttur hefši valdiš į sķšustu öld. Mešaltal žessarra fimm lķkana sżndu aš mannlegir žęttir ollu samtals um 86 % af męlanlegri hlżnun og žar af gróšurhśsalofttegundir um 138 %. Lķtil hlżnun fannst vegna nįttśrulegra žįtta.

Stott o.fl. stašfestu einnig nišurstöšuna meš žvķ aš skoša hvaš żmsar rannsóknir hafa aš segja um svęšisbundiš loftslag. Žar kom ķ ljós aš vart hefur veriš viš loftslagsbreytingar af mannavöldum ķ hitabreytingum stašbundiš, śrkomubreytingum, rakastigi andrśmsloftsins, žurrkum, minnkandi hafķs, hitabylgjum, sjįvarhita og seltubreytingum, auk annarra svęšisbundna breytinga.

Huber og Knutti (2011)

Huber og Knutti 2011 notušu įhugaverša nįlgun ķ sinni rannókn, en žar notušu žeir regluna um varšveislu orku fyrir heildar orkubśskap jaršar til aš įętla hversu stóran žįtt mismunandi žęttir höfšu įhrif į hlżnunina milli įrana 1850 og 1950 fram til įrsins 2000. Huber og Knutti notušu įętlaša aukningu ķ heildarhita jaršar frį įrinu 1850 og reiknušu śt hversu mikiš sś aukning var vegna įętlašra breytinga ķ geislunarįlagi. Žeirri aukningu skiptu žeir sķšan milli žeirrar aukingar sem oršiš hefur į hitainnihaldi sjįvar og śtgeislunar frį jöršu.  Meira en 85% af hnattręnum hita hefur fariš ķ aš hita śthöfin žannig aš meš žvķ aš taka žau gögn meš žį varš rannsókn žeirra sérstaklega sterk.

Huber og Knutti mįtu žaš žannig aš frį 1850 hafi 75 % hitaaukningarinnar veriš af mannavöldum og aš frį 1950 hafi hlżnunin af mannavöldum veriš um 100 %.

Foster og Rahmstorf (2011)

Foster  Rahmstorf (2011) notušu svipaša tölfręšilega nįlgun og Lean og Rind (2008). Ašalmunurinn er aš Foster og Rahmstorf skošušu fimm mismunandi hitagaögn, žar į mešal gervihnattagögn og greindu gögn frį įrunum 1979-2010 (eša eins langt aftur og gervihnattagögn nį). Žeir skošušu žį žrjį helstu nįttśrulega žętti sem hafa hvaš mest įhrif į hnattręnt hitastig - sólvirkni, eldvirkni og ENSO. Žeir žęttir sem hafa hvaš mest įhrif į hnattręnt hitastig eftir aš žessir žęttir hafa veriš sķjašir ķ burtu - eru af mannavöldum.

Meš žvķ aš skoša hitastig frį Hadlay mišstöšinni (British Hadley Centre) og er mikiš notaš ķ svona rannsóknum, žį fundu Foster og Rahmstorf žaš śt aš hinir žrķr nįttśrulegu žęttir sem notašir eru ķ rannsókninni valda heildar kólnunarįhrif į tķmabilinu 1979-2010. Afgangurinn er aš mestu leiti hlżnun af mannavöldum og žvķ rśmlega 100 % af hlżnuninni fyrir žetta tķmabil.

Einn lykilžįtturinn ķ žvķ aš gera svona rannsókn sterka er aš hér er ekki geršur greinarmunur į hinum mismunandi įhrifažįttum frį sólu. Öll įhrif frį sólu (bein og óbein) sem sżna fylgni viš virkni sólar (sólvirkni, geimgeislar, śtfjólublįtt ljós o.sv.frv.) koma fram ķ lķnulegri ašhvarfsgreiningunni. Bęši Lean og Rind annars vegar og Foster og Rahmstorf hins vegar drógu žį įlyktun aš virkni sólar hefši spilaš litlla rullu ķ hinni hnattręnu hlżnun undanfarna įratugi.

Gillett o.fl. (2012)

Lķkt og Stott o.fl. 2010, žį notušu Gillett o.fl. lķnulega ašhvarfsgreiningu meš loftslagslķkani - nįnar tiltekiš var notaš lķkan af annarri kynslóš frį Kanada (CanESM2). Notuš voru gögn fyrir losun gróšurhśsalofttegunda og losun arša. Einnig voru skošašar breytingar į landnotkun, sólvirkni, ósoni og öršumyndun vegna eldvirkni. Mismunandi žęttir voru settir saman undir flokkana 'nįttśrulegir', 'gróšurhśsalofttegundir' og 'annaš'. Skošašir voru žessir žęttir į žremur mismunandi tķmabilum: 1851-2010, 1951-2000 og 1961-2010. Ef skošuš eru mešaltöl seinni tķmabilanna og reiknaš meš aš žįtturinn 'annaš' sé öršur af mannavöldum, žį kemur ķ ljós aš hlżnun af mannavöldum er meiri en 100 % fyrir žau tķmabil.

Hlżnun af mannavöldum

Fyrrnefndar rannsóknir eru ólķkar innbyršis og nota mismunandi ašferšir og nįlganir - samt eru žęr mjög samhljóša. Nišurstaša allra rannsóknanna var sś aš žegar skošuš eru sķšastlišin 100-150 įr, žį er hlżnunin af völdum manna aš minnta kosti 50 % og flestar rannsóknirnar benda til žess aš hlżnunin af mannavöldum fyrir žetta tķmabil sé milli 75 og 90 % (mynd 2). Sķšastlišin 25-65 įr, žį sżna fyrrnefndar rannsóknir enn fremur aš hlżnunin af mannavöldum er aš lįgmarki 98 % og flestar benda til žess aš menn hafi valdiš töluvert yfir 100 % af žeirri hlżnun sem męlingar sżna - žar sem nįttśrulegir žęttir hafa haft kęlandi įhrif į móti, undanfarna įratugi (myndir 3 og 4).

Aš auki, žį kom ķ ljós ķ öllum rannsóknunum og öllum tķmabilum aš stęrstu įhrifažęttir hnattręns hita eru žeir sem eru af mannavöldum: (1) Gróšurhśsalofttegundir, og (2) öršulosun af mannavöldum. Žaš lķtur ķ raun ekki vel śt, žvķ ef viš hreinsum śtblįstur og minnkum öršulosun, žį munu kęlandi įhrif žess minnka og afhjśpa hina undirliggjandi hlżnun sem er vegna losunar gróšurhśsalofttegunda af mannavöldum. Athugiš aš rannsóknirnar skošušu ekki allar sömu įhrifažęttina - sem veldur žvķ aš žaš viršist vanta sumar sślur ķ sśluritunum į myndum 2-4.

Mynd 2: Prósentuhluti įhrifažįtta į hnattręna hlżnun sķšastlišin 100-150 įr, samkvęmt Tett o.fl. 2000 (T00, dökk blįr), Meehl o.fl. 2004 (M04, raušur), Stone o.fl. 2007 (S07, gręnn), Lean og Rind 2008 (LR08, fjólublįr), Stott o.fl. 2010 (S10, grįr), Huber og Knutti 2011 (HK11, ljósblįr) og svo Gillett o.fl. 2012 (G12, appelsķnugulur). Smelltu į mynd til aš stękka.


Mynd 3: Prósentuhluti įhrifažįtta į hnattręna hlżnun sķšastlišin 50-65 įr samkęmt Tett o.fl. 2000 (T00, dökk blįr), Meehl o.fl. 2004 (M04, raušur), Stone o.fl. 2007 (S07, gręnn), Lean og Rind 2008 (LR08, fjólublįr), Huber og Knutti 2011 (HK11, ljósblįr) og svo Gillett o.fl. 2012 (G12, appelsķnugulur). Smelltu į mynd til aš stękka.


Mynd 4: Prósentuhluti įhrifažįtta į hnattręna hlżnun sķšastlišin 25-30 įr samkęmt Meehl o.fl. 2004 (M04, raušur), Lean og Rind 2008 (LR08, fjólublįr) og Foster og Rahmstorf 2011 (FR11, gręnn). Smelltu į mynd til aš stękka.

Į milli įranna 1910 og 1940 var tķmabil hlżnunnar, sem tališ er aš hafi aš mestu veriš vegna aukinnar sólvirkni og lķtillar eldvirkni - auk lķtilshįttar įhrifa frį mönnum. Frį mišri sķšustu öld hefur sólvirknin hins vegar veriš flöt og eldvirkni ķ mešaltali. ENSO hefur sķšan engin heildarįhrif į hnattręnan hita til lengri tķma litiš. Styrkur gróšurhśsalofttegunda vegna losunar manna į žeim śt ķ andrśmsloftiš hefur aukist meš auknum žunga og er oršinn helsti įhrifažįtturinn ķ breytingum į hnattręnum hita, lķkt og myndir 3 og 4 sżna.

Mismunandi ašferšir og nįlganir sżna svipaša nišurstöšu: Menn eru helsti įhrifažįtturinn ķ breytingum į hnattręnum hita sķšastlišna öld og sérstaklega sķšastlišin 50 įr.

Heimildir og ķtaerefni

Žetta er žżdd og uppfęrš bloggfęrsla af Skeptical Science, sem dana1981 skrifaši ķ byrjun įrs 2012: A Comprehensive Review of the Causes of Global Warming

Ašrar heimildir sem vķsaš er ķ:

Tengt efni į loftslag.is


Athugasemd varšandi meintar falsanir NASA

Ķ tilefni fjölmišla umfjöllunar, um meintar falsanir NASA į gögnum varšandi hitaferla į Ķslandi, sem eiga jafnvel aš geta sżnt fram į hlżnun jaršar (eins og żjaš er aš ķ frétt į pressan.is), žį birtum viš hér meš athugasemd Halldórs Björnssonar sérfręšings į Vešurstofunni varšandi mįliš. Umfjöllun um žetta mįl birtist fyrst hjį Įgśsti H. Bjarnason į bloggi hans Ginnungagap žann 21. janśar s.l. (Hvers vegna er NASA aš afmynda hitaferilinn fyrir Reykjavķk...?) og höfum viš į loftslag.is fengiš leyfi Halldórs til aš birta athugasemd sem hann gerši viš bloggfęrslu Įgśstar og birtist ķ athugasemdum žar ķ dag. Langar okkur aš žakka Halldóri fyrir aš lofa okkur aušfśslega aš birta athugasemdina ķ heild sinni.

---

Sęll Įgśst,

Žaš er įhugaveršur samašburšurinn sem žś gerir į hrįgögnum GHCN (sem koma frį Haf- og vešurfręšistofnun Bandarķkjanna, NOAA, en ekki geimferšastofnuninni, NASA) og svo "lagfęršum" gögnum žeirra.

Hrįgögnin ķ GHCN safninu koma frį dönsku vešurstofunni į fyrsta hluta 20. aldar og svo frį vešurskeytum frį Vešurstofu Ķslands frį 3. įratug aldarinnar. Į žessum tķma var verulegt flakk į stöšinni og reyndar athugaš utan viš bęinn 2. įratug aldarinnar. Frį 1922 hafa athuganir Vešurstofunnar veriš geršar į Skólavöršustķg (1922 - 1930), į žaki Landsķmahśssins (1931 - 1945), viš Sjómannaskólann (1946 - 1949), į Reykjavķkurflugvelli (1950 - 1973) og ķ męlireit viš Bśstašaveg (frį 1973).  Žetta flakk hefur sķn įhrif į męlinišurstöšur, en er ekki óalgengt fyrir vešurstöšvar. Annaš dęmi um įhrif flakks į stöš er ķ Vestmannaeyjum, en  žar flutti stöšin śr bęnum į Stórhöfša (sem er ķ 118 m h.y.s) įriš 1921.

Stöšvaflakk sem žetta, og ašrar breytingar ķ umhverfi stöšvar hafa įhrif į męlinišurstöšur. Ein leiš til aš męta žessu er aš "lagfęra"
gögnin. Žį er skošaš hvort breytingar verši į stöš viš flutning eša ašrar breytingar ķ umhverfi hennar. Til aš slķk skošun sé möguleg er betra aš hafa sögu stöšvarinnar į hreinu. Meš  žvķ aš bera saman męliröšina viš męlingar frį nįlęgri stöš (sem ekki var fęrš į sama tķma), er hęgt aš sjį hvort stökk eša ašrar breytingar verša į męliröšinni viš flutninginn. Lagfęringin byggir svo į žvķ aš leišrétta fyrir žessi stökk. Žaš liggur ķ hlutarins ešli aš slķkar leišréttingar geta veriš umdeildar. Žaš mį žó rökstyšja žęr meš žvķ aš annars sżni męliraširnar ekki vešurbreytingar, heldur stöšvasögu.

Vandinn er samt sį aš oft er saga stöšvarinnar illa žekkt, og jafnvel žar sem hśn er til (eins og į viš stöšvar į Ķslandi) žį er undir hęlinn lagt hvort stöšvasagan fylgir meš męliröšunum ķ stórum gagnabönkum (sem kunna aš byggja aš mestu į samantekt vešurskeyta). Ašilar eins GHCN nota žvķ sjįlfvirkar ašferšir viš aš finna hugsanlegar hnikanir ķ męliröšum, gjarnan meš samanburši viš nęrliggjandi stöšvar. Žessar ašferšir breyta flestum stöšvum lķtiš, en sumum žó nokkuš. Žaš er augljóst aš ķ tilfelli Reykjavķkur heppnašist žessi lagfęring žeirra vęgast sagt illa.

Nś mį spurja hvort hnattręn hlżnun sé kannski bara misskilningur, sé bara afleišing gagnalagfęringa. Ef fariš vęri meš allar stöšvar eins og Reykjavķk vęru žaš ešlilegar įhyggjur. Augljóslega žarf aš tryggja aš sś hlżnun sem greinist (leitni hnattręns mešalhita) sé raunveruleg en ekki bara reikniskekkja.

Til aš tryggt sé aš leitni hnattręns mešaltals sé ekki bara aš endurspegla žessar lagfęringar er ķ fyrsta lagi hęgt aš skoša hvernig leitnin breytist į hverri stöš milli frumgagna og lagfęršra gagna. Ég hef séš slķkan samanburš fyrir GHCN gögnin, og nišurstašan er sś aš oftast er engin munur ķ leitni, en žar sem verša leitnibreytingar er įlķka algengt aš leitnin aukist og aš hśn minnki. Breytingar į leitni męliraša ķ GHCN bjaga žvķ ekki leitni hnattręns mešaltals.

Önnur leiš til aš skoša hver įhrif žessara lagfęringa eru, er aš nota ašra ašferš viš aš leita uppi stöšvabreytingar og lagfęra. Bęši GISS/NASA og CRU/UKMO nota žannig ólķkar ašferšir en GHCN, og žó GISS byggi į lagfęršum gögnum GHCN nota žeir einnig ašrar upplżsingar, og t.d. er žeirra śtgįfa af hitabreytingum ķ Reykjavķk mun skįrri en leķšréttu GHCN gögnin. Eins mį bera saman viš endurgreiningar, s.s. ERA40 (sjį www.ecmwf.int) eša NCEP (http://www.esrl.noaa.gov/psd/cgi-bin/data/composites/plot20thc.pl). Loks mį nefna ašferš sem notuš er af s.k. BEST-hópi (http://berkeleyearth.org/dataset/) en žeir bęttu mörgum vešurstöšvum viš GHCN gagnasafniš, og žróšušu nżjar ašferšir viš aš greina ósamfellur og gera lagfęringar.

Nišurstašan er sś aš ólķkum ašferšum ber įgętlega saman, žó aušvita sé alltaf einhver munur į žeim.   Einfaldast er aš lķta svo į aš žessi munur endurspegli žį óvissu sem er į mešaltali hnattęns hita. Sś óvissa er nęgilega lķtil til žess aš ekki sé įstęša til aš draga ķ efa aš hnattręn hlżnun eigi sér staš.

Hvaš varšar Reykjavķk žį sżnir mešfylgjandi mynd įrsmešalhitann samkvęmt frumgögnum GHCN (GHCN UNADJ), GHCN gögnum eftir leišréttingu (GHCN SCAR) og svo leišrétta įrsmešalhitaröš sem notuš er af NASA (GISS ADJ). Einnig eru sżnd frumgögn frį Vešurstofu Ķslands fyrir Reykjavķk (IMO UNADJ) og frumgögn okkar eftir aš bśiš er aš leišrétta žau m.t.t. stöšvasögu (IMO ADJ). Punktarnir sżna einstök įr, en til aš aušvelda samanburš er śtjafnašur ferill fyrir hverja męlirunu einnig sżndur (žetta er s.k. LOESS ferill meš skyggšu stašalfrįviki). Augljóst er aš óleišrétt gögn frį Vešurstofu  og GHCN eru mjög įlķka, en eftir lagfęringar ber Vešurstofunni og GISS/NASA įgętlega saman (žó GISS/NASA ferillinn viršist "strekktari" lagfęrši ferillinn frį Vešurstofunni).

Leišréttingar GHCN eru hinsvegar af og frį, eins og žś bendir réttilega į. Hinsvegar er žaš aš hengja bakara fyrir smiš aš halda žvķ fram aš žetta sé villa hjį NASA. Žeir erfa žessa villu frį NOAA og lagfęra hana aš nokkru. Aš lokum er rétt aš taka fram aš lagfęringar VĶ į męliröšinni fyrir Reykjavķk eru į engan hįtt endanlegur sannleikur um žróun mešalhita žar. Hinsvegar er ljóst aš stašsetning męlisins upp į žaki Landsķmahśssins var óheppileg, žar męldist kerfisbundiš meiri hiti en į nįlęgum stöšvum. Vegna žessa er full įstęša til aš til aš leišrétta męliröšina, en vel er hugsanlegt aš leišréttingin (um 0.4°C) sé full mikil. Žessi leišrétting kann aš verša endurskošuš sķšar. Slķkt hefši žó óveruleg įhrif į langtķmaleitni lofthita ķ Reykjavķk (og engin į hnattręnt mešaltal).


Viršingarfyllst,
Halldór Björnsson
Vešurstofu Ķslands

------

Viš viljum halda athugasemdum į einum staš og vķsum žvķ į fęrsluna į loftslag.is fyrir žį sem vilja tjį sig um žetta: sjį Athugasemd varšandi meintar falsanir NASA


Hnatthitaspįmeistarinn

Um svipaš leiti ķ fyrra geršumst viš nokkrir svo kręfir aš spį fyrir um hvert hitastig įrsins 2011 yrši samkvęmt tölum frį NASA GISS.  Fęrslan hét Nįttśrulegur breytileiki og horfur fyrir įriš 2011, sjį einnig athugasemdir.

Undirritašur var ķ forsvari og žęr pęlingar voru svona:

Žegar skošašar eru horfur hvaš varšar hitastig įrsins 2011, žį kemur fljótt ķ ljós aš įkvešiš nįttśrulegt bakslag er lķklegt. Hitafrįvikiš įriš 2010 var um 0,63°C samkvęmt GISS og munaši miklu um aš El Nino hitti vel į įriš (samanber hina 3-5 mįnuša tregšu ķ aš įhrif hitastigs komi fram hnattręnt). Aš sama skapi mun La Nina hitta vel į žetta įr og er žar um aš ręša sterka nišursveiflu  ķ hitastigi, en nś er eitt sterkasta La Nina ķ nokkra įratugi ķ gangi og mun žaš halda įfram allavega fram į vor. Nįttśruleg nišursveifla upp į hįtt ķ -0,15°C  (jafnvel meira) er žvķ  allt eins lķkleg ķ įr af völdum La Nina.

Sólvirkni er ólķkleg til aš hafa mikil įhrif į hitastig, en nśverandi nišursveifla sólar heldur įfram. Ef  einhver įhrif verša, žį verša žau ķ įtt til lķtils hįttar hlżnunar (mögulega +0,01°C).

Óvķst er um eldvirkni, en lķklega er best aš reikna meš žvķ aš įhrif eldgosa verši hverfandi į įrinu, žį sérstaklega į hitaröš NASA GISS – en til žess aš hafa teljandi įhrif, žį žyrfti į nęstu vikum (eša mįnušum) aš verša stórt sprengigos nįlęgt mišbaug Jaršar. Žaš veršur aš teljast ólķklegt en getur žó alveg gerst.

Įframhaldandi hlżnun af völdum gróšurhśsalofttegunda er talin verša +0,02°C.

Ef lagt er saman hitastig įrsins 2010 (0,63°C), hlżnun jaršar vegna gróšurhśsalofttegunda (um žaš bil +0,02°C), sólvirkni (mögulega +0,01°C) og La Nina (allt aš -0,15°C) – žį fęst um 0,51°C, en žaš yrši žį nķunda  heitasta įriš samkvęmt hitaröš NASA GISS.

Hér fyrir nešan mį sjį spįdóma žeirra sem höfšu kjark til aš setja tölur nišur į blaš og sammęldust menn um aš sigurvegarinn myndi hljóta titilinn Hnatthitaspįmeistarinn įriš 2011 – ekki lķtill titill žaš.

Spįdómarnir voru svona og mišaš viš hitafrįvik samkvęmt NASA GISS:

Höskuldur Bśi: 0,51°C +/- 0,02
Jón Erlingur: 0,46°C +/- 0,02
Sveinn Atli: 0,41°C +/- 0,02
Emil Hannes: 0,38°C +/- 0,02

En hver varš nišurstašan og vilt žś taka žįtt ķ skemmtilegum leik og spį fyrir um tölur žessa įrs?

---

Sjį fęrslu į loftslag.is Įriš 2011 skv NASA GISS og hnatthitaspįmeistarinn en žar eru śrslit sķšasta įrs kynnt og hugaš aš spįdómum fyrir žetta įr. Endilega taktu žįtt - mun kólna, mun hlżna og hversu mikiš žį?

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband