Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2010

Borgarķsjaki losnar frį Sušurskautinu

94 kķlómetra langur og 39 kķlómetra breišur borgarķsjaki  į Austur-Sušurskautinu, B-09B borgarķsjakin sem er į stęrš viš Rhode Island, rakst į jökultungu Mertzjökulsins nś ķ febrśar. Tališ er aš įreksturinn hafi įtt sér staš 12. eša 13. febrśar og brotiš jökultunguna frį jöklinum ķ kjölfariš. Jökultungan er nś oršin aš borgarķsjaka sem er nęstum jafn stór og B-09B borgarķsjakinn. Myndirnar hér undir eru allar frį MODIS og sżna stöšu borgarķsjakans og fyrrum jökultungunnar fyrir og eftir įreksturinn.

Efsta myndin er frį 7. febrśar, 2010. Einhvern tķma į tķmabilinu 12. - 13. febrśar klessti B-09B į jökultunguna. Skżjaš var į žvķ tķmabili og ž.a.l. nįšust ekki myndir af žvķ žegar žaš geršist. En sķšdegis žann 13. febrśar varš létt skżjaš og kom žį ķ ljós aš jökultungan hafši brotnaš frį jöklinum. Miš myndin er frį 20. febrśar og sżnir bįša borgarķsjakana. Nęstu vikuna į eftir fęršist hinn nżi borgarķsjaki fjęr jöklinum nešsta myndin.

Borgarķsjakinn sem varš til śt frį Mertzjökulinum er 78 kķlómetrar į lengd og 39 kķlómetrar į breidd og massi hans er um 700-800 milljaršar tonna. Hugsanlega mun žetta brot jökulsins hafa įhrif į lķf mörgęsa į svęšinu, žar sem jökultungan var einskonar var fyrir žęr įšur en hśn brotnaši frį.

B9 borgarķsjakinn brotnaši frį Ross ķshellunni įriš 1987. Žaš tók hinn risavaxna borgarķsjaka meira en 2 įratugi aš reka śt frį Ross hafinu, aš Mertzjöklinum į Austur-Sušurskautinu. Į leišinni brotnaši hann ķ hluta, m.a. B-09B borgarķsjakan sem klessti į jökultungu Mertzjökulsins.

Hér undir mį sjį myndir af atburšinum.

Ķtarefni og heimildir:

Žetta er fęrsla af Loftslag.is, nįnar um Sušurskautiš ķ tengli hérundir:


mbl.is Gęti raskaš sjįvarstraumum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

NASA - Hitastigspśsliš sett saman

Ķ fęrslu į Loftslag.is er myndband frį NASAexplorer žar sem fariš er ķ nokkur atriši sem hafa įhrif į hitastig jaršar įsamt notkun gervihnatta viš rannsóknir og męlingar. Eftirfarandi er lżsing NASAexplorer į efni myndbandsins:

Įratugurinn frį 2000 til 2009 var sį heitasti sķšan nśverandi męlingar hófust. “Hitastigspśsliš sett saman” sżnir hvernig gervihnettir NASA gera okkur kleift aš rannsaka mögulegar orsakir loftslagsbreytinga. Myndbandiš śtskżrir hvaša įhrif sólarsveiflur, breytingar į snjóžekju og skżjahulu įsamt aukins styrks gróšurhśsalofttegunda, geta haft į loftslagiš.

Myndbandiš mį sjį į Loftslag.is, "NASA – Hitastigspśsliš sett saman"

 


Hlżir sjįvarstraumar hraša brįšnun Gręnlandsjökuls

Thumb_Greenland_Glacier

Nżjar rannsóknir į brįšnun Gręnlandsjökuls benda til žess aš fjaršarbrįšnun gegni lykilhlutverki ķ minnkun Gręnlandsjökuls. Tvęr greinar um mįliš birtust fyrir stuttu ķ Nature Geoscience. Męlingar į hitastigi sjįvar ķ nokkrum fjöršum Gręnlands, sżna hversu mikil įhrif hlżnandi sjįvarstraumar hafa į jökulinn.

Austur Gręnland

Fiammetta Straneo o.fl, geršu żmsar męlingar į sjónum žar sem Helheimajökull, einn af stęrstu jökulstraumunum į Austur Gręnlandi gengur ķ sjó fram ķ Sermilik firši. Žeir benda į mjög mikla blöndun į hlżrri sjó af landgrunninu og sjó ķ lokušum firšinum og telja lķklegt aš nśverandi hröšun ķ brįšnun jökulsins hafi fariš af staš viš miklar breytingar ķ straumum sjįvar og lofthjśps.

...

Vestur Gręnland

Eric Rignot o.fl. rannsökušu žrjį jökulfirši į Vestur Gręnlandi og fundu aš brįšnun jökuls  frį heitum sjó vęri svipaš aš męlikvarša og massalosun vegna borgarķsjakamyndana – en žaš var žó mismunandi milli jökla.

...

Nįnar mį lesa um žetta į Loftslag.is "Hlżir sjįvarstraumar hraša brįšnun Gręnlandsjökuls" - Frétt um tvęr greinar sem benda til aš hlżir sjįvarstraumar séu aš auka hraša brįšnunar į Gręnlandi.

Ašrar umfjallanir tengdar Gręnlandi į Loftslag.is mį finna hér: Gręnland


Eru einhverjar sjįvarstöšubreytingar ķ gangi?

sea-level-satellite-2Ris ķ sjįvarstöšu er męlt į margskonar hįtt og sżna žęr męlingar töluvert samręmi – setkjarnar, sjįvarfallamęlingar, gervihnattamęlingar. Žaš sem žęr męlingar sżna er aš ris sjįvarstöšu er stöšugt og hefur fariš vaxandi į sķšustu öld.

Algeng villa ķ loftslagsumręšunni er aš draga upplżsingar śr litlum hluta gagna og taka ekki tillit til heildarmyndarinnar. Žessi völdu gögn eiga svo aš sżna fram į aš sjįvarstaša sé ekki aš hękka eša aš žaš hafi hęgt verulega į hękkuninni. Žar sem žaš er įkvešiš flökt ķ męlingum į sjįvarstöšu, žį getur veriš villandi aš skoša stutt tķmabil - tķmabil žar sem flökt męlinganna ręšur - en ekki langtķmaleitni breytinganna.

Sjį nįnar fęrslu į Loftslag.is, "Eru einhverjar sjįvarstöšubreytingar ķ gangi?"


Svipaš vanmat og hjį IPCC

Žetta er endurtekning į sķšustu bloggfęrlu okkar, en hér er tengt viš ašra samhljóšandi frétt af mbl.is

Žessi grein frį Siddall o.fl var nokkuš į skjön viš žaš sem ašrir vķsindamenn hafa spįš (en sambęrileg viš nišurstöšu IPCC). Spį Siddall gerši rįš fyrir mun minni sjįvarstöšubreytingum en ašrar nżlegar rannsóknir. Um žessa grein segir į Loftslag.is (sjį Sjįvarstöšubreytingar):

Meš žvķ aš bera saman hvernig sjįvarstöšubreytingar uršu mišaš viš hitabreytingar viš lok sķšasta jökulskeišs (fyrir um 10 žśs įrum), žį fundu žeir śt aš IPCC hefši veriš nokkuš nęrri lagi ķ sķnum śtreikningum. Samkvęmt žeirra nišurstöšum žį žżšir 1,1-6,4°C hękkun ķ hitastigi um 7-82 sm hękkun sjįvarstöšu įriš 2100, sem er mun minna en spįr undanfarin misseri hafa bent til og lķkt tölum IPCC sem hljóšar upp į 18-76 sm.

Žaš skal į žaš bent aš ašferšafręšin sem ofangreind rannsókn byggir į, hefur veriš dregin ķ efa. Auk žess er į žaš bent aš nįnast śtilokaš sé aš sjįvarstöšubreyting upp į 7 sm geti stašist, žvķ mišaš viš nśverandi hraša sjįvarstöšubreytinga žį er ljóst aš hękkunin veršur allavega 34 sm um nęstu aldamót.

Į žaš skal einnig bent aš hinar hógvęrari spįr IPCC um sjįvarstöšuhękkanir, hafa sżnt sig aš vera of hógvęrar hingaš til og hafa sjįvarstöšuhękkanir veriš viš efri mörk žess sem žeir hafa spįš.

Sjįvarstöšubreytingar sķšastlišin 40 įr.  Rauša lķnan sżnir męlingar sjįvarfalla og śtreikninga į sjįvarstöšubreytingum frį žeim og blįa lķnan er fengin śt frį gervihnöttum. Grįa svęšiš sżnir aš spįr IPCC hafa vanmetiš sjįvarstöšubreytingarnar. 
Sjįvarstöšubreytingar sķšastlišin 40 įr. Rauša lķnan sżnir męlingar sjįvarfalla og śtreikninga į sjįvarstöšubreytingum frį žeim og blįa lķnan er fengin śt frį gervihnöttum. Grįa svęšiš sżnir aš spįr IPCC hafa vanmetiš sjįvarstöšubreytingarnar.

Margar spįr um sjįvarstöšubreytingar gera rįš fyrir aš sjįvarstaša geti oršiš 1-2 m hęrri en hśn er ķ dag um nęstu aldamót. Žaš er žó tališ aš tęplega hįlfs metra hękkun sjįvarstöšu sé nóg til aš hafa vķštęk įhrif:

Einungis 40 sm hękkun ķ sjįvarstöšu viš Bengalflóa, mun fęra 11 prósent af strandsvęšum viškomandi landa ķ kaf og hrekja 7-10 milljón manns į flótta undan loftslagsbreytingum.

Samkvęmt frétt Guardian, sem Mbl.is vitnar til ķ frétt sinni, žį kemur fram aš vķsindamenn hafi rętt mögulegt vanmat IPCC:

Many scientists criticised the IPCC approach as too conservative, and several papers since have suggested that sea level could rise more.

Ķtarefni:


mbl.is Loftslagsskżrsla afturkölluš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kemur ekki į óvart

Žessi grein frį Siddall o.fl var nokkuš į skjön viš žaš sem ašrir vķsindamenn hafa spįš. Spį Siddall gerši rįš fyrir mun minni sjįvarstöšubreytingum en ašrar nżlegar rannsóknir. Um žessa grein segir į Loftslag.is (sjį Sjįvarstöšubreytingar):

Meš žvķ aš bera saman hvernig sjįvarstöšubreytingar uršu mišaš viš hitabreytingar viš lok sķšasta jökulskeišs (fyrir um 10 žśs įrum), žį fundu žeir śt aš IPCC hefši veriš nokkuš nęrri lagi ķ sķnum śtreikningum. Samkvęmt žeirra nišurstöšum žį žżšir 1,1-6,4°C hękkun ķ hitastigi um 7-82 sm hękkun sjįvarstöšu įriš 2100, sem er mun minna en spįr undanfarin misseri hafa bent til og lķkt tölum IPCC sem hljóšar upp į 18-76 sm.

Žaš skal į žaš bent aš ašferšafręšin sem ofangreind rannsókn byggir į, hefur veriš dregin ķ efa. Auk žess er į žaš bent aš nįnast śtilokaš sé aš sjįvarstöšubreyting upp į 7 sm geti stašist, žvķ mišaš viš nśverandi hraša sjįvarstöšubreytinga žį er ljóst aš hękkunin veršur allavega 34 sm um nęstu aldamót.

Į žaš skal einnig bent aš hinar hógvęrari spįr IPCC um sjįvarstöšuhękkanir, hafa sżnt sig aš vera of hógvęrar hingaš til og hafa sjįvarstöšuhękkanir veriš viš efri mörk žess sem žeir hafa spįš.

Sjįvarstöšubreytingar sķšastlišin 40 įr.  Rauša lķnan sżnir męlingar sjįvarfalla og śtreikninga į sjįvarstöšubreytingum frį žeim og blįa lķnan er fengin śt frį gervihnöttum. Grįa svęšiš sżnir aš spįr IPCC hafa vanmetiš sjįvarstöšubreytingarnar. 
Sjįvarstöšubreytingar sķšastlišin 40 įr. Rauša lķnan sżnir męlingar sjįvarfalla og śtreikninga į sjįvarstöšubreytingum frį žeim og blįa lķnan er fengin śt frį gervihnöttum. Grįa svęšiš sżnir aš spįr IPCC hafa vanmetiš sjįvarstöšubreytingarnar.

Margar spįr um sjįvarstöšubreytingar gera rįš fyrir aš sjįvarstaša geti oršiš 1-2 m hęrri en hśn er ķ dag um nęstu aldamót. Žaš er žó tališ aš tęplega hįlfs metra hękkun sjįvarstöšu sé nóg til aš hafa vķštęk įhrif:

Einungis 40 sm hękkun ķ sjįvarstöšu viš Bengalflóa, mun fęra 11 prósent af strandsvęšum viškomandi landa ķ kaf og hrekja 7-10 milljón manns į flótta undan loftslagsbreytingum.

Ķtarefni:


mbl.is Óvissa um hękkun sjįvarboršs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Višauki - Hefur Jöršin kólnaš?

Ekki leiš nema örstutt stund frį sķšasta myndbandi Potholer54, žar til honum fannst hann knśinn til žess aš koma meš višauka viš žaš. Sķšasta myndband hans fjallaši um žaš hvort Jöršin hafi kólnaš “Hefur Jöršin kólnaš?” og žar velti hann m.a. fyrir sér žeirri mżtu sem stundum kemur fram ķ umręšunni, aš Jöršin hafi kólnaš sķšan 1998, įsamt žvķ hvort ašrar plįnetur hafi hlżnaš eša ekki. Nįnast ķ kjölfariš į sķšasta myndbandi hans, birti Daily Mail frétt, žar sem žvķ var haldiš fram, m.a. ķ fyrirsögninni aš Phil Jones (sem er loftslagsvķsindamašur) teldi ekki aš jöršin hefši hlżnaš frį 1995. Žessi fullyršing Daily Mail er gerš eftir vištali BBC viš Phil Jones, en heldur žessi fullyršing Daily Mail vatni? Enn og aftur er mikilvęgi heimilda Potholer54 ofarlega ķ huga. Eftirfarandi er hans eigin lżsing į myndbandinu:

Hiš fullkomna dęmi um žaš sem ég var aš segja ķ sķšasta myndbandi birtis fljólega eftir aš ég setti žaš inn. Internetiš varš yfirfullt af tilvitnunum ķ Prófessor Phil Jones, žar sem hann įtti aš hafa sagt aš žaš hafi ekki veriš hnattręn hlżnun sķšan 1995. En er žaš, žaš sem hann sagši ķ raun? Enn og aftur, žį veršum viš aš fara til grunnheimildanna – hans eigin orš – frekar en aš lįta slśšur internetsins sem er byggt į tślkun į oršum hans rįša feršinni. EF viš skošum grunnheimildina, žį er sagan allt önnur. Ķ raun, žį uršu Phil Jones og teymi hans vör viš hlżnun sķšan 1995. Ķ žessu myndbandi skoša ég heimildirnar og finn śt śr žvķ hvers vegna dagblöšin geršu žessa vitleysu. Dęmin um “tölfręšilega marktęki” ķ žessu myndbandi voru sett saman meš hjįlp frį tölfręšingi. Ég er jaršfręšingur, ekki tölfręšingur”, žannig aš ef žaš eru tölfręšingar žarna śti sem telja aš dęmin séu ófullnęgjandi eša žarfnis lagfęringar, ekki hika viš aš lįt mig vita.

Sjį myndbandiš į Loftslag.is, Višauki - Hefur Jöršin kólnaš?

 


Athyglisverš rannsókn og brįšnun jökla

Žetta er athyglisverš rannsókn hjį Prospero. Žaš er margt sem hefur įhrif į loftslag og sem dęmi mį nefna žį stašreynd aš meiriįttar eldgos ķ heiminum hafa kęlandi įhrif ķ heiminum, yfirleitt til skemmri tķma, svona 1-3 įr. Žetta samspil rykagna sem aš hluta til koma vegna brįšnunar jökla į Ķslandi er athygisvert. Vęntanlega hefur stęrš agnanna einhver įhrif į žaš hversu langt žęr geta borist.

Annars langar okkur aš benda į gestapistil į Loftslag.is žar sem fjallaš er um brįšnun jökla ķ Himalaya og hnattręna hlżnun. Žar er m.a. skošaš hvaša įhrif aur į jökulkįpunni hefur į brįšnun jökla žar.


mbl.is Mį rekja meira ryk ķ andrśmsloftinu til brįšnunar jökla?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sśrnun sjįvar

Viš höfum ķ nokkrum fęrslum aš undanförnu fjallaš um sśrnun sjįvar. Sśrnun sjįvar (e. ocean acidification) er aukaafurš losunar į CO2 śt ķ andrśmsloftiš og oft kallaš ”hitt CO2-vandamįliš”. Vegna aukningar CO2 ķ andrśmsloftinu gleypir sjórinn aukiš magn CO2 og viš žaš verša efnaskipti sem breyta pH gildi sjįvar og lękkar kalkmettun sjįvar. Einnig er talin hętta į žvķ aš hlżnun sjįvar geti valdiš aukningu į žvķ aš metan losni śr sjįvarsetlögum sem myndi efnasambönd viš sjóinn meš sömu įhrifum.

Hęgt er aš lesa nįnar um sśrnun sjįvar į Loftslag.is. Ķ nokkrum fęrslum aš undanförnu höfum viš fjallaš nįnar um žetta mįl. Viš höfum m.a. gert žaš til aš minna į fyrirlestur Jóns Ólafssonar haffręšings, sem veršur į laugardaginn nęstkomandi (20. febrśar). Erindi hans kallast Sjór, sśrnun og straumar og er hęgt aš nįlgast frekari upplżsingar um erindiš į Loftslag.is.

Ķtarefni



Hitastig janśar 2010 į heimsvķsu

Žaš hefur mikiš veriš ritaš um žaš aš undanförnu hversu kalt er ķ Evrópu og hluta Bandarķkjanna. En hvernig var hitastigiš į heimsvķsu. Viš skošum žaš ķ fęrslunni Hitastig janśar 2010 į heimsvķsu.

Helstu atrišiš varšandi hitastig janśarmįnašar į heimsvķsu

  • Sameinaš hitastig fyrir bęši land og haf fyrir janśar 2010, var meš hitafrįviki upp į 0,60°C yfir mešalhitastigi 20. aldarinnar og var sį 4. heitasti janśar samkvęmt skrįningum
  • Hitastig mįnašarins fyrir land var 0,83°C yfir mešaltali 20. aldar, og var žvķ sį 12. heitasti samkvęmt skrįningu. Landsvęši į sušurhvelinu voru meš heitustu gildi fyrir janśarmįnuši. Į noršurhvelinu, sem hefur hlutfallslega meira landsvęši, var hitastig yfir landi 18. heitasta samkvęmt skrįningu.
  • Hitastig hafsins į heimsvķsu ķ janśar 2010, var žaš nęst heitasta, į eftir 1998, samkvęmt skrįningu, meš hitafrįvik upp į 0,52°C yfir 20. aldar mešaltališ. Žetta er aš hluta til  hęgt aš śtskżra meš virkni El Nino ķ Kyrrahafinu. Samkvęmt spįm Loftslags spį mišstöšvar NOAA, žį mun El Nino standa yfir fram į vor (noršlęgt) 2010.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband