Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Hver er stašan į jöklum Sušurskautsins?

Loftslag.is fjallaši um mįliš:

Hver er stašan į jöklum Sušurskautsins?


mbl.is Bętist viš ķsinn enn um sinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver var staša hafķssins į Noršurskautinu ķ lok sumars?

Žeir sem fylgjast meš loftslagsumręšunni vita aš žaš er ansi sveiflukennt hvaša rök eru notuš gegn kenningunni um hnattręna hlżnun af mannavöldum hverju sinni. Stundum eru teknir stuttir bśtar ķ hitamęlingum til aš sķna fram į aš žaš sé ekki aš hlżna – žó leitnin sé klįrlega önnur. Stundum er vķsaš ķ undarlegar vķsindagreinar sem hafa rataš ķ fįlesin tķmarit og standast ekki skošun. Upplżsingarnar koma oft frį “vķsindamönnum” sem eru leynt og ljóst į kaupi hjį afneitunarišnašinum. Bergmįl žessara “upplżsinga” er sķšan ansi hįtt ķ sumum fjölmišlum, t.d. Fox sjónvarpstöšinni ķ Bandarķkjunum og ķ Daily Mail götublašinu į Englandi.

Žįttur hafķssins į Noršurskautinu

Annaš til fjórša hvert įr vekur hafķsinn athygli žessara fjölmišla og žį vegna žess aš lįgmarksśtbreišsla žessa įrs hefur žį veriš meiri en įriš į undan.

Sumir ganga reyndar nokkuš langt og tślka gögnin žannig: Metaukning į ķs į Noršurheimskautinu: Eru gróšurhśsaįhrifin żkt? .

Žar vitnar Pressan ķ Daily Mail, en žar segir mešal annars:

Kalt sumar į Noršurheimskautinu hefur valdiš žvķ aš nś žekur ķs meira en 2,6 milljónum fleiri ferkķlómetra en į sama tķma fyrir įri en žetta er 60 prósenta aukning į ķs į svęšinu į milli įra…

…Daily Mail segir aš sumir heimsžekktir vķsindamenn telji aš nś sé jöršin aš fara inn ķ kuldatķmabil sem muni vara fram aš mišri žessari öld en ef žaš veršur raunin mun žaš gera lķtiš śr dómsdagsspįm um gróšurhśsaįhrifin og įhrif žeirra į hękkandi mešalhita. (Pressan 9.sept 2013)

Žaš skal tekiš fram aš žessi frétt birtist nokkrum dögum įšur en hęgt var aš stašfesta aš lįgmarkinu vęri nįš og margt rangt viš žessa frétt annaš en žaš sem um er fjallaš hér.

[...]

Sjį nįnar į loftslag.is, žar sem ennfremur er hęgt aš gera athugasemdir

Hver var staša hafķssins į Noršurskautinu ķ lok sumars?


Langvinnar sjįvarstöšubreytingar vegna bruna jaršefnaeldsneytis

Nż rannsókn bendir til žess aš bruni į öllum jaršefnaeldsneytisbirgšum jaršar myndi valda hękkun sjįvarstöšu um allt aš fimm metra og aš sjįvarstaša myndi haldi įfram aš rķsa ķ 500 įr eftir aš bruna žeirra lżkur.

Loftslagsbreytingar, žar į mešal sjįvarstöšubreytingar, eru yfirleitt settar ķ samhengi viš nęstu 100 įr. Nżleg grein sem birtist ķ tķmaritinu Geophysical Research Letters skošar hversu langvinnar nśverandi 

Sjį nįnar į loftslag.is Langvinnar sjįvarstöšubreytingar vegna bruna jaršefnaeldsneytis

 - - -

 

Heimildir og ķtarefni

Greinin birtist ķ Geophysical Research Letters og er eftir Williams o.fl. 2012 (įgrip):  How warming and steric sea level rise relate to cumulative carbon emissions.

Umfjöllun mį lesa į heimasķšu NOC (National Oceanogaphy Centre): Long term sea level rise due to fossil fuels assessed

Tengt efni į loftslag.is

 


Loftslagsbreytingar og samsęriskenningar

Nż rannsókn sem gerš var viš Hįskólann ķ vestur Įstralķu sżnir įkvešin tengsl milli žess aš afneita loftslagsvķsindum og vilja til aš samžykkja samsęriskenningar. Nišurstaša rannsóknarinnar byggir į spurningalistum sem birtur var į żmsum bloggum milli įgśst og október 2010.

Samkvęmt nišurstöšu rannsóknarinnar žį var mikil fylgni į milli žess aš ašhyllast fjölda samsęriskenninga og aš afneita loftslagsvķsindum. Aš sama skapi viršist sś afneitun sżna töluverša fylgni hjį žeim sem ašhyllast markašshyggju (e. free-market economics).

Žessi rannsókn styšur aš mörgu leiti fyrri rannsóknir sem tengt hafa samsęriskenningar viš afneitun vķsinda, en oft viršist fólk sem ašhyllist samsęriskenningar einmitt nota skort į sönnunargögnum – sem styšur žeirra eigin sżn į raunveruleikanum -  sem rök fyrir žvķ aš samsęriskenningin sé sönn.

Heimildir og ķtarefni

Lesa mį nišurstöšu rannsóknarinnar hér: NASA faked the moon landing|Therefore (Climate) Science is a Hoax: An Anatomy of the Motivated Rejection of Science

Umfjöllun um rannsóknina mį lesa į heimasķšu Desmogblog: Research Links Climate Science Denial To Conspiracy Theories, But Skeptics Smell A Conspiracy

Tengt efni į loftslag.is


Hafķslįgmarkiš 2012 - nżtt met, 18% undir metinu frį 2007

Žaš eru lišnar žó nokkrar vikur sķšan ljóst varš aš hafķslįgmarkiš ķ įr myndi slį öll fyrri met, meš minni śtbreišslu en įšur hefur męlst. Žaš stendur heima og vel žaš, žar sem metiš frį žvķ 2007 var slegiš rękilega og var hafķs śtbreišslan ķ įr 18% undir metinu frį žvķ žį, eša 3,41 milljón ferkķlómetrar (metiš įriš 2007 var 4,17 milljón ferkķlómetrar) – sjį töflu hér undir.

Žann 16. september 2012 fór hafķsśtbreišslan ķ 3,41 milljón ferkķlómetra. Žetta viršist vera lįgmark įrsins ķ įr. Vegna kólnandi vešurs og lękkandi sólarstöšu mun hafķsśtbreišslan lķklega byrja aš aukast aš venju, žó slį megi žann varnagla aš vešur og vindar gętu enn żtt lįgmarkinu ašeins nešar.

Sjį ķtarlega umfjöllun į loftslag.is: 

Hafķslįgmarkiš 2012 – nżtt met, 18% undir metinu frį 2007

..

Nįnari upplżsingar, heimildir og ķtarefni:

Tengt efni į loftslag.is:

 

 


Öfgavetur ķ kjölfar mikillar brįšnunar hafķss į noršurslóšum

Ķ kjölfar mikillar brįšnunar hafķssins į Noršurskautinu nś ķ sumar, mį bśast viš röskun ķ vešrakerfi noršurhvelsins ķ vetur og žį sérstaklega ķ Bandarķkjunum og Evrópu. Žetta er mat Jennifer Francis sem er sérfręšingur ķ lofthjśpi jaršar ķ hįskólanum Rutgers ķ New Jersey. Aukinn hiti į Noršurskautinu er žannig talinn geta haft įhrif į skotvinda (e. jet stream) sem gęti aukiš tķšni öfgaatburša į fyrrnefndum svęšum.

Hin mikla brįšnun sem oršiš hefur į žessu įri, svo slegiš hefur fyrri met, er aš auka hitainnihald Noršur-Ķshafsins og andrśmsloftsins, aš sögn Jennifer og lķkt og aš bęta viš nżrri orkuuppsprettu fyrir lofthjśpinn.

Sjį nįnar į loftslag.is: Öfgavetur ķ kjölfar mikillar brįšnunar hafķss į noršurslóšum

 ...

Heimildir og ķtarefni

Žżtt og stašfęrt śr frétt Climate Central:  ‘Astonishing’ Ice Melt May Lead to More Extreme Winters

Hafķsmetiš fellur: Arctic sea ice extent breaks 2007 record low

Įstand hafķssins ķ įgśst: Arctic sea ice falls below 4 million square kilometers

Įhugavert vištal viš Jón Egil Kristjįnsson ķ speglinum um öfgakennt vešurfar

Tengt efni į loftslag.is


Svar viš undarlegum įlyktunum

Žar sem lokaš var į athugasemdir frį okkur ritsjórum į loftslag.is į bloggi Kristins Péturssonar, fyrir žaš eitt aš benda honum į vķsindagreinar sem stöngušust į viš skošun hans, žį finnst okkur rétt aš setja hér į blaš nokkra punkta sem svar viš įlyktunum hans vegna frétta um breytingar į snjóalögum į Snęfellsjökli.

Myndirnar sem Kristinn sżnir eru įgętar til sķns brśks, ž.e. til aš sżna hvernig śtbreišsla jökla gęti hafa veriš fyrr į öldum hér į landi. Žęr eru žó alls ekki nįkvęmar og enginn heldur žvķ fram aš žar sé einhver heilagur sannleikur į ferš - nema kannski Kristinn?

Nokkrir punktar, sem mótsvar viš įlyktunum og rökleišslu Kristins viš žessar myndir:

  • Hlżnunin nś er ekki stašbundin lķkt og hśn var ķ kringum landsnįmsöld, hśn er hnattręn.
  • Įstęša žess aš jöklar voru minni, mešal annars hér į landi, var aš hitastig var smįm saman bśiš aš fara lękkandi frį hįmarki nśtķma (fyrir 6-8 žśsund įrum).
  • Žęr hitastigsbreytingar voru vegna breytingu ķ legu og möndulhalla jaršar samanboriš viš sólina, breytingar nś eru vegna styrkaukningar gróšurhśsalofttegunda.
  • Hitastig nś er hnattręnt oršiš hęrra en žaš hefur įšur veriš į žessu hlżskeiši ķsaldar. 
  • Hitastig į Ķslandi er nś aš öllum lķkindum oršiš hęrra en žaš var viš landnįm Ķslands. 
  • Loftslagsbreytingar eru nś žegar farnar aš hafa įhrif vķša um heim stašbundiš, meš ofsafengnum hitabylgjum, śrkomu og flóšum, sem og öšrum öfgum ķ vešri.
  • Meiri hiti er ķ pķpunum mišaš viš žį losun CO2 sem nś žegar hefur oršiš.

Įlyktanir hans um aš žaš megi žvķ hlżna meir žannig aš hitinn verši (į Ķslandi) eins og hann var um landnįm fellur žvķ um sjįlft sig.

 

GWAHolocene

Tengt efni af loftslag.is

Mišaldahlżnunin – stašreyndir gegn tilbśningi

Taktur loftslagsbreytinga sķšastlišin 20 žśsund įr, į noršur- og sušurhveli jaršar

Hokkķkylfa eša hokkķdeild?

Sjį einnig:

Svar viš rangtślkun


mbl.is Žśfan ķ jöklinum er ķslaus
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Opinbert met - Hafķs į Noršurhveli hefur aldrei męlst minni - 2-3 vikur eftir af brįšnunartķmabilinu

Nżtt met ķ śtbreišslu hafķss var opinberlega stašfest af NSIDC ķ dag (Arctic sea ice extent breaks 2007 record low). Śtbreišsla hafķss hefur aldrei męlst minni og enn ęttu alla jafna aš vera 2-3 vikur eftir af brįšnunartķmabilinu. Žaš er žvķ lķklegt aš metiš frį žvķ 2007 verši slegiš rękilega ķ įr.

Hafķsśtbreišslan fór ķ 4,1 miljón ferkķlómetra žann 26. įgśst 2012. Žaš er um 70.000 ferkķlómetrum undir metinu frį žvķ 18. september 2007, žegar śtbreišslan fór ķ 4,17 ferkķlómetra žegar minnst var. Žaš viršast žvķ vera nokkrar vikur eftir aš brįšnunartķmabilinu.

Sjį nįnar į loftslag.is: 

 Opinbert met – Hafķs į Noršurhveli hefur aldrei męlst minni – 2-3 vikur eftir af brįšnunartķmabilinu

 

Nįnari upplżsingar, heimildir og ķtarefni:

Tengt efni į loftslag.is:


mbl.is Aldrei męlst eins lķtiš af hafķs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķkur į öfgum ķ hita hafa aukist

Nż rannsókn sem gerš var af vķsindamönnum NASA sżnir aš lķkur į öfgum ķ hita eru mun meiri en fyrir hįlfri öld sķšan, en vķsindamenn telja ljóst aš žessar auknu lķkur séu vegna loftslagsbreytinga.

Viš greiningu į langtķma leitnilķnum hitastigs, žį lżstu höfundar žvķ hvernig öfgaheit sumur höfšu einungis įhrif 1% yfirborš jaršar milli įranna 1951 og 1980 - en hafa stękkaš įhrifasvęši sitt undanfarna žrjį įratugi. Samkvęmt greiningu žeirra, žį hefur um 10% landmassa noršurhvels jaršar oršiš fyrir öfgaheitum sumrum frį įrinu 2006 og til dagsins ķ dag.  Lķkurnar į slķkum sumrum voru 1:300 milli 1951 og 1980 - en nś eru lķkurnar 1:10.


Öfgar ķ vešri - ķ žessu tilfelli mjög heitt eša kalt vešur - eru sjaldgęfir. En lķtil hękkun ķ mešalhita jaršar vegna gróšurhśsaįhrifa getur aukiš tķšni öfga ķ hitastigi.

 

Heimildir og ķtarefni

Greinina mį lesa į heimasķšu PNAS:  Hansen o.fl. 2012: Perception of climate change

Umfjallanir um greinina mį lesa į heimasķšu Tamino (Hansen Et.al.2012) og į Climate Central (Hansen Study: Extreme Weather Tied to Climate Change).

Tengt efni į loftslag.is


Svar viš rangtślkun

Žar sem lokaš er į athugasemdir frį okkur ritsjórum į loftslag.is į "vķsinda"bloggi Įgśstar Bjarnasonar žį finnst okkur rétt aš rita stutta athugasemd viš nżjustu rangtślkun hans į žróun sjįvarstöšubreytinga. Ath, žetta er ekki ķ fyrsta skipti sem Įgśst rangtślkar skammtķmasveiflur sjįvarstöšubreytinga ķ barįttu sinni gegn loftslagsvķsindunum. 

Aš žessu sinni hefur Įgśst rekist į skammtķmanišursveiflu ķ hękkun sjįvarstöšu sem įtti hįmark sitt į įrunum 2010-2011. Eins og Įgśst myndi vita ef hann hefši lesiš fyrsta tengilinn sem hann vķsar ķ (nešst į sķšunni), žį tengist sś nišursveifla óvenjukröftugum La Nina atburši ķ Kyrrahafinu.

earth20110823-640

 

Óvenjulega mikil śrkoma hafši žį falliš į land umhverfis Kyrrahafiš sem śtskżrir žessa sveiflu. Žessi skammtķmanišursveifla hefur enn įhrif į mešaltal sjįvarstöšubreytinga sķšustu missera, eins og kemur fram į lķnuritunum sem hann birtir į sķnu bloggi. Žaš er žó algjör rangtślkun aš ętla aš žar meš dragi śr hękkun sjįvarstöšu - meš slķkri tślkun er einfaldlega veriš aš sérvelja gögn (e. Cherry Picking). 

S%C3%A9rvalin-kirsuber

Meš žvķ aš sérvelja kirsuberin į žessu tré, vęri hęgt aš halda žvķ fram aš į žvķ vaxi ašallega blį ber. 

Ef žess er gętt aš skoša gögn lengra aftur ķ tķman, žį sést greinilega aš hękkun sjįvarstöšu hefur aukist įsmegin eftir žvķ sem nęr dregur nśtķmanum:

sea-level-tidal-satellite

 

Hvaš sem lķšur skammtķmasveiflum (sem alltaf verša), žį er ljóst aš hękkun sjįvarstöšu heldur įfram af miklum žrótti og ef mišaš er viš fréttir af mikilli brįšnun jökla vķša um heim og hękkun hitastigs žį er ljóst aš ekkert lįt veršur į žeirri hękkun sjįvarstöšu sem viš sjįum og bśist er viš į nęstu įratugum og öldum.

 

 Sjį einnig į loftslag.is:

 Eru einhverjar sjįvarstöšubreytingar ķ gangi?

 Spurt og svaraš um sjįvarstöšubreytingar


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband